Kada laikas apsilankyti pas logopedą?

Šiame straipsnyje

• Ar mano vaikui reikalinga logopedija?
• Kalbos ir kalbėjimo raida su „Speech Blubs“
• Įprasti kalbos raidos etapai ir klinikiniai galimų komunikacijos sutrikimų požymiai
• • 0–3 mėnesių kūdikis
  • 3–6 mėnesių kūdikis
  • 6–9 mėnesių kūdikis
  • 9–12 mėnesių kūdikis
  • 12–18 mėnesių mažylis
  • 18–24 mėnesių mažylis
  • 24–36 mėnesių mažylis
• Kodėl svarbi ankstyva diagnozė?

Ar mano vaikui reikalinga logopedija?

Pirmiausia leiskite papasakoti apie logopedus. Tai sveikatos priežiūros ir ugdymo specialistai, kurie įvertins, ištirs, nustatys diagnozę ir padės jūsų vaikui.

Logopedas turi magistro arba daktaro laipsnį komunikacijos sutrikimų srityje ir privalo turėti licenciją praktikai vykdyti. Tikėtina, kad jūsų vaikas lankysis pas ankstyvosios reabilitacijos tarnybos logopedą (jei vaikui yra 0–3 metai) arba pas logopedą ugdymo įstaigoje.

Norint suprasti, kada mažyliui vertėtų pradėti lankyti logopedijos užsiėmimus, yra tam tikri raidos etapai, į kuriuos logopedai atsižvelgia vertindami, ar esama komunikacijos sutrikimų. Šie etapai taip pat gali būti aptariami per reguliarius vizitus pas jūsų vaiko pediatrą (paprastai kas 3–6 mėnesius).

Todėl labai svarbu apsilankius pas pediatrą paminėti viską, ką pastebite ar kas jums kelia nerimą. Jei gydytojas žinos apie sunkumus, jis galės jus laiku nukreipti pas logopedą. Tai padės jūsų vaikui įgyti įgūdžių kur kas greičiau nei pavėluotos pagalbos atveju.

Peržiūrėkite žemiau pateiktą lentelę, kurioje palyginami įprasti kalbos raidos etapai ir galimų kalbos sutrikimų požymiai. Jei dvejojate, visada pasitarkite su savo pediatru!

Kalbos ir kalbėjimo raida su „Speech Blubs“

Speech Blubs yra nuostabi logopedinė programėlė, kurioje rasite daugiau nei 1 500 veiklų, veido filtrų, balsu valdomų užduočių ir edukacinių vaizdo įrašų.

Tėvai visame pasaulyje jau sėkmingai naudoja ją kartu su logopedijos užsiėmimais, ir pasiekti rezultatai džiugina!

Įprasti kalbos raidos etapai ir klinikiniai galimų komunikacijos sutrikimų požymiai

0–3 mėnesių kūdikis

Įprasti kalbos raidos etapai

Klinikiniai požymiai / priežastys nerimauti

- Žiūri į globėją ar kitus asmenis
- Nurimsta išgirdęs garsą (ypač kalbą)
- Skirtingai verkia, kai yra pavargęs, alkanas ar jaučia skausmą
- Nusišypso arba guguoja atsakydamas į kito žmogaus šypseną ar balsą

- Reakcijos stoka
- Nereaguoja į garsus
- Nereaguoja į aplinką
- Verksmas nesiskiria nepriklausomai nuo to, ar vaikas pavargęs, alkanas, ar jam skauda
- Žindymo, čiulpimo ar rijimo sunkumai

3–6 mėnesių kūdikis

Įprasti kalbos raidos etapai

Klinikiniai požymiai / priežastys nerimauti

- Fiksuoja žvilgsnį į veidus
- Reaguoja į savo vardą ieškodamas balso šaltinio
- Reguliariai nustato garso šaltinio / kalbančiojo vietą
- Guguoja, burbuliuoja, kikena, juokiasi

- Nesugeba sukaupti dėmesio, lengvai patiria perstimuliaciją
- Nereaguoja į garsus, neatsisuka į garso šaltinį ar kalbėtoją
- Nerodo dėmesio aplinkiniams žmonėms ir daiktams

