10 priežasčių, kodėl vėluoja vaiko kalba (ir tai ne autizmas)

Turinys

1. Įvadas
2. Skirtumas tarp kalbėsenos ir kalbos
3. 1. Klausos sutrikimai ir lėtinės ausų infekcijos
4. 2. Burnos motorikos sutrikimai: apraksija ir dizartrija
5. 3. Fiziologiniai burnos ypatumai
6. 4. Bendrasis raidos vėlavimas
7. 5. Intelekto sutrikimai
8. 6. Ekspresyviosios ir receptyviosios kalbos sutrikimai
9. 7. Aplinkos veiksniai ir stimuliacijos stoka
10. 8. Dvikalbystė ir „tylioji fazė“
11. 9. Psichosocialiniai veiksniai ir selektyvus mutizmas
12. 10. Paprasčiausiai vėliau pradedantys kalbėti vaikai
13. Kaip atpažinti skirtumą: autizmas ar izoliuotas kalbos vėlavimas?
14. Praktiniai pavyzdžiai: kaip „Speech Blubs“ padeda raidai
15. Kodėl ankstyva intervencija yra tokia svarbi
16. Tinkamiausio plano pasirinkimas jūsų šeimai
17. Apibendrinimas
18. DUK

Įvadas

Ar žinojote, kad maždaug vienas iš keturių vaikų ankstyvojoje raidoje susiduria su tam tikrais kalbos ar kalbėsenos sunkumais? Ši statistika gali gąsdinti bet kurį tėtį ar mamą, matančius, kad jų mažylis vis dar tyli, o bendraamžiai jau pradeda čiauškėti. Kai vaikas nepasiekia įprastų raidos etapų – pavyzdžiui, netaria pirmųjų žodžių iki 12 mėnesių arba nejungia žodžių iki dvejų metų – mintyse dažnai kyla viena mintis: autizmas. Tačiau nors kalbos vėlavimas iš tiesų yra vienas iš autizmo spektro sutrikimo (ASS) požymių, jį neretai lemia visai kiti fiziniai, neurologiniai ar aplinkos veiksniai.

Mūsų „Speech Blubs“ misija – suteikti kiekvienam vaikui galimybę drąsiai išreikšti savo mintis ir jausmus. Mes puikiai suprantame nerimą, kurį kelia vėluojanti kalba, nes programėlės kūrėjai patys vaikystėje turėjo kalbos sunkumų. Jie sukūrė tokią priemonę, kokios patys būtų norėję – džiaugsmingą, moksliškai pagrįstą būdą padėti vaikams susikalbėti su pasauliu. Šio straipsnio tikslas – suteikti aiškumo ir ramybės, aptariant daugybę kitų priežasčių, kodėl vėluoja kalba (išskyrus autizmą). Apžvelgsime skirtumus tarp kalbėsenos ir kalbos, dažniausias fizines bei neurologines priežastis ir būdus, kaip galite padėti savo vaikui drąsiai žengti sklandžios komunikacijos link.

Perskaitę šį straipsnį, išsamiai suprasite, kas gali daryti įtaką jūsų vaiko raidai ir kaip tokie įrankiai kaip „išmanusis ekrano laikas“ gali padėti nusivylimą paversti smagiu šeimos bendravimu.

Skirtumas tarp kalbėsenos ir kalbos

Prieš gilinantis į vėlavimo priežastis, labai svarbu atskirti du terminus: „kalbėsena“ (angl. speech) ir „kalba“ (angl. language). Nors kasdienybėje šiuos žodžius dažnai vartojame kaip sinonimus, jie reiškia du visiškai skirtingus įgūdžių rinkinius.

Kas yra kalbėsena?

Kalbėsena yra fizinis garsų tarimo procesas. Tai kvėpavimo, balso stygų, liežuvio, lūpų ir žandikaulio tarpusavio koordinacija. Vaikas, kurio kalbėsena vėluoja, gali puikiai suprasti viską, ką sakote, ir turėti didelį pasyvųjį žodyną, tačiau jam fiziškai sunku taisyklingai suformuoti žodžius ar garsus (artikuliacija). Jo kalbą gali būti sunku suprasti arba jis gali vienus garsus keisti kitais (pavyzdžiui, sakyti „suniukas“ vietoj „šuniukas“).

Kas yra kalba?

