Ar yra ryšys tarp antidepresantų ir kalbos raidos vėlavimo?

Pirmoji mano mintis tai perskaičius buvo: „Oho, tai tikrai geras klausimas.“

Turiu keletą draugių, kurios patyrė nėščiųjų vėmimą (hyperemesis gravidarum) (nėštumo komplikacija, kuriai būdingas stiprus pykinimas, vėmimas, svorio kritimas ir galima dehidratacija) arba viso nėštumo metu vartojo vaistus.

Aš iš karto puoliau ieškoti tyrimų, norėdama sužinoti, ar iš tiesų egzistuoja ryšys tarp vaistų, ypač antidepresantų, ir kalbos sutrikimų.

Ką tyrimai sako apie vaistus nėštumo metu ir vaiko vystymąsi

Neseniai Suomijoje buvo atliktas tyrimas, kuriame stebėtos motinos, nėštumo metu vartojusios antidepresantus. Vaikai buvo stebimi 14 metų, siekiant nustatyti, ar jiems nepasireiškė kokių nors sutrikimų ar vėlavimų.

Remiantis tyrimu, moterų, kurios nėštumo metu vartojo antidepresantus, vaikams gali kilti didesnė kalbos ir kalbėjimo sutrikimų rizika.

Tyrėjai nustatė, kad 14 metų trukusio tyrimo metu vaikams, kurių motinos sirgo depresija ir nėštumo metu bent du kartus vartojo antidepresantus, buvo 37 procentais didesnė tikimybė išsivystyti kalbėjimo ar kalbos sutrikimams, palyginti su vaikais, kurių motinos sirgo depresija, tačiau nėštumo metu jokių antidepresantų nepirko.

Šie rezultatai gali būti vienas iš veiksnių, į kuriuos reikėtų atsižvelgti depresija sergančioms nėščiosioms, kartu su gydytojais sprendžiančioms, ar nėštumo metu verta vartoti antidepresantus.

Dr. Alanas Brownas, Kolumbijos universiteto medicinos centro psichiatrijos profesorius

Jis taip pat paminėjo, kad svarbu atsižvelgti ir į kitus veiksnius.

Šie veiksniai apima:

1. Motinos depresijos sunkumą. Akivaizdu, kad priklausomai nuo depresijos lygio, motinai GALI BŪTI būtina vartoti vaistus dėl jos pačios ir kūdikio saugumo.
2. Kokio tipo antidepresantus motina vartoja prieš IR po nėštumo? Iš visų tyrime dalyvavusių vaikų beveik 15 600 (apie 28 proc.) gimė moterims, kurios sirgo depresija ir nėštumo metu įsigijo antidepresantų, vadinamų selektyviaisiais serotonino reabsorbcijos inhibitoriais (SSRI). SSRI yra dažnai skiriami antidepresantai, kurie, kaip manoma, keičia cheminės medžiagos serotonino kiekį. Paaiškėjo, kad iš visų vaikų didžiausia rizika susirgti kalbėjimo ar kalbos sutrikimais tyrimo metu kilo tiems, kurių motinos nėštumo metu vartojo SSRI.

Tyrime toliau teigiama, kad tai neįrodo, jog antidepresantai tiesiogiai sukelia kalbėjimo ir kalbos sutrikimus, tačiau patvirtina, kad tarp šių reiškinių egzistuoja ryšys.

Šis ryšys dar nėra visiškai aiškus, tačiau viena iš galimų priežasčių galėtų būti ta, kad vaistai nėštumo metu veikia kūdikio smegenų vystymąsi, įskaitant sritis, atsakingas už kalbėjimo ir kalbos raidą.

Taip pat gali būti, kad motinos depresija pati savaime turi įtakos vaiko sutrikimų atsiradimui.

Ankstesnis tyrimas, paskelbtas 2015 m. žurnale „JAMA Pediatrics“, parodė, kad vaikams, gimusiems moterims, kurios nėštumo metu vartojo SSRI, gali kilti didesnė autizmo rizika.

Serotoninas veikia žmogaus nuotaiką, tačiau jis taip pat yra svarbi cheminė medžiaga vaisiaus smegenų ląstelių vystymuisi, tuomet leidiniui „Live Science“ sakė to tyrimo autorė ir Monrealio universiteto farmacijos profesorė Anick Bérard. Tyrime neteigiama, kad jie TIKRAI sukelia autizmą, o tik tai, kad rizika gali būti didesnė.

Jei turite daugiau klausimų ar nuogąstavimų šia tema, arba jums reikia pagalbos, kaip padėti vaikui, kurio kalba vėluoja, išbandykite mūsų puikią programėlę Speech Blubs, kurioje rasite daugiau informacijos bei veiklų, padėsiančių pradėti lavinti mažylio kalbą!