6–9 mėnesių kūdikis

Įprasti kalbos raidos etapai

Klinikiniai požymiai / priežastys nerimauti

- Mėgdžioja kito žmogaus leidžiamus garsus
- Mėgsta abipusius socialinius žaidimus su suaugusiuoju („ku-kū“, „virė virė košę“)
- Leidžia skirtingus garsus, priklausomai nuo savo savijautos
- Atpažįsta pažįstamus žmones. Mėgdžioja girdėtus garsus ir veiksmus
- Ritmiškai čiauška („ba-ba“, „ma-ma-ma“), žaidžia balsu su pasikartojančiais intonaciniais modeliais, taria daugybę garsų, panašių į žodžius
- Verkia tėvams išėjus iš kambario (9 mėn.)
- Nuosekliai reaguoja į tylią kalbą ir aplinkos garsus
- Tiesia rankytę norėdamas paprašyti daikto

- Atrodo, kad nesupranta bendravimo džiaugsmo arba juo nesimėgauja
- Nėra ryšio su suaugusiuoju (trūksta akių kontakto, abipusio žvilgsnio fiksavimo, vokalizavimo pakaitomis, abipusių socialinių žaidimų)
- Nėra čiauškėjimo arba čiauškėjime beveik nėra priebalsių

9–12 mėnesių kūdikis

Įprasti kalbos raidos etapai

Klinikiniai požymiai / priežastys nerimauti

- Patraukia dėmesį garsais, atsikrenkštimu
- Sukioja galvą rodydamas „ne“, nustumia nepageidaujamus daiktus
- Moja „ate“, aiškiai parodo norus; nukreipia kitų elgesį (rodo daiktus), paduoda daiktus suaugusiesiems, tapšnoja, tempia suaugusįjį už rankos, rodo pirštu į norimus daiktus
- Koordinuoja veiksmus tarp daiktų ir suaugusiojo (žvilgčioja tai į suaugusįjį, tai į norimą daiktą)
- Mėgdžioja naujus garsus ir veiksmus
- Rodo nuoseklius skiemenavimo modelius, taria garsų junginius, panašius į pirmuosius žodžius („mama“, „tete“)

- Lengvai susinervina dėl garsų, kurie kitiems nekelia jokio diskomforto
- Žiūrėdamas į daiktą aiškiai neparodo, kad jo nori
- Nekoordinuoja veiksmų tarp daiktų ir suaugusiųjų. Trūksta nuoseklaus skiemenavimo
- Nereaguoja taip, kad rodytų žodžių ar bendravimo gestų supratimą
- Kalbos supratimui kliaujasi išskirtinai tik kontekstu

12–18 mėnesių mažylis

Įprasti kalbos raidos etapai

Klinikiniai požymiai / priežastys nerimauti

- Pradeda tarti pirmuosius pavienius žodžius
- Prašo daiktų: rodo pirštu, leidžia garsus, gali vartoti žodžių apytiksles formas
- Patraukia dėmesį balsu, prisilietimu, galbūt žodžiais („mama“)
- Supranta, kad suaugęs žmogus gali ką nors padaryti už jį (pvz., prisukti žaislą)
- Vartoja etiketo žodžius („ate“, „labas“, „ačiū“, „prašau“). Protestuoja: sako „ne“, purto galvą, atsitraukia, nustumia daiktus
- Komentuoja: rodo į daiktus, leidžia garsus arba bando ištarti žodį
- Parodo, kad girdi ir supranta: palaiko akių kontaktą, atsako balsu, pakartoja žodžius

- Trūksta bendravimo gestų
- Nebando mėgdžioti ar spontaniškai tarti pavienių žodžių norams išreikšti
- Nėra atkaklumo bendraujant (paduoda daiktą suaugusiajam pagalbos, bet suaugusiajam iškart nesureagavus tiesiog nustoja bandyti)
- Ribotas žodžių supratimas (supranta mažiau nei 50 žodžių ar frazių be gestų ir kontekstinių užuominų)
- Ribotas vartojamas žodynas (ištaria mažiau nei 10 žodžių)
- Per 6 mėnesių laikotarpį (nuo 12 iki 18 mėn.) vartojamų žodžių skaičius nepadidėja