Kalba yra pažintinis (kognityvinis) procesas, kurio metu keičiamasi informacija ir ji priimama. Tai apima gebėjimą suprasti, ką sako kiti (receptyvioji kalba), ir gebėjimą jungti žodžius į prasmingas mintis (ekspresyvioji kalba). Vaikas, kurio kalba vėluoja, gali idealiai ištarti žodžius, tačiau jo žodyne tebus vos keli žodžiai, arba jam gali būti sunku suprasti paprastus nurodymus, pavyzdžiui: „Atnešk man savo batukus.“

Jei nesate tikri, kokia yra jūsų vaiko situacija, rekomenduojame atlikti mūsų trumpą 3 minučių vertinimo testą. Jį sudaro vos 9 paprasti klausimai, po kurių gausite individualų įvertinimą ir tolesnių žingsnių planą, padėsiantį geriau suprasti jūsų vaiko poreikius.

1. Klausos sutrikimai ir lėtinės ausų infekcijos

Viena iš dažniausių kalbos vėlavimo priežasčių, nesusijusių su autizmu, yra tiesiog vaiko negalėjimas aiškiai girdėti. Kalbos vystymasis labai priklauso nuo vaiko gebėjimo atkartoti aplinkoje girdimus garsus. Jei garsai skamba prislopintai ar iškraipytai, vaikas negali išmokti jų tiksliai atkartoti.

Eksudacinio otito poveikis

Lėtinis vidurinės ausies uždegimas, dažnai pasireiškiantis skysčio susikaupimu už būgnelio (eksudacinis otitas), veikia tarsi ausų kamštukai, net jei nesukelia skausmingos infekcijos. Įsivaizduokite, kad bandote mokytis naujos kalbos būdami po vandeniu – būtent taip jaučiasi vaikas, turintis nediagnozuotų klausos problemų.

Girdimojo suvokimo sutrikimas (APD)

Būna atvejų, kai pati klausa yra puiki, tačiau smegenims sunku tinkamai apdoroti gaunamus garsinius signalus. Tai vadinama girdimojo suvokimo sutrikimu. Šį sutrikimą turintiems vaikams gali būti sunku atskirti panašius garsus (pavyzdžiui, „b“ ir „p“), o tai apsunkina tvirtų kalbos pagrindų formavimąsi.

2. Burnos motorikos sutrikimai: apraksija ir dizartrija

Kartais vėlavimas atsiranda ne dėl klausos ar supratimo, o dėl ryšio tarp smegenų ir kalbėjimui naudojamų raumenų trikdžių.

Vaikų kalbos apraksija (CAS)

Apraksija yra neurologinė būklė, kai smegenims sunku suplanuoti sudėtingas judesių sekas, būtinas kalbėjimui. Vaikas tiksliai žino, ką nori pasakyti, tačiau jo smegenys nepajėgia reikiamu nuoseklumu suvaldyti lūpų, liežuvio ir žandikaulio.

Tėvams, kurių vaikas susiduria su šiuo iššūkiu, matyti kito vaiko veidą gali būti neįkainojama pagalba. Čia praverčia mūsų unikali vaizdo modeliavimo metodika. Programėlėje „Speech Blubs“ vaikai žiūri vaizdo įrašus, kuriuose jų bendraamžiai atlieka kalbos pratimus. Tai suaktyvina smegenų „veidrodinius neuronus“ ir padeda apraksiją turintiems vaikams mokytis imituojant kitų vaikų veido judesius.

Dizartrija

Skirtingai nuo apraksijos, kuri yra judesių planavimo problema, dizartriją sukelia kalbėjimui reikalingų raumenų silpnumas. Dėl to kalba gali skambėti nerišliai, neryškiai ar atrodyti reikalaujanti didelių pastangų. Ji dažnai pasitaiko esant tokioms būklėms kaip cerebrinis paralyžius, tačiau gali pasireikšti ir savarankiškai.

3. Fiziologiniai burnos ypatumai

Burnos struktūros ypatumai gali fiziškai trukdyti vaikui taisyklingai ištarti tam tikrus garsus.

