Ką reiškia „kognityvinė raida“ ir kodėl ji svarbi?

Kognityvinė raida apima protinę veiklą, susijusią su tuo, kaip jūsų vaikas supranta ir priima informaciją iš aplinkos. Tai žinių ir supratimo įgijimas per mąstymą, patirtį ir pojūčius. Štai keletas šios veiklos pavyzdžių: įsiminimas, suvokimas, vertinimas, samprotavimas, mokymasis, analizavimas.

Visos šios veiklos turi įtakos tam, kaip jūsų vaikas įgyja žinių, jas tvarko ir saugo aktyviam naudojimui. Tai, kaip vaikas planuoja ir reaguoja į aplinkos dirgiklius bei sprendžia problemas, nulemia jo mąstymą apie šią informaciją ir supantį pasaulį.

Pažinimas daro įtaką aukštesnio lygio procesams, tokiems kaip vaiko komunikacijos raida ir netgi vaizduotė. Štai kodėl pedagogai ir specialistai skiria tokį didelį dėmesį kognityvinei raidai, siekdami užtikrinti, kad ji vyktų optimaliai ir atitiktų vaiko amžių.

Kognityvinės raidos etapai

Ko gero, geriausią kognityvinės raidos paaiškinimą pateikė psichologas Jean Piaget savo kognityvinės raidos teorijoje. Nors ši teorija buvo sukurta prieš daugelį metų, Jean Piaget paaiškinimas tebėra aktualus ir šiandien, nes paprastai ir suprantamai atskleidžia vaiko mąstymo raidą.

Keturi Piaget kognityvinės raidos etapai

1. Sensomotorinis etapas (nuo gimimo iki 2 metų)

Šiame etape vaikas įgyja žinių per pojūčius ir liesdamas bei manipuliuodamas daiktais. Visa jo patirtis formuojasi remiantis pagrindiniais refleksais, pojūčiais ir motorinėmis (judėjimo) reakcijomis.

Šiame etape vyksta pats sparčiausias augimas ir mokymasis, nes vaikas nuolat atranda, kaip veikia pasaulis ir kokia yra jo vieta jame. Be to, vaikas išmoksta atlikti fizinius veiksmus ir žengia pirmuosius bendravimo su aplinkiniais žingsnius.

Kai vaikui sukanka maždaug 5 mėnesiai, ima formuotis „objekto pastovumo“ suvokimas – supratimas, kad daiktai egzistuoja net ir tada, kai jų nematyti. Tai labai svarbu: kai vaikai supranta, jog daiktai yra atskiri, savarankiškai egzistuojantys objektai, jie pradeda daiktus sieti su pavadinimais ir žodžiais, o tai yra be galo reikšminga kalbos raidai.

Artėjant sensomotorinio etapo pabaigai, pradeda formuotis ankstyvasis vaizdinis mąstymas – vaikas jau geba mintyse įsivaizduoti daiktus ar mąstyti simboliais.

Štai keletas svarbių raidos etapų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:

https://www.youtube.com/watch?v=OnSEFSk5VgQ

2. Priešoperacinis etapas (nuo 2 iki 7 metų)

Sensomotoriniame etape pakloti kalbos ir kalbėjimo pagrindai šiame etape vystosi kur kas sparčiau, o bendravimas tampa vienu iš pagrindinių priešoperacinio raidos etapo bruožų.

Kitas svarbus įgūdis, kurį vaikas įgyja šiame etape, yra „vaidmenų žaidimai“ (siužetiniai žaidimai). Vis dėlto vaikas vis dar mąsto gana konkrečiai, jam sunkiau sekasi vadovautis logika, suprasti kitų žmonių požiūrį bei pastovumo dėsnius.

Štai keletas svarbių raidos etapų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:

3. Konkrečių operacijų etapas (nuo 7 iki 11 metų)

Jūsų vaikas pradeda daug geriau naudotis logika, nors jo mąstymas vis dar išlieka gana konkretus ir tiesioginis. Šiame etape pradeda nykti egocentrizmas, todėl vaikui tampa lengviau pažvelgti į situacijas kito žmogaus akimis. Jis taip pat pradeda suprasti, ką emociškai gali jausti kiti žmonės.

Būtent šiame etape vaikas pradeda suprasti, kad jo mintys yra unikalios ir kad kiti nebūtinai jaučia, mąsto ar mano taip pat, kaip jis.

Štai keletas svarbių raidos etapų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:

4. Formalių operacijų etapas (nuo 12 metų)

Paskutiniame kognityvinės raidos etape sustiprėja vaiko loginiai gebėjimai, dedukcinio samprotavimo įgūdžiai bei gebėjimas suprasti abstrakčias idėjas. Vaikas išmoksta rasti kelis galimus problemų sprendimus, moksliškiau žvelgti į supantį pasaulį ir geriau suprasti kitų nuomonę.

Gebėjimas mąstyti apie abstrakčias idėjas ir situacijas yra esminis šio etapo bruožas; vaikas taip pat išmoksta sistemiškai planuoti ir samprotauti apie hipotetines situacijas.

Štai keletas svarbių raidos etapų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:

Jei norite sužinoti daugiau apie kognityvinę raidą ir Piaget teoriją, kviečiame pažiūrėti šį informatyvų vaizdo įrašą:

https://www.youtube.com/watch?v=IhcgYgx7aAA

Kaip pažinimas veikia komunikaciją?

Bendravimas ir kognityviniai gebėjimai vaiko raidoje žengia koja kojon, nes kalbą naudojame tam, kad išmoktume naujų dalykų, pasidalytume mintimis bei baimėmis ir bendrautume su aplinkiniais – o visa tai vystosi pažinimo dėka. Galiausiai, stipresni bendravimo įgūdžiai reiškia stipresnius kognityvinius įgūdžius ir atvirkščiai.

Pažvelgę į straipsnio pradžioje paminėtus kognityvinius įgūdžius, pamatysite, kaip tiesiogiai pažinimas veikia jūsų vaiko komunikacijos raidą.

Galite padėti lavinti vaiko kognityvinius gebėjimus

Puikus šaltinis, padėsiantis sužinoti, kaip kasdienės veiklos metu namuose galite skatinti vaiko kognityvinę raidą, yra šis vaizdo įrašas:

https://www.youtube.com/watch?v=WFv_ektM7sc

Štai dar keletas veiklų, kuriomis galite užsiimti kartu su vaiku, kad paskatintumėte jo kognityvinį vystymąsi, o kartu – ir komunikacijos raidą:

Be šių patarimų, taip pat galite atsisiųsti mūsų programėlę Speech Blubs ir išbandyti puikias, į bendravimą orientuotas užduotis. Užtikrinome, kad visos mūsų veiklos būtų kuriamos atsižvelgiant į kognityvinę raidą, kad jūsų vaikas iš mokymosi gautų kuo didesnę naudą.