18–24 mėnesių mažylis

Įprasti kalbos raidos etapai

Klinikiniai požymiai / priežastys nerimauti

- Bendraudamas dažniausiai vartoja žodžius
- Pradeda jungti 2 žodžius, pirmieji deriniai paprastai yra išmokti mintinai ir vartojami 1–2 situacijose
- Iki 24 mėnesių pradeda vartoti žodžių junginius su prasmės ryšiu („noriu sausainio“, „tėčio batas“), vartoja juos lanksčiau
- Iki 24 mėnesių moka bent 50 žodžių (tai gali būti ir apytikslės žodžių formos)

- Bendraujama tik gestais, be žodžių ar garsų
- Ribotas vartojamas žodynas (vaikas taria mažiau nei 50 žodžių)
- Nej閾ngia žodžių į 2 žodžių junginius
- Taria labai mažai priebalsių. Kalba dažniausiai visiškai nesuprantama
- Kompulsyviai tik įvardija daiktus, užuot juos komentavęs ar ko nors prašęs
- Kalbos raidos regresas: nustoja kalbėti arba ima mechaniškai kartoti nugirstas frazes, dažnai visai ne vietoje

24–36 mėnesių mažylis

Įprasti kalbos raidos etapai

Klinikiniai požymiai / priežastys nerimauti

- Dalyvauja trumpuose pokalbiuose ir išreiškia emocijas
- Pradeda kūrybiškai vartoti kalbą žaidimuose
- Pradeda pateikti apibūdinančių detalių, kad pašnekovui būtų lengviau suprasti
- Naudoja dėmesį atkreipiančius žodžius („žiūrėk“)
- Geba sujungti tarpusavyje nesusijusias mintis ir pasakojimo elementus
- Pradeda vartoti taisyklingesnes gramatines formas: daugiskaitą, linksnius, būtojo laiko veiksmažodžius, būdvardžius („kamuolys yra raudonas“)

- Žodžiai apsiriboja vienaskiemeniais garsais be galinių priebalsių
- Mažai arba visai nėra kelių žodžių pasakymų
- Nereikalauja pašnekovo atsakymo ar reakcijos
- Neužduoda klausimų
- Prastas kalbos suprantamumas
- Dažni pykčio priepuoliai, kai vaikas lieka nesuprastas
- Mechaninis kalbos kartojimas („papūgavimas“) be jokio komunikacinio tikslo

Atminkite: ne visi vaikai vystosi vienodu tempu. Pavyzdžiui, berniukų motoriniai įgūdžiai dažnai formuojasi greičiau nei mergaičių, o mergaitės (dažniausiai) greičiau nei berniukai išvysto kalbėjimo ir kalbos įgūdžius.

TAČIAU, jei sulaukus 3,5 metų jūsų vaiko kalba nesuprantama bent 50–75 % laiko, jums tikrai vertėtų kreiptis į logopedą. Tyrimai rodo, kad kuo anksčiau vaikas gauna reikalingą pagalbą, tuo sėkmingiau jis pasiveja savo bendraamžius.

Kodėl svarbi ankstyva diagnozė?

Ankstyva diagnozė yra svarbi, nes vaikams reikia gebėti susikalbėti ir su mažiau pažįstamais žmonėmis, ne tik su tais, kurie juos supa nuo pat gimimo. Vaikas susidurs su sunkumais, jei negalės pasakyti, kada jam reikia į tualetą arba kad jis blogai jaučiasi. Tai gali lemti:

• Augantį vaiko nusivylimą ir frustraciją,
• Elgesio problemas, kylančias dėl to, kad vaikas negauna to, ko jam reikia,
• Atsilikimą moksle, nes vaikas negali pranešti, kad nesupranta pateikiamos informacijos,
• Socialinę atskirtį, nes bendraamžiai gali nesuprasti kalbos sunkumų turinčio vaiko ir vengti bendravimo galimybių.

Apibendrinant – atidžiai peržiūrėkite šį lentelės gidą.

Jei pastebite, kad jūsų vaikas atsilieka daugiau nei viena amžiaus grupe, būtinai kreipkitės į logopedą ir atlikite išsamų vertinimą.

Kaip visada, jei kyla papildomų klausimų – klauskite drąsiai! O kalbos ir kalbėjimo įgūdžiams lavinti atsisiųskite „Speech Blubs“!