Ar vėluojanti kalba reiškia autizmą? Požymių supratimas

Turinys

1. Įvadas
2. Kalbos padargų (tarimo) ir kalbos suvokimo vėlavimo skirtumai
3. Ar vėluojanti kalba reiškia autizmą?
4. Pagrindiniai skirtumai: „vėliau pradedantys kalbėti“ ir autizmas
5. Raidos etapai: į ką atkreipti dėmesį
6. Socialinės komunikacijos vaidmuo
7. Kitos galimos vėluojančios kalbos priežastys
8. Praktinės strategijos, kaip padėti namuose
9. Kada kreiptis profesionalios pagalbos
10. Tinkamiausio kelio jūsų šeimai pasirinkimas
11. Pasitikėjimo savimi ir ryšio kūrimas
12. Išvados
13. DUK

Įvadas

Kaip tėvai, jūs tikriausiai prisimenate kiekvieną mažiausią savo vaiko pasiektą raidos etapą – nuo pirmojo apsivertimo iki tos pirmosios bedantės šypsenos. Tačiau kai šie etapai yra susiję su bendravimu, kylantis spaudimas gali atrodyti kur kas sunkesnis. Galbūt leidžiate laiką parke ir pastebite, kad kol kiti dvejų metų vaikai plepa apie „didelius sunkvežimius“ ar „mėlynus paukščius“, jūsų mažylis vis dar kliaujasi gestais ar paprastu gungavimu. Šiomis lyginimo akimirkomis tėvų mintyse dažnai kyla vienas sunkus klausimas: ar vėluojanti kalba reiškia autizmą?

Tai vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų, kuriuos girdime iš šeimų. Kadangi žinome, jog kalbos ir bendravimo vėlavimas yra dažni autizmo spektro sutrikimo (ASS) požymiai, lengva skubotai daryti išvadas, kai vaikas dar nekalba. Tačiau labai svarbu suprasti, kad nors šie du dalykai dažnai persidengia, jie nėra tas pats. Vėluojanti kalba pati savaime automatiškai nereiškia, kad vaikas turi autizmą.

Šiame straipsnyje aptarsime kalbos raidos niuansus, konkrečius įspėjamuosius ženklus, kurie padeda atskirti „vėliau pradedantį kalbėti“ vaiką nuo vaiko, turinčio autizmo spektro sutrikimą, ir būdus, kaip galite palaikyti savo vaiko komunikacijos kelionę. Mūsų misija „Speech Blubs“ – suteikti vaikams galimybę išreikšti savo mintis ir jausmus, todėl norime suteikti jums aiškumo ir įrankių, reikalingų šiam keliui įveikti su pasitikėjimu. Aptarsime tarimo ir kalbos skirtumus, su amžiumi susijusius etapus ir tai, kaip mūsų unikalus vaizdo modeliavimo metodas gali paversti mokymąsi džiaugsminga patirtimi visai šeimai.

Nesvarbu, ar jūsų vaikas tiesiog neskuba, ar jam reikia šiek tiek papildomos pagalbos – jūs nesate vieni. Pasigilinkime į faktus ir pažiūrėkime, kokie yra geriausi būdai padėti jūsų vaikui atrasti savo balsą.

Kalbos padargų (tarimo) ir kalbos suvokimo vėlavimo skirtumai

Prieš atsakydami į klausimą, ar vėlavimas yra autizmo požymis, turime patikslinti, ką turime omenyje sakydami „vėlavimas“. Vaiko raidos srityje specialistai dažnai išskiria tarimą (angl. speech) ir kalbą (angl. language). Nors kasdieniuose pokalbiuose šias sąvokas vartojame kaip sinonimus, iš tikrųjų jos nurodo skirtingas bendravimo proceso dalis.

Kas yra tarimas (angl. speech)?

