Kaip padėti vaikui, turinčiam receptyvinės kalbos vėlavimą

Turinys

1. Įvadas
2. Kas iš tiesų yra receptyvinės kalbos vėlavimas?
3. Receptyvinė ir ekspresyvinė kalba: kaip atpažinti skirtumą
4. Pagrindiniai raidos etapai: į ką atkreipti dėmesį
5. Dažni receptyvinės kalbos vėlavimo požymiai ir simptomai
6. Kas sukelia receptyvinės kalbos vėlavimą?
7. Bendraamžių vaizdo modeliavimo galia
8. Praktinės strategijos, kaip padėti vaikui namuose
9. „Speech Blubs“ požiūris į „išmanųjį laiką prie ekrano“
10. Tinkamo plano pasirinkimas jūsų šeimai
11. Profesionalios pagalbos svarba
12. Džiaugsmingų šeimos mokymosi akimirkų kūrimas
13. Išvados
14. DUK

Įvadas

Įsivaizduokite žaidimą „Simonas sako“, kur visi kiti vaikai šokinėja, ploja ir juokiasi, o jūs stovite visiškai nejudėdami – ne todėl, kad nenorėtumėte žaisti, bet todėl, kad žodžiai „Simonas sako: paliesk kojų pirštus“ skamba tarsi netinkamu dažniu nustatytas radijas. Vaikui, turinčiam receptyvinės kalbos vėlavimą, pasaulis dažnai gali atrodyti būtent taip. Nors jie gali norėti daug ką pasakyti ar stengiasi bendrauti, ryšys nutrūksta pokalbio „įvesties“ pusėje – gebėjime suprasti, apdoroti ir įsisavinti tai, ką sako kiti.

„Speech Blubs“ komanda puikiai supranta šį kelią. Mūsų misija – suteikti vaikams galimybę išreikšti savo mintis ir širdį, nes patys mūsų įkūrėjai užaugo susidurdami su kalbos sunkumais. Jie sukūrė priemonę, kurios patys troško vaikystėje: džiaugsmingą, veiksmingą sprendimą kas ketvirtam vaikui, kuriam reikalinga papildoma pagalba. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas iš tiesų yra receptyvinės kalbos vėlavimas, kaip atpažinti jo požymius ir kokios praktiškos, mokslu grįstos strategijos padės jūsų mažyliui užtikrintai žengti kalbos pasaulyje. Išnagrinėsime skirtumus tarp supratimo ir kalbėjimo, profesionalios terapijos vaidmenį ir tai, kaip mūsų unikalus požiūris į „išmanųjį laiką prie ekrano“ gali paversti nusivylimą artumo akimirkomis visai šeimai. Perskaitę šį gidą turėsite aiškų planą, kaip padėti vaikui geriau suprasti kalbą ir skatinti meilę bendravimui visam gyvenimui.

Kas iš tiesų yra receptyvinės kalbos vėlavimas?

Norint suprasti receptyvinės kalbos vėlavimą, pirmiausia svarbu atskirti „tarimą“ (šneką) ir „kalbą“. Tarimas yra fizinis garsų tarimo procesas – kaip lūpomis, liežuviu ir kvėpavimu formuojame žodžius. Tačiau kalba yra kur kas platesnė sąvoka. Tai simbolių ir taisyklių sistema, kuria dalinamės idėjomis. Kalba skirstoma į dvi pagrindines kategorijas: ekspresyvinę (tai, ką išreiškiame) ir receptyvinę (tai, ką priimame ir suprantame).

Receptyvinės kalbos vėlavimas atsiranda tada, kai vaikui sunku suprasti iš kitų gaunamas žinutes. Tai nėra klausos ar intelekto problema; tai greičiau sunkumas, kaip smegenys apdoroja ir susistemina sakytinę informaciją. Vaikas gali puikiai girdėti žodžius, tačiau jų reikšmė lieka neaiški.

Pavyzdžiui, jei pasakysite mažyliui: „Nueik į virtuvę ir atnešk savo mėlynus batukus“, vaikas, turintis receptyvinės kalbos vėlavimą, gali išgirsti tik žodį „batukai“ ir atnešti bet kurią šalia rastą porą, arba tiesiog sutrikęs žiūrėti į jus, neatlaikęs kelių žingsnių nurodymo. Jie nėra „sunkūs“ ar „nepaklusnūs“ – jie tiesiog įdeda daug daugiau pastangų nei bendraamžiai, bandydami iššifruoti girdimus žodžius.

„Speech Blubs“ tikime, kad supratimas yra viso bendravimo pamatas. Mūsų metodika remiasi moksliniais vaizdo modeliavimo principais, pagal kuriuos vaikai mokosi stebėdami ir mėgdžiodami savo bendraamžius. Šis vaikų tarpusavio ryšys dažnai tampa ta „kibirkštimi“, padedančia sujungti garso girdėjimą su jo prasmės suvokimu.

