Ikimokyklinukų, turinčių vyresnių brolių ar seserų, kalba vystosi lėčiau. Kodėl?

Šiame straipsnyje

• Ką apie brolius, seseris ir kalbos raidą sako moksliniai tyrimai?
• • Kognityviai jautrūs vyresnieji broliai ir seserys
• Kodėl taip nutinka?
• Kaip tėvai gali padėti?
• Papildoma literatūra

Tyrimai apie brolius, seseris ir kalbos raidą rodo, kad didelių šeimų vaikų bendravimo įgūdžiai vystosi lėčiau, nes jie sulaukia mažiau tėvų dėmesio.

Tačiau naujesni tyrimai parodė, kad „rūpestingo ir jautraus“ vyresnio brolio ar sesers buvimas daro teigiamą įtaką.

Žurnalo Pediatrics vasario numeryje publikuotas tyrimas rodo, kad tėvai ir suaugusieji nėra vieninteliai, darantys įtaką vaiko kalbiniams gebėjimams namuose.

Ką apie brolius, seseris ir kalbos raidą sako moksliniai tyrimai?

Kiti tyrimai rodo, kad didesnių šeimų (turinčių 3 ir daugiau vaikų) tėvai turi mažiau laiko skirti vieno vaiko mokymuisi. Tyrimai taip pat parodė, kad jauniausio vaiko šiose šeimose žodynas yra mažiau išlavintas nei jo vyresnių brolių ar seserų.

Šis 385 ikimokyklinukų tyrimas parodė, kad didesnių šeimų (3 ir daugiau vaikų) atžaloms standartinio žodyno testo rezultatai buvo prastesni. Tačiau šio atotrūkio nebuvo, jei vaikas turėjo dėmesingą vyresnį brolį ar seserį.

Kognityviai jautrūs vyresnieji broliai ir seserys

Pagrindinė tyrėja Heather Prime, Toronto universiteto klinikinės vaikų psichologijos doktorantė, nustatė, kad būtent „kognityviai jautrus“ vyresnysis brolis ar sesuo padaro lemiamą skirtumą. Tai reiškia, kad vyresnis vaikas jaučia, ką gali suprasti jo jaunesnis brolis ar sesuo, ir pritaiko savo kalbą – galbūt kalba lėčiau ar vartoja paprastesnius sakinius, tačiau „nečiauška kaip su kūdikiu“.

Šie jautrūs vyresnieji broliai ir seserys pastebi jaunesnio vaiko siunčiamus signalus ir tinkamai reaguoja tuomet, kai tėvai negali. Šios išvados pagrįstos 385 Ontarijo šeimų, dalyvavusių didesniame, ilgalaikiame vaikų raidos tyrime, duomenimis. Mokslininkai stebėjo po vieną vaiką iš kiekvienos šeimos nuo pat gimimo.

Kai vaikams sukako 3 metai, tyrėjai leido jiems žaisti žaidimą, vertinantį jų pasyvųjį žodyną. Tai žodžiai, kuriuos vaikas geba suprasti socialinio bendravimo metu. Jie taip pat stebėjo vaikus laisvo žaidimo metu su jų vyresniuoju broliu ar seserimi, kuriam buvo bent 5 metai.

Apskritai tyrimas parodė, kad ikimokyklinukai iš didesnių šeimų žodyno testuose surinko mažiau taškų. Kiti veiksniai, tokie kaip šeimos pajamos, tai, ar šeima buvo dvikalbė, ar tėvai gimė kitoje šalyje, rezultatų nepakeitė. Vienintelis dalykas, kuris iš tiesų turėjo įtakos – ar vaikas turėjo jautrų vyresnį brolį arba seserį. Tik tuomet žodyno atotrūkis išnykdavo.

Tyrėjai taip pat vertino motinų jautrumą bendraujant su vaikais, ir jis vis tiek buvo mažesnis nei tada, kai brolis ar sesuo aktyviai įsitraukdavo į bendravimą su savo jaunesniuoju broliuku ar sesute.

Kodėl taip nutinka?

Kalbos mokymasis yra socialinis procesas; turime būti įsitraukę ir aktyviai dalyvauti socialinėje sąveikoje, kad išmoktume naujų žodžių, juos suprastume ir vėliau galėtume vartoti kasdieniuose pokalbiuose.

Nors nežinome, kas lemia vyresnio brolio ar sesers jautrumą, tyrėjai mano, kad tai glaudžiai susiję su tėvų vaidmeniu ir auklėjimu. Jei 5 metų vaikas ir 3 metų broliukas ar sesutė pešasi dėl žaislo ir vyresnysis sako „čia mano“ bei jį atima, siekiant kurti jautresnę aplinką galima paklausti vyresniojo vaiko, kaip jis jaustųsi, jei iš jo būtų atimtas žaislas.

Šis klausimas skatina vyresnį vaiką pagalvoti apie emocijas ir pasekmes prieš pasiduodant impulsui. Nors tėvams svarbu formuoti tokį mąstymą, paskatinkite ir kitus suaugusiuosius, pavyzdžiui, senelius bei pedagogus, išnaudoti tokias progas mokyklinio amžiaus vaikų ugdymui.

Kaip tėvai gali padėti?

• Skatinkite savo vaikus kuo daugiau žaisti kartu. Abipusis žaidimas yra nuostabus dalykas! Tai žaidimas, kurio sėkmei reikalingas abiejų vaikų įsitraukimas. Pavyzdžiui, kamuolio ridenimas vienas kitam.
• Pasirinkite keletą žodžių ir kartokite juos vėl ir vėl. Mano dukra nuolat taip daro su mano sūnumi, nes aš jai rodau tokį pavyzdį. Kai ateina laikas valgyti, aš jam parodau gestą „valgyti“, bet ir pasakau šį žodį keletą kartų. Dabar mano dukra prieš sūnui valgant prieina prie jo ir daro tą patį. Tai leidžia jam išgirsti žodį ir kartu parodo, kad sesuo domisi tuo, ką jis daro.
• Kurkite smagius garsus ir derinkite juos su judesiu. Kūdikiai ir mažyliai dievina judėjimą. Pavyzdžiui, sprogdindami muilo burbulus pirštais sakykite „pokšt pokšt“. Stumdydami traukinuką grindimis sakykite „tū tū“.
• Rodymas pirštu ir kartojimas yra puikus būdas padėti vaikui dažnai girdėti žodžius ir kartu suteikti jam vaizdinį to, ką tie žodžiai reiškia. Kasdienėje rutinoje rodykite į daiktus ir pakartokite jų pavadinimus tris kartus. Iš pradžių tai gali pasirodyti keista, tačiau kuo dažniau vaikas girdės žodį, tuo greičiau jį supras ir gebės pakartoti jums.
• Būkite taisyklingos kalbos pavyzdžiu visiems savo vaikams – tiek kūdikiui, tiek mažyliui. Vaikai mėgdžioja kalbą, kurią girdi, todėl svarbu nevartoti beprasmių žodelių, kalbėti lėtai ir taisyklinga gramatika.

Be šių patarimų ir gudrybių, pradėkite praktikuotis su Speech Blubs programėle, kad paskatintumėte vaiko kalbos raidą.

Papildoma literatūra

Paskaitykite daugiau straipsnių, tiesiogiai susijusių su šia tema. Kai kurie iš jų: (1) Patarimai ir gudrybės, kaip lavinti kalbą, (2) Dvikalbystė ir (3) Kalbos raidos vėlavimas ir paveldimumas.