Tarimas yra fizinis garsų skleidimo veiksmas. Jis apima kvėpavimo, balso stygų, liežuvio, lūpų ir žandikaulio koordinavimą. Jei vaikui vėluoja tarimo raida, jam gali kilti sunkumų dėl:

• Artikuliacijos: sunkumų tariant konkrečius garsus (pavyzdžiui, sakant „suo“ vietoj „šuo“).
• Balso: problemų, susijusių su balso kokybe, tembru ar garsumu.
• Sklandumo: sklandžios kalbos tėkmės problemų, tokių kaip mikčiojimas.

Kas yra kalba (angl. language)?

Kalba yra kur kas platesnė sąvoka. Tai visa sistema, kurią naudojame norėdami dalytis informacija, mintimis ir jausmais. Ji apima:

• Ekspresyviąją kalbą: kaip naudojame žodžius ir gestus žinutei perduoti.
• Receptyviąją kalbą: kaip suprantame, ką sako ar ko prašo kiti.

Vaikas gali tobulai tarti garsus (aiškiai ištarti žodžius), tačiau turėti „kalbos“ vėlavimą (nežinoti, kaip sujungti tuos žodžius, kad paprašytų užkandžio). Ir atvirkščiai, vaikas gali puikiai suprasti ir vartoti kalbą, tačiau dėl tarimo sunkumų jį gali būti labai sunku suprasti. Šių skirtumų supratimas yra pirmasis žingsnis nustatant, kaip padėti. Daugiau apie mūsų požiūrį į šiuos iššūkius galite sužinoti „Speech Blubs“ pagrindiniame puslapyje.

Ar vėluojanti kalba reiškia autizmą?

Atsakant į esminį klausimą: Ne, vėluojanti kalba ne visada reiškia autizmą.

Tarimo ir kalbos vėlavimai iš tikrųjų yra labai dažni ir pasireiškia maždaug 1 iš 10 ikimokyklinio amžiaus vaikų. Daugelis šių vaikų tiesiog pradeda kalbėti vėliau ir vystosi įprastu raidos keliu, tik šiek tiek lėtesniu tempu. Jie dažnai būna labai motyvuoti bendrauti su kitais ir naudoja visas įmanomas priemones – rodo pirštu, murma, veda jus už rankos ar palaiko akių kontaktą, – kad tik būtų suprasti.

Vis dėlto tiesa, kad kalbos stoka dažnai būna vienas iš pirmųjų ženklų, kurį pastebi tėvai, kurių vaikams vėliau diagnozuojamas autizmas. ASS atveju vėlavimas dažniausiai yra dalis platesnio elgesio modelio, apimančio socialinės komunikacijos ir elgesio ypatumus.

Speech Blubs programėlę mūsų įkūrėjai sukūrė todėl, kad patys vaikystėje susidūrė su kalbos sunkumais. Jie norėjo sukurti tokį įrankį, kokio patys būtų norėję – priemonę, kurioje moksliniai principai derinami su žaidimu, sukuriant „išmanųjį laiką prie ekrano“. Suprantame, kad nepriklausomai nuo to, ar vėlavimas yra pavienis, ar platesnės diagnozės dalis, tikslas išlieka tas pats: skatinti meilę bendravimui ir stiprinti vaiko pasitikėjimą savimi.

Pagrindiniai skirtumai: „vėliau pradedantys kalbėti“ ir autizmas

Jei tiek vėliau pradedantis kalbėti, tiek autistiškas vaikas nekalba, kaip pamatyti skirtumą? Atsakymas dažniausiai slypi socialiniame ketinime ir neverbalinėje komunikacijoje.

Vėliau pradedantis kalbėti vaikas

Vaikas, kuriam tiesiog būdingas vėlesnis kalbos startas, paprastai noriai įsitraukia į socialinį bendravimą. Jis siekia jūsų dėmesio, nori žaisti ir nusimena, kai jo nesuprantate.