• Prisegtas liežuvėlis (ankiloglosija): taip nutinka, kai odos raukšlė po liežuviu (pasaitėlis) yra per trumpa arba per stora, todėl apriboja liežuvio judesių laisvę. Dėl to gali būti sunku ištarti garsus, kuriems reikia liežuvio prisilietimo prie viršutinio gomurio, pavyzdžiui, „l“, „r“ ar „t“.
• Lūpos ar gomurio nesuaugimas: tai viršutinės lūpos arba gomurio defektai, susiformuojantys dar vaisiaus vystymosi metu. Jie gali stipriai pakeisti oro srautą per burną ir nosį kalbėjimo metu, todėl balsas dažnai tampa nosinis, o priebalsius ištarti būna sunku.

4. Bendrasis raidos vėlavimas

Kartais kalbos vėlavimas tėra platesnio pobūdžio sulėtėjusios raidos dalis. Jei vaikas vėliau nei įprastai pasiekia ir fizinės raidos etapus (pavyzdžiui, ropojimą ar vaikščiojimą) arba socialinius etapus, jam gali būti nustatytas bendrasis raidos vėlavimas.

Ši sąvoka dažnai naudojama kaip laikinas įvertinimas vaikams iki penkerių metų, kol bus nustatyta tikslesnė diagnozė. Daugeliu atvejų šiems vaikams tiesiog reikia šiek tiek daugiau laiko ir tikslingo skatinimo pasivyti bendraamžius. Mūsų požiūris „Speech Blubs“ yra sukurtas taip, kad taptų veiksmingu priedu prie bendro vaiko raidos plano, suteikiant džiaugsmingą būdą lavinti bendravimo įgūdžius kartu su kitomis terapijomis.

5. Intelekto sutrikimai

Būklės, turinčios įtakos kognityviniam funkcionavimui (pvz., Dauno sindromas ar vaisiaus alkoholio sindromas), dažnai lemia ir kalbos bei kalbėsenos vėlavimą. Kadangi kalba yra sudėtingas mąstymo procesas, vaikui su intelekto negalia gali prireikti daugiau laiko kalbos taisyklėms perprasti, žodynui kaupti ir abstrakčioms sąvokoms suprasti. Ankstyva intervencija čia itin svarbi – jos tikslas turėtų būti esminių bendravimo įgūdžių lavinimas, o ne vien „tobulas“ tarimas.

6. Ekspresyviosios ir receptyviosios kalbos sutrikimai

Kartais vaikas gali turėti izoliuotą kalbos sutrikimą, neturėdamas jokių kitų raidos ar fizinių problemų.

Ekspresyviosios kalbos sutrikimas

Šį sutrikimą turintis vaikas puikiai supranta, kas jam sakoma, tačiau jam sunku išreikšti savo mintis. Jo žodynas gali būti labai skurdus, o sakiniai – itin trumpi ir paprasti, palyginti su bendraamžiais.

Receptyviosios kalbos sutrikimas

Šis sutrikimas dažnai yra sunkiau pastebimas. Vaikas gali gebėti kalbėti, tačiau jam sunku suprasti kitų sakomų žodžių prasmę. Jam gali būti sunku vykdyti nurodymus ar tiksliai atsakyti į klausimus. Dažnai vaikams pasireiškia mišrus receptyviosios ir ekspresyviosios kalbos sutrikimas.

Norėdami sužinoti, kaip kitos šeimos sprendžia šiuos iššūkius, paskaitykite mūsų tėvų atsiliepimus ir pamatykite, kokią pažangą vaikai padarė nuosekliai ir žaismingai praktikuodamiesi.

7. Aplinkos veiksniai ir stimuliacijos stoka

Aplinka, kurioje auga vaikas, turi milžiniškos įtakos jo kalbos raidai. Vaikai išmoksta kalbėti būdami tiesiog „panardinti“ į kalbą.

„Laukime ir pamatysime“ prieš aktyvų įsitraukimą

Anksčiau tėvams dažnai būdavo patariama tiesiog „palaukti ir pažiūrėti“, tikintis, kad vėliau prabilęs vaikas savaime viską išaugs. Tačiau šiandien žinome, kad ankstyva stimuliacija yra gyvybiškai svarbi. Jei su vaiku mažai kalbama, jam neskaitoma ir netaikomas abipusis bendravimas (angl. „serve and return“, kai suaugusysis reaguoja į vaiko gugavimą ar gestus), jo kalba gali vėluoti.

