Ar egzistuoja ryšys tarp sinestezijos ir autizmo?

Šiame straipsnyje

• Kas yra sinestezija?
• Sinestezijos diagnozavimas
• Kas patiria sinesteziją?

Kas yra sinestezija?

Sinestezija yra būklė, kai vienas pojūtis (pavyzdžiui, klausa) yra patiriamas kartu su vienu ar keliais papildomais pojūčiais, pavyzdžiui, rega. Laura Moss teigia, kad „sinestetai – žmonės, turintys sinesteziją – gali matyti garsus, ragauti žodžius ar jausti pojūtį odoje, užuodę tam tikrus kvapus. Jie taip pat gali matyti abstrakčias sąvokas, pavyzdžiui, laiką, projektuojamą erdvėje aplink juos.“

Kita sinestezijos forma susieja tokius objektus kaip raidės, formos, skaičiai ar žmonių vardai su kvapu, spalva ar skoniu. Paprasčiau tariant, sinestetas skaičių „2“ gali matyti kaip „mėlyną“.

Žodis sinestezija kilęs iš dviejų graikų kalbos žodžių: syn (kartu) ir aisthesis (pojūtis, suvokimas). Taigi sinestezija pažodžiui reiškia „sujungtas suvokimas“ („Neuroscience for Kids“).

Sinestezija yra retas reiškinys, pasitaikantis tik maždaug 1 % gyventojų. Tai nėra sutrikimas ar negalia; atvirkščiai, ekspertai kartais tai vadina „ypatingu gebėjimu“.

Sinestezija gali pasireikšti per bet kurį pojūtį, tačiau dažniausiai pasitaiko spalvotos raidės ir skaičiai.

Kol kas žinome, kad sinestetas žodį „lėktuvas“ gali matyti kaip mėtų žalumo, o skaičių „4“ – kaip tamsiai rudą. Taip pat yra sinestetų, kurie girdi garsus reaguodami į kvapą, užuodžia reaguodami į prisilietimą arba ką nors jaučia reaguodami į vaizdą. Galima beveik bet kokia pojūčių kombinacija.

Kai kuriems žmonėms sinestezija apima tris ar net daugiau pojūčių, tačiau tai itin reta.

Sinesteziniai pojūčiai yra unikalūs kiekvienam asmeniui. Skirtingi žmonės, turintys sinesteziją, beveik visada nesutaria dėl savo pojūčių. Kitaip tariant, nors vienas sinestetas raidę „q“ mato mėlyną, kitas ją gali matyti oranžinę („Neuroscience for Kids“).

https://www.youtube.com/watch?v=rkRbebvoYqI

Sinestezijos diagnozavimas

Deja, nėra vieno konkretaus būdo sinestezijai nustatyti. Vis dėlto dr. Richard Cytowic, pirmaujantis sinestezijos tyrinėtojas, parengė specialias gaires gydytojams ir mokslininkams, padedančias nustatyti, ar vaikas turi sinesteziją.

Šios suvokimo tipų gairės apima šiuos požymius:

• Savaimiškumas (nevalingumas): sinestetai sąmoningai negalvoja apie savo pojūčius – jie tiesiog atsiranda savaime.
• Projekcija: užuot ką nors įsivaizdavęs „proto akyse“, kaip nutinka paprašius įsivaizduoti spalvą, sinestetas dažnai iš tikrųjų mato spalvą, projektuojamą už kūno ribų.
• Pastovumas ir bendrumas: pojūtis kaskart turi būti vienodas; pavyzdžiui, jei girdėdami Bethoveno Smuiko koncertą jaučiate šokolado skonį, kaskart jį girdėdami privalote jausti būtent šokolado skonį; be to, pojūtis turi būti abstraktus – tai yra reaguodami į tam tikrą kvapą galite matyti spalvas, linijas ar formas, tačiau nematysite sudėtingų vaizdų, pavyzdžiui, kambario su žmonėmis, baldais ir paveikslais ant sienos.
• Įsimintinumas: dažnai antrinis sinestezinis pojūtis yra labiau įsimenamas nei pirminis; pavyzdžiui, sinestetas, kuris visada sieja violetinę spalvą su vardu „Laura“, dažnai prisimins, kad moters vardas yra violetinis, užuot prisiminęs patį vardą „Laura“.
• Emocinis atsakas: pojūčiai gali sukelti emocinių reakcijų, pavyzdžiui, malonumo jausmą.

Kas patiria sinesteziją?

Iki šiol atliktas tik vienas tyrimas, kuriame nagrinėjama, kas dažniau patiria sinesteziją. Jis rodo, kad ši būklė dažniau pasitaiko moterims, kairiarankiams, vidutinio arba aukštesnio nei vidutinio intelekto žmonėms, taip pat tiems, kurių artimoje šeimoje jau yra nustatyta ši būklė.

Iš pirmo žvilgsnio sinestezija ir autizmas atrodo visiškai skirtingos būklės: sinestezija apibrėžiama kaip „pojūčių susiliejimas“, kai muzika gali sukelti spalvas, o žodžiai – skonį. Priešingai, pagrindinis autizmo bruožas yra socialinio supratimo ir bendravimo ypatumai bei sunkumai.

Nauji tyrimai rodo, kad abi grupės praneša apie padidėjusį sensorinį jautrumą, pavyzdžiui, jautrumą tam tikriems garsams ir šviesai, taip pat apie ypatumus, susijusius su dėmesio sutelkimu į detales.

Vis dėlto sinestetai paprastai nepatiria tradicinių komunikacijos sunkumų, kurie dažniausiai apibrėžia autizmą. Nors tyrimai rodo ryšį tarp šių dviejų būklių, panašu, kad jis yra sensorinis, o ne socialinis („Science Daily“).

Pirminiai tyrimai rodo, kad sinestezija itin dažnai pasitaiko autistiškiems asmenims, kurie taip pat turi netikėtų savanto gebėjimų – pavyzdžiui, išskirtinių gebėjimų aritmetikos, atminties ir meno srityse. Prisiminkite filmą „Lietaus žmogus“ (angl. „Rain Man“). Žmonės, turintys itin aukšto intelekto bruožų, dažniau patiria sinesteziją.

Tai išties įdomi būklė, ir jei manote, kad jūsų vaikas rodo sinestezijos požymių, būtinai pasikonsultuokite su savo gydytoju, psichologu ar neurologu, nors dauguma žmonių šią būklę nustato patys. Iš tiesų yra keletas sinestezijos testų, skirtų savarankiškam įsivertinimui.

Tai tikrai nėra blogas ar neigiamas dalykas. Tiesą sakant, ateityje tai gali padėti vaikui geriau įsiminti ir atkurti informaciją!