• Gestai: bendravimui jis naudoja visą kūną. Parke rodo pirštu į šunį, moja močiutei „ate“ ir linksi „taip“, norėdamas sulčių.
• Bendras dėmesys: pamatęs įdomų lėktuvą, jis pažvelgs į lėktuvą, o tada atsisuks į jus, norėdamas įsitikinti, kad jūs irgi jį matėte.
• Mėgdžiojimas: jis bando atkartoti jūsų veiksmus, pavyzdžiui, apsimeta, kad kalba telefonu, arba žaislu „šukuoja“ plaukus.

Autistiškas vaikas

Autistiškiems vaikams kalbos vėlavimą dažnai lydi socialinio „potraukio“ stoka.

• Riboti gestai: jie gali nenaudoti rodymo pirštu, kad atkreiptų dėmesį į patinkančius daiktus. Užuot rodę į sausainį, jie gali paimti jūsų ranką ir padėti ją ant sausainių dėžutės, net nežvilgtelėję jums į veidą.
• Reagavimas į vardą: jie gali ne visada atsisukti šaukiami vardu, net jei žinote, kad jų klausa yra puiki.
• Netipiškas akių kontaktas: jie gali vengti akių kontakto arba jų žvilgsnis gali atrodyti kitoks nei bendraamžių.
• Pasikartojantis elgesys: galite pastebėti pasikartojančius judesius (pavyzdžiui, plazdėjimą rankomis ar sukimasį) arba didelį susitelkimą į konkrečias žaislų dalis (pavyzdžiui, į automobilio ratukus, o ne į patį automobilį).

Raidos etapai: į ką atkreipti dėmesį

Nors kiekvienas vaikas vystosi savo tempu, tam tikri raidos etapai padeda suprasti, kada gali prireikti šiek tiek papildomos pagalbos. Jei nesate tikri dėl savo vaiko raidos, rekomenduojame atlikti mūsų greitą 3 minučių preliminarų testą. Jį sudaro 9 paprasti klausimai, po kurių pateikiamas pritaikytas įvertinimas ir tolesnių veiksmų planas.

Iki 12 mėnesių

• Įprasta raida: čiauškėjimas (ba-ba, da-da), reagavimas į savo vardą ir paprastų gestų, pavyzdžiui, mojavimo, naudojimas.
• Įspėjamasis ženklas: nėra čiauškėjimo, gestų arba nerodo į daiktus.

Iki 18 mėnesių

• Įprasta raida: taria kelis paprastus žodžius, vykdo vieno žingsnio nurodymus ir rodo pirštu norėdamas išreikšti susidomėjimą.
• Įspėjamasis ženklas: nevartoja bent 6–10 žodžių arba nerodo noro dalytis patirtimi su jumis.

Iki 24 mėnesių

• Įprasta raida: žodyną sudaro 50+ žodžių ir pradeda jungti du žodžius (pvz., „Daugiau pieno“, „Didelis auto“).
• Įspėjamasis ženklas: nevartoja dviejų žodžių frazių arba tik „aidiškai“ kartoja tai, ką sakote, užuot kūręs savo sakinius.

Iki 36 mėnesių

• Įprasta raida: vartoja trijų žodžių sakinius, dauguma suaugusiųjų jį supranta, įsitraukia į paprastus vaidmenų žaidimus.
• Įspėjamasis ženklas: dažna „robotiška“ kalba, didelis stresas dėl menkų dienotvarkės pokyčių arba visiškas nesidomėjimas kitais vaikais.

Socialinės komunikacijos vaidmuo

Vienas iš ryškiausių autizmo bruožų yra sunkumai, susiję su socialiniu bendravimu. Tai apima kur kas daugiau nei vien pačius žodžius. Tai susiję su „nerašytomis“ bendravimo taisyklėmis.

Pavyzdžiui, vaikas, kurio kalba vėluoja, gali nepajėgti pasakyti „man liūdna“, tačiau ateis pas jus apsikabinti ir ieškos paguodos žvelgdamas jums į akis. Autistiškam vaikui gali būti sunku atpažinti, kad jums liūdna, arba jis gali neieškoti socialinės paguodos tokiu pačiu būdu.