Pasyvus ekrano laikas prieš išmanųjį ekrano laiką

Dažnai girdime, kad laikas prie ekrano „kenkia“ kalbai. Tai tiesa, kalbant apie pasyvų žiūrėjimą – pavyzdžiui, kai vaikas pasodinamas priešais beprasmius animacinius filmukus. Tačiau „Speech Blubs“ siūlo kitokį sprendimą. Mūsų „išmanusis ekrano laikas“ yra interaktyvi patirtis, reikalaujanti vaiko įsitraukimo, mėgdžiojimo ir dalyvavimo. Tai priemonė šeimos ryšiui stiprinti, skirta naudoti kartu su tėvais ir skatinti realius pokalbius.

8. Dvikalbystė ir „tylioji fazė“

Jei jūsų vaikas auga šeimoje, kurioje kalbama dviem ar daugiau kalbų, jis gali pereiti tyrėjų vadinamą „tyliąją fazę“. Tai visiškai normali dvikalbystės vystymosi dalis. Vaiko smegenys dirba dvigubai sunkiau, kad apdorotų dvi skirtingas gramatines sistemas, žodynus ir garsus.

Nors dvikalbiai vaikai gali pradėti kalbėti šiek tiek vėliau nei vienakalbiai, jie dažniausiai greitai pasiveja bendraamžius ir ilgainiui džiaugiasi kognityvine daugiakalbystės nauda. Jei nerimaujate, atkreipkite dėmesį į bendrą vaiko žodžių skaičių abiejose kalbose, o ne tik vienoje iš jų.

9. Psichosocialiniai veiksniai ir selektyvus mutizmas

Kartais vaikas geba kalbėti, tačiau tam tikrose socialinėse situacijose pasirenka tylėti. Tai vadinama selektyviu mutizmu ir jį dažniausiai sukelia stiprus nerimas, o ne kalbos įgūdžių stoka. Tokie vaikai gali nesustodami kalbėti namuose su tėvais, tačiau visiškai nutilti mokykloje ar viešumoje. Šiuo atveju reikalingas jautrus požiūris, orientuotas į pasitikėjimo savimi stiprinimą ir spaudimo kalbėti mažinimą.

10. Tiesiog „vėlyvieji prabylantys“ vaikai

Galiausiai, kai kurie vaikai tiesiog yra „vėlyvieji prabylantieji“ be jokios aiškios medicininės ar raidos priežasties. Šių vaikų receptyvioji kalba dažnai būna puikiai išsivysčiusi (jie viską supranta) ir jie naudoja daug gestų (rodo pirštu, moja, linksina galvą), kad paaiškintų, ko nori. Daugelio šių vaikų kalba „sprogteli“ maždaug trečiaisiais gyvenimo metais ir jie pasiveja savo bendraamžius be intensyvaus įsikišimo.

Vis dėlto, kadangi neįmanoma tiksliai žinoti, ar vaikas tiesiog vėliau prabils, ar už to slypi gilesnė problema, visada rekomenduojame veikti proaktyviai. Galite atsisiųsti Speech Blubs iš App Store arba Google Play Store ir suteikti vaikui smagią, streso nekeliančią aplinką praktikuotis.

Kaip atskirti: autizmas ar izoliuotas kalbos vėlavimas

Visiškai suprantama, kodėl tėvai nerimauja dėl autizmo. Nors kalbos vėlavimas yra vienas iš požymių, autizmas yra „spektras“, apimantis visą elgesio modelių grupę. Šių skirtumų supratimas gali padėti nustatyti, ar jums reikalingas specifinis autizmo įvertinimas, ar įprastas kalbos raidos patikrinimas.

Neverbalinis bendravimas

• Kalbos vėlavimas: vaikas, kuriam nustatytas izoliuotas vėlavimas, paprastai „labai stengiasi“ bendrauti. Jis rodys pirštu į tai, ko nori, temps jūsų ranką link žaislo, naudos veido mimiką ir mos „ate-ate“.
• Autizmas: autistiškam vaikui šie neverbaliniai gestai gali kelti sunkumų. Jis gali nerodyti pirštu, norėdamas atkreipti jūsų dėmesį į ką nors įdomaus (bendras dėmesys), arba nenaudoti akių kontakto bendravimui pradėti.

Socialinis įsitraukimas

• Kalbos vėlavimas: šie vaikai paprastai labai trokšta socialinio bendravimo. Jie nori žaisti kartu, mėgsta žaidimą „ku-kū“ ir atrodo nusivylę, kai negali priversti jūsų jų suprasti.
• Autizmas: autistiškas vaikas gali atrodyti „patenkintas“ savo atskirame pasaulyje. Jis gali nenuosekliai reaguoti į savo vardą arba mieliau žaisti vienas, o ne su bendraamžiais ar tėvais.

