Išsipisinėjimai prieš sensorines perkrovas: pastebėkite skirtumą

Suprasdami skirtumus tarp pykčio priepuolių ir sensorinių perkrovų, galėsite geriau suprasti, kodėl jūsų vaikui jie kyla ir kaip su jais elgtis būnant tėvais. Šiandien padėsime jums atpažinti šį skirtumą.

Kuo skiriasi pykčio priepuolis ir sensorinė perkrova?

Tiesa ta, kad pykčio priepuoliai ir sensorinės perkrovos gali atrodyti labai panašiai. Abiem atvejais vaikas gali kristi ant grindų, muštis, spardytis, rėkti ar net sulaikyti kvėpavimą. Tačiau skirtumas slypi ne pačiame elgesyje, o priežastyje, kuri jį sukėlė. 

Kas yra pykčio priepuolis (angl. tantrum)?

Pykčio priepuoliai paprastai prasideda vėlyvoje kūdikystėje arba ankstyvoje vaikystėje ir yra noro ar poreikio išraiška. Jie gali reikšti, kad vaikas yra pavargęs, alkanas, liūdnas, piktas ar nusiminęs. Kadangi tokio amžiaus vaikams dažnai trūksta žodyno savo jausmams išreikšti, savo emocijas jie išlieja pykčio priepuoliais. 

Vaikui augant, pykčio priepuoliai gali tapti ir ribų tikrinimo būdu. Nors maži kūdikiai ir mažyliai dar nesupranta manipuliacijos ir priepuolius patiria siekdami išsireikšti, vyresni vaikai gali jais manipuliuoti tėvais, kad gautų tai, ko nori. Jei ši problema nesprendžiama ankstyvame amžiuje, toks elgesys gali tęstis iki pat paauglystės, vaikui augant tapdamas vis sunkesnis ir stipresnis. 

Pykčio priepuoliai yra noro ar poreikio išraiška.

Pykčio priepuolio metu vaikas vis dar tam tikru mastu kontroliuoja savo elgesį. Daugelis tyrėjų nustatė, kad jei nėra žiūrovų, pykčio priepuolis palyginti greitai nuslūgsta. Sensorinės perkrovos yra šiek tiek kitokios . . . .

Kas yra sensorinė perkrova (angl. meltdown)?

Priešingai nei pykčio priepuoliai, kylantys reiškiant poreikį ar norą, sensorinės perkrovos kyla dėl juslinės perkrovos. Kitaip tariant, perkrovos ištinka tada, kai vaikas jaučiasi visiškai priblokštas dirgiklių. 

Perkrovos kyla dėl juslinės perkrovos.

Skirtingai nei tikslo siekiantys pykčio priepuoliai, sensorinės perkrovos negali būti kontroliuojamos. Jas gali sukelti emocinė, fizinė, juslinė ar informacinė perkrova, ir jos kyla nepriklausomai nuo to, ar yra žiūrovų. Kai kuriais atvejais vaikas gali visiškai atsiriboti arba užsisklęsti savyje. 

Kas patiria pykčio priepuolius, o kas – sensorines perkrovas?

Pykčio priepuoliai yra visiškai normali vaikystės dalis. Paprastai jie prasideda vaikui artėjant prie pirmųjų gyvenimo metų pabaigos arba žengiant į mažylio amžių. Šie priepuoliai dažnai tęsiasi iki 3 metų, o kai kuriais atvejais gali užsitęsti ir ilgiau (priklausomai nuo to, kaip į juos reaguojama). 

Įprastos raidos vaikai taip pat gali patirti visiškas sensorines perkrovas, tačiau jos pasitaiko rečiau nei pykčio priepuoliai. Dažnos perkrovos iš tiesų gali būti tam tikrų sutrikimų požymis. Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad reguliarios sensorinės perkrovos glaudžiai susijusios su tokiais sutrikimais kaip sensorinės integracijos sutrikimas, raidos traumos, mokymosi negalia, depresija, ADHD (aktyvumo ir dėmesio sutrikimas), vaisiaus alkoholio sindromas ir autizmas. 

Kuo skiriasi sensorinė perkrova nuo pykčio priepuolio?

Kaip minėta anksčiau, pykčio priepuoliai ir sensorinės perkrovos gali atrodyti labai panašiai. Kaip gi atskirti šiuos du reiškinius?

1. Nustatykite pagrindinę priežastį

Jei galite suprasti, kas sukėlė tokį elgesį, galėsite nustatyti, ar tai pykčio priepuolis, ar sensorinė perkrova. Paklauskite savęs – ar šiuo elgesiu siekiama kokio nors tikslo?