Štai kodėl mūsų metodika „Speech Blubs“ yra taip orientuota į vaizdo modeliavimą. Tyrimai rodo, kad vaikai geriausiai mokosi stebėdami ir mėgdžiodami bendraamžius. Mūsų programėlėje vaikai mato „vaikus ekspertus“ – tikrus vaikus, atliekančius kalbos pratimus. Ši bendraamžių tarpusavio sąveika yra sukurta taip, kad sužadintų „veidrodinius neuronus“ smegenyse, skatindama vaikus atkartoti matomus garsus ir veido išraiškas. Daugiau apie mūsų metodo mokslinį pagrindimą ir tyrimus galite paskaityti čia.

Kitos galimos vėluojančios kalbos priežastys

Jei tai ne autizmas, kas dar tai galėtų būti? Yra keletas priežasčių, kodėl vaikas gali pradėti kalbėti vėliau:

1. Klausos sutrikimai: tai viena iš dažniausių priežasčių. Jei vaikas negirdi kalbos garsų, jis negali išmokti jų atkartoti. Net dažnos ausų infekcijos gali sukelti laikiną „prislopintą“ klausą, lemiančią vėlavimą.
2. Oralinės motorikos problemos: kai kuriems vaikams sunku koordinuoti burnos raumenis. Tai kartais pastebima esant tokioms būklėms kaip kalbos apraksija.
3. Daugiakalbystė: vaikams, augantiems kelių kalbų šeimose, gali prireikti šiek tiek daugiau laiko pradėti kalbėti, nes jie apdoroja dvi skirtingas taisyklių sistemas, tačiau paprastai jie greitai pasiveja bendraamžius ir vėliau įgyja kognityvinių pranašumų!
4. Aplinkos veiksniai: kartais vaikui tiesiog trūksta žodinės stimuliacijos arba reikia daugiau galimybių pasitreniruoti „prašyti“ daiktų, užuot iš anksto nuspėjus visus jo poreikius.

Praktinės strategijos, kaip padėti vaikui namuose

Nepriklausomai nuo diagnozės, yra dalykų, kuriuos galite padaryti jau šiandien, kad padėtumėte vaikui prabilti. Svarbiausia – kad procesas keltų džiaugsmą ir nekeltų streso.

Komentuokite savo kasdienybę

Pasakokite apie tai, ką darote tuo metu, kai tai darote. „Pilu vandenį į mėlyną puodelį. Dabar šluostau mėlyną puodelį.“ Taip vaikas nuolat girdi kalbą ir ją įsisavina be jokio spaudimo atsakyti.

Pasitelkite žaidimo galią

Tėvams, kurių 3 metų „vėluojantis kalbėti“ mažylis labai mėgsta gyvūnus, mūsų programėlės skiltis „Animal Kingdom“ siūlo smagų, motyvuojantį būdą mokytis tokių garsų kaip „mū“ ir „bū“. Vietoj klinikinio pratybų metodo tai tampa žaidimu: „ar moki sumekenti kaip avelė?“

Jei jūsų vaikas labiau domisi transporto priemonėmis, skiltis „Toy Box“ leidžia pamėgdžioti automobilio „vžžž“ ar traukinuko „tū-tū“. Prisitaikydami prie to, kas vaikui iš tiesų įdomu, sumažinsite nusivylimą ir sustiprinsite jo pasitikėjimą savimi. Daug tėvų pasidalijo savo sėkmės istorijomis mūsų atsiliepimų puslapyje, pabrėždami, koks džiaugsmingas gali būti mokymasis.

Išnaudokite „išmanųjį ekrano laiką“

Mes siūlome prasmingą alternatyvą pasyviam žiūrėjimui į ekraną (pavyzdžiui, animaciniams filmukams). Kai naudojate Speech Blubs, tai turėtų būti aktyvi bendro žaidimo patirtis. Būkite šalia vaiko, kartu mėgdžiokite ekrane matomus vaikus ir pasidžiaukite kiekvienu bandymu ištarti garsą. Taip skaitmeninis įrankis virsta puikia priemone šeimos ryšiui stiprinti.