Pasikartojantis elgesys

• Kalbos vėlavimas: paprastai vaikai, kuriems vėluoja tik kalba, nedemonstruoja pasikartojančių judesių (pavyzdžiui, rankų plazdenimo) ar itin stipraus, fiksuoto susidomėjimo tam tikrais daiktais (pavyzdžiui, valandų valandas sukamais mašinėlės ratukais).
• Autizmas: šie pasikartojantys elgesio modeliai ir didelis pastovumo bei rutinos poreikis yra pagrindiniai ASS (autizmo spektro sutrikimo) rodikliai.

Praktiniai pavyzdžiai: kaip Speech Blubs palaiko raidą

Tikime, kad mokymasis turi teikti džiaugsmą, o ne būti varginanti prievolė. Štai kaip moksliškai pagrįstus principus paverčiame smagia veikla jūsų vaikui:

• Gyvūnų mylėtojams: jei jūsų trimetis, kuriam vėluoja kalba, dievina ūkį, mūsų skiltis „Gyvūnų karalystė“ yra ideali pradžia. Užuot reikalavus tarti sudėtingus žodžius, galima pradėti nuo paprastų, motyvuojančių garsų, tokių kaip „mū“, „bē“ ir „kriu“. Matydamas programėlėje kitus vaikus, tariančius šiuos garsus, jūsų vaikas jaučiasi drąsiau ir nori prisijungti prie „pokalbio“.
• Vaikams, turintiems apraksiją: mūsų veido filtrai paverčia logopedinius pratimus linksmu žaidimu. Kai vaikas ekrane mato save su „skaitmeniniais veido dažais“ ar juokingomis kepurėmis, kol treniruoja burnos judesius, dėmesys nuo „sunkaus darbo“ nukrypsta į žaidimą. Tai padeda sumažinti nusivylimą, dažnai lydintį apraksiją.
• Žodyno turtinimui: kasdienės situacijos yra pati geriausia klasė. Programėlės skiltyje „Dienos rutina“ galite praktikuotis žodžius, susijusius su dantų valymu, pusryčių valgymu ar rengimusi. Tada perkelkite šiuos žodžius į realią savo dienos rutiną.

Kodėl svarbi ankstyva intervencija

Pirmieji keleri gyvenimo metai yra metas, kai žmogaus smegenys yra pačios „plastiškiausios“ – gebančios keistis ir prisitaikyti. Štai kodėl mes skatiname veikti nedelsiant, užuot pasirinkus „palaukime ir pamatysime“ taktiką. Ankstyvas vėlavimo sprendimas gali:

1. Sumažinti nusivylimą: didelė dalis dvejų metų vaiko „krizių“ kyla dėl nesugebėjimo išreikšti savo poreikių. Kai vaikas gali pasakyti „pieno“ arba „padėk“, pykčio priepuolių dažnai sumažėja.
2. Suteikti pasitikėjimo savimi: sėkmingas bendravimas nepaprastai sustiprina pasitikėjimą savo jėgomis. Kai vaikas pamato, kad jo balsas turi galią, jis kur kas labiau linkęs stengtis toliau.
3. Paruošti mokyklai: kalbos ir kalbėjimo įgūdžiai yra skaitymo ir rašymo pamatas. Ankstyvas palaikymas padeda užtikrinti, kad jūsų vaikas bus pasiruošęs mokyklos suolui.

Tinkamiausios pagalbos pasirinkimas jūsų šeimai

Žinome, kad kiekvienos šeimos biudžetas ir poreikiai skiriasi. Tačiau norime atvirai parodyti, kaip gauti didžiausią naudą iš Speech Blubs.

Siūlome du pagrindinius planus:

• Mėnesio planas: 14,99 $ per mėnesį. Tai puikus būdas išbandyti programėlę, jei dar nesate tikri.
• Metinis planas: 59,99 $ per metus. Tai pats naudingiausias pasirinkimas, kainuojantis vos 4,99 $ per mėnesį – sutaupote net 66 %!