Pavyzdžiui, jei esate prekybos centre ir vaikas pradeda klykti, nes pasakėte „ne“ naujam žaislui – elgesys yra nukreiptas į tikslą. Jo tikslas – gauti taip trokštamą žaislą. Tokiu atveju galite daryti prielaidą, kad vaiką ištiko pykčio priepuolis. 

Bet jei esate prekybos centre ir jūsų vaikas pradeda prarasti ramybę be jokios akivaizdžios priežasties, tai gali būti sensorinė perkrova. Galbūt pro šalį ėjo per daug žmonių, o gal aplink buvo per daug triukšmo. Kad ir kokia būtų priežastis, čia nėra jokio galutinio „tikslo“ – tik pati elgesio reakcija. 

2. Ar elgesys nurimsta, jei nueinate į šalį?

Pykčio priepuolių metu vienas geriausių dalykų, kurį galite padaryti, yra pasitraukti į šalį (tačiau neatitraukiant nuo vaiko akių) ir leisti jam nusiraminti pačiam. Daugeliu atvejų pasitraukimas sumažina pykčio priepuolio intensyvumą. Kitaip tariant, pykčio priepuoliams dažnai reikalingi žiūrovai.

O sensorinėms perkrovoms žiūrovų nereikia. Vaikas ir toliau patirs perkrovą, nesvarbu, stebi jį kas nors ar ne. Taip yra todėl, kad jį ištiko dirgiklių perteklius – jis tiesiog nebemoka susidoroti su viskuo, kas vyksta jo viduje. Priešingai nei pykčio priepuoliai, emociniai sprogimai perkrovos metu gali kilti net jums nebūnant šalia. 

3. Ar dėmesio nukreipimas padeda nuraminti elgesį?

Jei vaiką ištiko pykčio priepuolis, jo dėmesį dažnai pavyksta nukreipti kitais dalykais. Nors nepatariame nusileisti reikalavimams pykčio priepuolio metu, pasinaudokime tuo kaip pavyzdžiu. Jei nusileistumėte, su priepuoliu susijęs netinkamas elgesys greičiausiai iškart liautųsi. Tačiau perkrovos atveju nėra jokio „nusileidimo“. Prasidėjus sensorinei perkrovai, tiesiog nėra pakankamai stipraus būdo atitraukti dėmesį, kad ją sustabdytumėte. 

Kaip elgtis pykčio priepuolio ar sensorinės perkrovos metu

Pykčio priepuolis

Pirmiausia išlikite ramūs. Geriausias būdas susidoroti su pykčio priepuoliu – jį ignoruoti. Taip, suprantame, kad kartais tai padaryti labai sunku (ypač viešoje vietoje), tačiau nusileidimas tokiam elgesiui ateityje jį tik dar labiau paskatins. 

Sensorinė perkrova

Geriausias būdas susidoroti su sensorine perkrova – užkirsti jai kelią iš anksto. Atminkite, kad vaikui jau patiriant perkrovą, jis nebegeba valdytis. Be vaiko saugumo užtikrinimo perkrovos metu, mažai ką galite padaryti, nes vargu ar jis jus apskritai girdės. Todėl pagrindinis tikslas – užkirsti kelią perkrovoms. Kaip tai padaryti?

• Sukuriant raminančias rutinas (pvz., vaizdines priemones, muziką, sensorinius kamuoliukus ir pan.), kurias vaikas galėtų naudoti, kai pajuntate, kad jis tampa pernelyg stimuliuojamas ar priblokštas aplinkos.
• Stebint elgesio modelius, kuriuos vaikas demonstruoja prieš pat perkrovą, bei suprantant ir vengiant jį dirginančių veiksnių. 

Tiek sensorinių perkrovų, tiek pykčio priepuolių atvejais labai naudinga mokyti vaiką tinkamai išreikšti savo jausmus. Vaikai, kurie dar neturi įrankių pasakyti, kad jaučiasi nusiminę, pikti, liūdni ar priblokšti, kur kas dažniau patiria pykčio priepuolius ir perkrovas nei vaikai, turintys kalbos įgūdžių tinkamai susikalbėti. 

Galite padėti savo vaikui ugdyti įgūdžius, reikalingus sklandžiam bendravimui, pasitelkdami tokią programėlę kaip Speech Blubs. Programėlėje „Speech Blubs“ taikomos įvairios taktikos ir veiklos, padedančios vaikams išmokti naujų garsų bei žodžių, o jos veiksmingumą patvirtino logopedas. Ji skirta tiek įprastai kalbantiems vaikams, tiek turintiems specialiųjų poreikių, pavyzdžiui, autizmą.

Jei galime padėti savo vaikams susikalbėti, galime sumažinti ir pykčio priepuolių bei sensorinių perkrovų skaičių – tad kodėl gi neišbandžius jau šiandien?