Kada kreiptis profesionalios pagalbos

Nors užsiėmimai namuose yra be galo svarbūs, jie papildo, bet nepakeičia specialistų konsultacijų. Jei vidinė nuojauta kužda, kad kažkas ne taip, pasitikėkite ja.

Rekomenduojame pradėti nuo vizito pas savo vaikų gydytoją, kuris gali nukreipti jus pas logopedą. Logopedas padės nustatyti, ar jūsų vaiko kalbos raida tiesiog vėluoja, ar tai kalbos sutrikimas, o gal reikalingas išsamesnis raidos vertinimas dėl ASD. Ankstyvoji intervencija yra nepaprastai veiksminga dėl didelio smegenų „neuroplastiškumo“ ankstyvame amžiuje.

Esate pasirengę pradėti? Atsisiųskite Speech Blubs iš App Store arba raskite mus Google Play ir pradėkite padėti savo vaikui jau šiandien.

Tinkamo kelio pasirinkimas jūsų šeimai

Žinome, kad kiekvienos šeimos biudžetas ir poreikiai yra skirtingi. Todėl siūlome lanksčias galimybes naudotis mūsų įrankiais.

Skaidrios kainos

• Mėnesinis planas: kainuoja 14,99 $ per mėnesį – tai puikus būdas išbandyti programėlę. Tačiau atkreipkite dėmesį, kad į mėnesinį planą neįtrauktos mūsų išplėstinės funkcijos ir nemokamas bandomasis laikotarpis.
• Metinis planas: tai mūsų populiariausias ir naudingiausias pasirinkimas. Kainuoja 59,99 $ per metus, o tai sudaro vos 4,99 $ per mėnesį – sutaupote 66 %, palyginti su mėnesiniu planu.

Kodėl verta rinktis metinį planą?

Pasirinkę metinį planą, gaunate ne tik geresnę kainą. Jums taip pat priklauso:

• 7 dienų nemokamas bandomasis laikotarpis: leiskite vaikui visą savaitę tyrinėti programėlę, kad prieš priimdami sprendimą pamatytumėte, kaip jam sekasi.
• Reading Blubs: prieiga prie papildomos mūsų programėlės, specialiai sukurtos ankstyviesiems raštingumo ir skaitymo įgūdžiams lavinti.
• Prioritetinis palaikymas: atsakymus iš pagalbos komandos gausite per 24 valandas, taip pat pirmieji išbandysite visus mūsų atnaujinimus.

Galite susikurti paskyrą ir pradėti 7 dienų nemokamą bandomąjį laikotarpį jau šiandien, kad patys pamatytumėte skirtumą.

Pasitikėjimo savimi ir ryšio kūrimas

Mūsų tikslas nėra pažadėti, kad jūsų vaikas po mėnesio sakys viešas kalbas. Verčiau sutelkiame dėmesį į paties proceso naudą: meilės bendravimui ugdymą, nusivylimo, kylančio dėl to, kad nesi suprastas, mažinimą ir džiaugsmingų šeimos mokymosi akimirkų kūrimą.

Nesvarbu, ar jūsų vaiko kalba tiesiog vėluoja, ar susiduriate su autizmo iššūkiais, svarbiausia, ko jam reikia – tai palaikanti aplinka, kurioje saugu bandyti, suklysti ir bandyti vėl. Naudodami tokius įrankius kaip vaizdo modeliavimas ir aktyvus žaidimas, klojate pamatą bendravimui visam gyvenimui.

Atminkite, kad 1 iš 4 vaikų prireikia vienokios ar kitokios pagalbos vystantis kalbai. Esate didžiulės tėvų bendruomenės dalis, ir visi jie siekia to paties tikslo: padėti savo vaikams drąsiai išreikšti savo mintis ir jausmus.