Kodėl verta rinktis Metinį planą? Be finansinio pranašumo, Metinis planas yra vienintelis būdas gauti prieigą prie visų funkcijų, sukurtų ilgalaikei sėkmei užtikrinti. Į jį įeina:

• 7 dienų nemokamas bandomasis laikotarpis, kad galėtumėte išbandyti programėlę be jokios rizikos.
• Reading Blubs programėlė, padedanti vaikui nuo kalbėjimo sklandžiai pereiti prie skaitymo.
• Ankstyva prieiga prie visų naujų atnaujinimų ir turinio.
• Prioritetinė 24 valandų pagalba iš mūsų atsidavusios komandos.

Į Mėnesio planą nemokamas bandomasis laikotarpis ir Reading Blubs programėlė neįeina. Nuoširdžiai raginame tėvus susikurti paskyrą ir pradėti 7 dienų nemokamą bandomąjį laikotarpį pasirinkus Metinį planą, kad pamatytumėte visapusišką naudą, kurią gali suteikti mūsų „išmanusis ekrano laikas“.

Išvada

Išgirsti, kad jūsų vaikui vėluoja kalba, gali būti sunku, tačiau atminkite: vėlavimas nėra nuosprendis. Nesvarbu, ar priežastis yra fizinė problema (pavyzdžiui, priaugęs liežuvėlis), laikinas etapas po ausų uždegimų, ar tiesiog jūsų vaikas prabils šiek tiek vėliau – yra begalė būdų jam padėti.

Speech Blubs komanda yra pasirengusi eiti šiuo keliu kartu su jumis. Mūsų programėlė yra ne tik edukacinė priemonė – tai tiltas, padedantis jūsų vaikui atverti savo širdį pasauliui. Sujungdami vaizdo modeliavimo mokslą su žaidimo galia, padedame jums kurti džiaugsmingas mokymosi akimirkas tiesiog savo svetainėje.

Nelaukite, kol vaikas pasieks raidos etapus pats. Ženkite pirmąjį žingsnį jau šiandien – atsisiųskite mūsų programėlę arba užsiregistruokite mūsų internetinėje platformoje. Pasirinkite Metinį planą, kad atrakintumėte geriausią pasiūlymą, įskaitant 7 dienų nemokamą bandomąjį laikotarpį ir Reading Blubs programėlę. Suteikime jūsų mažyliui priemones, kurių reikia drąsiai išreikšti savo mintis ir jausmus.

DUK

1. Ar vaikui gali vėluoti kalba, jei jis nėra autistas?

Taip, žinoma. Kaip aprašyta šiame straipsnyje, yra daugybė kalbos vėlavimo priežasčių, įskaitant klausos sutrikimus, burnos motorikos problemas (pavyzdžiui, apraksiją), fizinius anatominius ypatumus ar tiesiog tai, kad vaikas yra vėlyviau prabylantis. Nors kalbos vėlavimas yra vienas iš autizmo simptomų, jis būdingas ne tik jam.

2. Kaip sužinoti, ar vaiko kalbos vėlavimą sukėlė klausos sutrikimas?

Su klausa susijusio kalbos vėlavimo požymiai gali būti tokie: vaikas nekrūpčioja nuo garsių garsų, neatsisuka į jūsų balsą arba jo kalba skamba prislopintai, joje trūksta tam tikrų priebalsių. Jei jūsų vaikui dažnai kartojosi ausų uždegimai, visada verta kreiptis į audiologą, kad jis atliktų profesionalų klausos tyrimą.

3. Ar vaikas tiesiog „išaugs“ kalbos vėlavimą?

Kai kurie vėliau prabylantys vaikai iš tiesų pasiveja bendraamžius patys, tačiau daugeliui reikalinga tikslinė pagalba. Kadangi ankstyva intervencija yra kur kas veiksmingesnė už paprastą laukimą, rekomenduojame pradėti kalbos pratimus ir pasikonsultuoti su specialistu iškart, kai pastebėsite, kad jūsų vaikas atsilieka nuo įprastų raidos gairių.

4. Ar Speech Blubs programėlė gali atstoti logopedą?

Speech Blubs yra veiksmingas, moksliškai pagrįstas priedas prie profesionalios pagalbos, o ne specialisto – logopedo – pakaitalas. Ji sukurta kaip priemonė tėvams naudoti namuose, siekiant sustiprinti logopedinių užsiėmimų metu atliekamą darbą arba skatinti vaiko raidą, kol laukiama profesionalaus įvertinimo.