Receptyvinė ir ekspresyvinė kalba: kaip atpažinti skirtumą

Tėvai labai dažnai painioja receptyvinės kalbos vėlavimą su ekspresyvinės kalbos vėlavimu. Iš tiesų daugelis vaikų turi mišrų vėlavimą, kai pažeistos abi sritys. Vis dėlto šių skirtumų supratimas yra itin svarbus renkantis tinkamiausias pagalbos strategijas.

• Ekspresyvinė kalba: tai „išvestis“. Ji apima gestų, žodžių ir sakinių vartojimą mintims bei poreikiams išreikšti. Jei vaikui sunku rasti tinkamus žodžius arba taisyklingai juos sujungti, tai yra ekspresyvinės kalbos iššūkis.
• Receptyvinė kalba: tai „įvestis“. Ji apima nurodymų vykdymą, pasakojimų supratimą, daiktų atpažinimą ir pokalbio niuansų perpratimą.

Dažnai receptyvinės kalbos vėlavimas yra „nematomas“ iššūkis. Kadangi negalime pamatyti vaiko mąstymo, galime manyti, kad jis supranta daugiau, nei yra iš tiesų. Vaikas, kuris puikiai laikosi rutinos, gali sudaryti įspūdį, kad supranta prašymą „Apsivilk striukę“, tačiau iš tikrųjų jis tiesiog reaguoja į tai, kad rankose laikote striukę ir stovite prie durų. Jei pasakytumėte „Apsivilk striukę“ sėdėdami ant sofos, kai striukės niekur nematyti, vaiko reakcija (arba jos nebuvimas) parodytų daug tikresnį jo kalbos supratimo lygį.

Jei nesate tikri dėl savo vaiko įgūdžių, rekomenduojame atlikti mūsų greitą 3 minučių pirminį testą. Jį sudaro devyni paprasti klausimai, kurie padės įvertinti situaciją ir pateiks tolesnių veiksmų planą, pritaikytą jūsų vaiko poreikiams.

Pagrindiniai raidos etapai: į ką atkreipti dėmesį

Nors kiekvienas vaikas vystosi individualiu tempu, yra bendros „gairės“, į kurias atsižvelgia logopedai. Šių etapų vėlavimas gali rodyti receptyvinės kalbos sunkumus.

Nuo 12 iki 18 mėnesių

Šiame amžiuje vaikai turėtų pradėti nuosekliai reaguoti į savo vardą. Jie turėtų pradėti suprasti paprastus, vieno žingsnio nurodymus, pavyzdžiui, „Duok man“ arba „Ne“. Paklausti „Kur kamuolys?“ arba „Kur mama?“, jie taip pat turėtų gebėti parodyti į pažįstamus daiktus ar žmones.

Nuo 18 iki 24 mėnesių

Sulaukę dvejų metų, dauguma vaikų jau geba vykdyti dviejų žingsnių susijusius nurodymus, pavyzdžiui: „Paimk žaislą ir įdėk į dėžę“. Jie taip pat turėtų gebėti parodyti kelias kūno dalis ir suprasti įprastų kasdienių daiktų pavadinimus (puodelis, lova, šuo).

Nuo 2 iki 3 metų

Šiuo laikotarpiu kalbos supratimas vystosi itin sparčiai. Vaikai turėtų suprasti paprastus klausimus „Kas?“, „Ką?“ ir „Kur?“. Jie turėtų gebėti atpažinti daiktus pagal jų paskirtį – pavyzdžiui, paklausus „Kuo mes valgome?“, gebėti parodyti šaukštą.

Nuo 3 iki 4 metų

Šiame amžiuje vaikai jau turėtų gebėti suprasti ilgesnius, sudėtingesnius nurodymus ir perprasti pagrindines sąvokas apie dydį (didelis ir mažas), spalvas bei formas. Jie taip pat turėtų suprasti garsiai skaitomas paprastas pasakas ir atsakyti į pagrindinius klausimus apie jas.

Dažni receptyvinės kalbos vėlavimo požymiai ir simptomai

Ankstyvas receptyvinės kalbos vėlavimo požymių pastebėjimas yra viena didžiausių dovanų, kokią galite suteikti savo vaikui. Ankstyvoji intervencija – tai ne tik sunkumų „taisymas“, bet ir nusivylimo mažinimas, kurį vaikas jaučia nesugebėdamas užmegzti ryšio su šeima ir bendraamžiais.

