„Blub Talks“: mažylių pykčio priepuolių supratimas ir mamos kaltės jausmo įveikimas su Sue Donnellan

Šiame straipsnyje

• Klausykitės „Blub Talks“ tinklalaidės
• Žiūrėkite vaizdo įrašą
• Svarbiausios įžvalgos

Klausykitės „Blub Talks“ tinklalaidės

Žiūrėkite vaizdo įrašą

https://www.youtube.com/watch?v=rXAvYkJJJX4

Mūsų laidos vedėjas ir mokymo meistras Robert M. su viešnia kalbėjosi temomis, susijusiomis su jos bestseleriu „Secrets to Parenting without Giving a F^ck: The Non-Conformist Playbook to Raising Happy Kids without Public Meltdowns, Power Struggles, & Punishments“, kurį galima įsigyti „Amazon“. Pokalbio temos apėmė strategijas, kurias ji siūlo savo praktikoje, padėdama tėvams įveikti vaikų auginimo iššūkius.

Diskusija prasidėjo Robertui pristatant netikėtą Susan kelią į tėvystę – „netikėtą“ todėl, kad ji niekada nemanė ištekėsianti ar susilauksianti vaikų. Būdama ambicinga ir versli, ji planavo susitelkti į karjerą ir viską, ką ji atneša. Tačiau laikas neretai net ir pačius geriausius planus pakreipia kita linkme: ji sutiko ir ištekėjo už „pirmojo vyro, su kuriuo santuoka neatrodė kaip bloga mintis“. Vienas dalykas vedė prie kito – gimė pirmasis vaikas, o po jo šeimą papildė nevienakiaušiai trynukai!

Vėliau pokalbis pakrypo apie jos dviejų sūnų ir dukters santykius, taip pat apie tai, kad sūnums prireikė logopedijos, norint pagerinti /r/ garso tarimą. Nereikia nė sakyti, kad keturių vaikų (įskaitant trynukus) auginimas Susan paverčia tikra tėvystės „eksperte“. Savo organizacinius įgūdžius ir atvirą kalbėjimą ji pritaikė augindama keturis puikiai prisitaikiusius ir sėkmingus suaugusius vaikus.

Robertas paklausė Susan, kiek laiko jos berniukai lankė logopedijos užsiėmimus, ir ji atsakė: „Jie lankė 1,5–2 metus ir problemą išsprendė dar prieš prasidedant patyčių etapui“. Paskui ji su ilgesiu pridūrė: „Norėčiau, kad mes būtume turėję kažką tokio kaip „Speech Blubs“...“

Tada Susan ėmė apibūdinti tipiškus tėvus ir situacijas, su kuriomis pas ją kreipiasi klientai, sakydama, kad „viskas priklauso nuo to, kiek žmogus jaučiasi pervargęs“. Jos metodas labai neformalus, tačiau apima poreikių įvertinimą, kuris nulemia, kurią iš trijų jos programų pasirinkti. Jos konsultacijos vyksta gyvai – per jas atvirai kalbama apie kartais sunkiai priimamas tiesas, pavyzdžiui, tėvų elgesį, kuris skatina problemišką vaikų elgesį. Vis dėlto ji pabrėžė: jei tėvai žengia žingsnį ir kreipiasi pagalbos, jie būna „gana atviri“ išgirsti net ir nepatogią tiesą.

Kelios knygoje ir tinklalaidėje aptartos temos: iššūkis vertinti mažylių pykčio priepuolius kaip „tam tikrą etapą“ ir būdai, kaip šį etapą sutrumpinti; „N žodis“ (kai vaikai sako „man nuobodu“), kuriam galiojo taisyklė „Nuobodulys yra proto būsena, todėl tau neleidžiama vartoti šio žodžio“; „paauglio berniuko smegenys“ ir neišvengiamas „rūkas“, kuris jas lydi; bei tėvų pasiryžimas pirmiausia keistis patiems.

Svarbiausios įžvalgos

Pagrindinės pokalbio įžvalgos nuskambėjo kaip taiklios citatos:

1. Tėvams svarbu „patraukti savo ego į šalį“,
2. Iš pažiūros paradoksali mintis: „prarasti kontrolę, kad ją įgytum“,
3. Tėvai turėtų atsikratyti kaltės jausmo, nes „Kaltė yra bergždžia emocija“,
4. Ribų ir lūkesčių nustatymas laikantis principo „Ne reiškia ne, be jokių derybų“, ir
5. Tėvystėje „aiškumas ir nuoseklumas = pasitikėjimas ir pagarba“.

Pokalbiui artėjant prie pabaigos, Robertas paminėjo, kad pagarbus, įgalinantis ir tiesus Susan požiūris į tėvystę bei jos meistriškas ir žaismingas bendravimo stilius paverčia jos knygą leidiniu, kurį „būtina perskaityti“. Jos noras ir gebėjimas padėti leidžia jai natūraliai pasiekti pačią tėvams kylančių iššūkių esmę.

Koks įtraukiantis pokalbis tėvams, kurie nebijo į tėvystę pažvelgti per prizmę „pirmiausia pasikeisiu pats“, moka pasijuokti iš sunkumų ir gerbia tai, kad vaikams turi būti leista eiti savo keliu. Susan Donnellan meistriškai padeda vaikams teigiamai ir suprantamai prisiimti atsakomybę už šį kelią. Ačiū, Susan!