Išvada

Domėtis vaiko raidos etapais gali atrodyti sudėtinga, ypač kai širdį slegia klausimas „ar kalbos vėlavimas reiškia autizmą?“. Nors vėluojanti kalba yra dažnas ankstyvas autizmo požymis, neretai tai tėra pavienis raidos etapas, kurį vaikai gali įveikti bėgant laikui, žaisdami ir sulaukę tinkamos pagalbos. Sutelkdami dėmesį į socialinius signalus, neverbalinį bendravimą ir bendrą dėmesį, galėsite geriau suprasti unikalius savo vaiko poreikius.

Mes, Speech Blubs, esame tam, kad padėtume jums kiekviename žingsnyje, siūlydami „išmanųjį ekrano laiką“, kuris skatina mėgdžiojimą ir paverčia mokymąsi smagiu. Mūsų metodika remiasi asmenine įkūrėjų patirtimi bei moksliniais principais. Kviečiame prisijungti prie daugiau nei 5 milijonų tėvų šeimos, keičiančios tai, kaip jų vaikai mokosi kalbėti.

Esate pasirengę pradėti? Labai rekomenduojame pasirinkti mūsų metinį planą, kad gautumėte didžiausią vertę, įskaitant 7 dienų nemokamą bandomąjį laikotarpį, programėlę Reading Blubs ir prioritetinį palaikymą. Atsisiųskite Speech Blubs iš App Store arba Google Play ir pradėkite savo kelionę jau šiandien!

---

DUK

1. Ar vaiko kalba gali vėluoti BE autizmo?

Taip, be jokios abejonės. Kalbos vėlavimas yra labai dažnas reiškinys, kurį gali lemti daugybė veiksnių, įskaitant klausos sutrikimus, oralinės motorikos sunkumus ar tiesiog buvimą „vėluojančiu kalbėti“. Nors daugelio vaikų, turinčių autizmą, kalba vėluoja, didžioji dalis vaikų, kurių kalba vėluoja, autizmo neturi. Pagrindinis skirtumas dažniausiai yra vaiko noras bendrauti ir neverbalinės komunikacijos (pvz., rodymo pirštu ir akių kontakto) naudojimas.

2. Tokio amžiaus vaiko kalbos vėlavimas jau leidžia įtarti autizmą?

Nors požymiai gali pasireikšti ir anksčiau, kalbos raidos vėlavimas dažniausiai tampa geriausiai pastebimas tarp 18 mėnesių ir 2 metų amžiaus. Jei 2 metų vaikas nevartoja bent 50 žodžių ar dviejų žodžių junginių, taip pat nerodo susidomėjimo bendravimu arba pasižymi pasikartojančiu elgesiu, rekomenduojama kreiptis į specialistus dėl įvertinimo.

3. Kaip Speech Blubs padeda vaikams, turintiems autizmą ar kalbos vėlavimą?

Speech Blubs naudoja „vaizdo modeliavimo“ metodiką: vaikai žiūri vaizdo įrašus, kuriuose jų bendraamžiai atlieka kalbos pratimus. Tai sužadina veidrodinius neuronus ir skatina mėgdžioti. Vaikams, kurių kalba vėluoja, tai padeda smagiai ir įtraukiančiai mokytis garsų. Vaikams, turintiems autizmą, bendraamžių pavyzdys suteikia nuspėjamą ir streso nekeliantį būdą mokytis bendravimo bei veido mimikų.

4. Kaip geriausia suprasti, ar mano vaikas yra tiesiog „vėluojantis kalbėti“?

Stebėkite jo norą bendrauti. Vaikas, kurio kalba tiesiog vėluoja, paprastai naudos gestus, veido išraiškas ir „bendrą dėmesį“ (dalysis susidomėjimu objektu su jumis), kad perteiktų savo mintį, net jei dar neturi pakankamai žodžių. Vaikui, turinčiam autizmą, šie socialiniai bendravimo aspektai gali kelti daugiau sunkumų. Mūsų 3 minučių patikros testas yra puikus pirmasis žingsnis, padėsiantis aiškiau įvertinti situaciją.