Štai keletas dažnų požymių, rodančių, kad vaikui gali būti sunku suprasti kalbą:

1. Tiesioginės kalbos ignoravimas: gali atrodyti, kad vaikas yra „savo pasaulyje“ arba jūsų negirdi, kai šaukiate jį vardu, nors jo klausa yra visiškai gera.
2. Echolalija (atkartojimas): užuot atsakęs į klausimą, vaikas jį tiesiog pakartoja. Pavyzdžiui, paklausus „Nori sulčių?“, jis atsako „Nori sulčių?“, užuot pasakęs „Taip“ arba linktelėjęs.
3. Tiesioginis supratimas: jiems gali būti sunku suprasti perkeltines reikšmes ar sarkazmą. Išgirdę frazę „Palaikyk liežuvį už dantų“, jie gali tiesiogine prasme griebtis už liežuvio.
4. Sunkumai vykdant nurodymus: vaikui sunku suprasti ir atlikti nurodymus, ypač jei jie susideda iš kelių žingsnių.
5. Uždelstas atsakymo laikas: pastebimas aiškus „delsimas“ tarp to, kada pasakote, ir kada vaikas sureaguoja – tarsi smegenims reikėtų papildomo laiko pranešimui iššifruoti.
6. Nesidomėjimas knygelėmis: vaikas gali nusisukti, kai bandote skaityti pasaką, arba atrodyti nepajėgus sukaupti dėmesio pasakojimui sekti.
7. Pasikliovimas gestais: kadangi vaikas ne iki galo supranta žodžius, jis labai kliaujasi jūsų rankų judesiais, veido išraiška ar bendru kontekstu, kad suprastų, ko iš jo norite.

Kas sukelia receptyvinės kalbos vėlavimą?

Svarbu atsiminti, kad kalbos vėlavimas labai retai kyla dėl to, ką tėvai padarė ar ko nepadarė. Daugeliu atvejų tiksli priežastis lieka nežinoma, tačiau specialistai dažniausiai atsižvelgia į kelis veiksnius:

• Klausos sutrikimai: tai visuomet pirmasis dalykas, kurį būtina patikrinti. Jei vaikas dažnai serga ausų uždegimais ar ausyse kaupiasi skystis, garsai gali skambėti prislopintai, todėl išmokti kalbos niuansų tampa neįmanoma.
• Neurologinė įvairovė: tokios būklės kaip autizmo spektro sutrikimas (ASS) ar ADHD gali daryti įtaką tam, kaip vaikas apdoroja jutiminę informaciją, įskaitant kalbą.
• Raidos vėlavimai: kartais kalbos sunkumai yra tik dalis bendresnio fizinės ar kognityvinės raidos etapų vėlavimo.
• Kalbinės aplinkos trūkumas: nors tai pasitaiko rečiau, su vaikais, su kuriais kalbama ar kuriems skaitoma mažiau, gali turėti mažiau progų kaupti savo „suprantamų žodžių“ bagažą.

Nepriklausomai nuo priežasties, tikslas visada tas pats: priimti vaiką tokį, koks jis yra dabar, ir suteikti jam „išmaniojo laiko prie ekrano“ bei gyvo bendravimo, reikalingo augti. Norėdami sužinoti daugiau apie tai, kaip suderiname šiuos mokslo principus su žaidimo džiaugsmu, apsilankykite mūsų pagrindiniame puslapyje.

Bendraamžių vaizdo modeliavimo galia

Vienas veiksmingiausių būdų padėti vaikui, turinčiam receptyvinės kalbos vėlavimą, yra „vaizdo modeliavimas“. Tačiau ne bet koks vaizdo įrašas, o vaikų modeliavimas vaikams. „Speech Blubs“ šią metodiką taiko todėl, kad ji aktyvuoja „veidrodinius neuronus“. Kai vaikas mato kitą vaiką, atliekantį veiksmą ar tariantį žodį, šie neuronai sužadinami taip, tarsi jis tai darytų pats.

Šis požiūris iš esmės skiriasi nuo pasyvaus laiko prie ekrano. Animacinio filmo žiūrėjimas yra pasyvi patirtis. Tuo tarpu bendraamžio stebėjimas „Speech Blubs“ programėlėje skatina aktyviai įsitraukti. Vaikui, kuriam sunku suprasti suaugusiuosius (kurių balsas žemesnis, o veidas yra toliau), bendraamžio matymas iš arti tampa artimu ir visiškai negąsdinančiu pavyzdžiu.

Paimkime praktinį pavyzdį: tėvams, kurių vėliau pradėjęs kalbėti trimetis dievina gyvūnus, mūsų programėlės skiltis „Animal Kingdom“ siūlo linksmą ir motyvuojantį būdą susieti garsus su prasmėmis. Kai vaikas mato bendraamžį, tariantį garsą „mū“, o po to ekrane pasirodo karvė, jis tiesia tiltą tarp girdimosios informacijos (garso) ir vaizdinės sąvokos (gyvūno). Tai sumažina kognityvinę apkrovą ir paverčia mokymąsi žaidimu.

Praktinės strategijos, kaip padėti vaikui namuose

Nors profesionali pagalba yra neįkainojama, svarbiausias „darbas“ vyksta mažomis jūsų kasdienybės akimirkomis. Štai keletas strategijų, padėsiančių jūsų vaikui tobulėti:

1. Supaprastinkite savo kalbą

Taikykite taisyklę „vienu žingsniu priekyje“. Jei jūsų vaikas šiuo metu supranta pavienius žodžius, vartokite dviejų žodžių frazes. Jei supranta dviejų žodžių frazes, kalbėkite trumpais, paprastais sakiniais. Venkite ilgų, varginančių paaiškinimų. Vietoj to, kad sakytumėte: „Mielasis, metas važiuoti pas močiutę, tad eik susirask savo batukus ir apsiauk“, pabandykite: „Rask batus. Apsiauk batus.“

2. Naudokite vaizdines priemones ir gestus

Kalbėkite ne tik balsu – pasitelkite ir kūno kalbą! Rodykite į daiktus, apie kuriuos kalbate. Naudokite sutartinius ženklus ar paveikslėlius kasdienei veiklai pavaizduoti. Jei laikas užkandžiauti, parodykite obuolio paveikslėlį arba patį obuolį. Tai taps „vaizdiniu inkaru“ ištartam žodžiui.

3. Įgarsinkite savo dieną

Tapkite savo gyvenimo „sporto komentatoriumi“. Dirbdami buities darbus, paprastais žodžiais nusakykite, ką darote: „Mama plauna lėkštę. Trinam, trinam, trinam. Štai, dabar ji švari!“ Šis nuolatinis, jokio spaudimo nekeliantis kalbos girdėjimas padeda turtinti vaiko receptyvinį žodyną be streso, kad reikia būtinai atsakyti į klausimus ar kažką atlikti.

4. Palaukite, kol vaikas apdoros informaciją

Suteikite vaikui „laiko dovaną“. Davę nurodymą ar uždavę klausimą, mintyse suskaičiuokite iki dešimties prieš pakartodami. Vaiko smegenims gali prireikti šių papildomų kelių sekundžių, kad išanalizuotų garsus ir suprastų jų prasmę.

5. Mokykitės žaisdami

Mokymasis neturi atrodyti kaip prievolė. Leiskite laiką žaisdami ant grindų ir sekite vaiko iniciatyvą. Jei jis žaidžia su mašinėlėmis, prisijunkite. Naudokite mašinėles, kad praktiškai įtvirtintumėte kalbos supratimo sąvokas, tokias kaip „stop“ ir „važiuojam“ arba „greitai“ ir „lėtai“.

„Speech Blubs“ požiūris į „išmanųjį ekrano laiką“

Žinome, kad tėvai dažnai jaučia kaltę dėl laiko, kurį vaikai praleidžia prie ekranų, tačiau tikime, kad tinkamai naudojamos technologijos gali tapti puikia priemone šeimos ryšiui stiprinti. Mes tai vadiname „išmaniuoju ekrano laiku“. Priešingai nei pasyvus žiūrėjimas, „Speech Blubs“ sukurta kaip bendro žaidimo patirtis.

Mūsų programėlė skatina vaikus sąveikauti su ekranu, mėgdžioti bendraamžius ir džiaugsmingai mokytis. Didžiausią dėmesį skiriame noro bendrauti ugdymui ir pasitikėjimo savimi stiprinimui, o ne tam tikro žodžių skaičiaus „iškalimui“. Sumažindami nusivylimą, kylantį dėl to, kad „nepavyksta suprasti“, padedame vaikams atsiverti juos supančiam pasauliui.

Nepasikliaukite vien mūsų žodžiais – sužinokite, ką sako kiti tėvai apie savo vaikų pažangą ir sumažėjusius kasdienius pykčio priepuolius, kai mažyliai pradėjo suprasti namuose vartojamą kalbą.

Tinkamiausio plano jūsų šeimai pasirinkimas

Esame pasiryžę būti skaidrus ir veiksmingas partneris jūsų vaiko raidos kelyje. Siekdami užtikrinti geriausią įmanomą patirtį, siūlome du pagrindinius prenumeratos planus:

• Mėnesio planas: už 14,99 $ per mėnesį gausite visišką prieigą prie „Speech Blubs“ programėlės ir jos gausios veiklų bibliotekos.
• Metinis planas: tai mūsų vertingiausias pasiūlymas už 59,99 $ per metus, o tai sudaro vos 4,99 $ per mėnesį (sutaupote 66 %!).

Metinis planas yra aiškus pasirinkimas šeimoms, siekiančioms ilgalaikės pažangos. Pasirinkę metinį planą, taip pat gausite:

• 7 dienų nemokamą bandomąjį laikotarpį, kad galėtumėte išbandyti visas funkcijas.
• „Reading Blubs“ programėlę – specialų įrankį, padedantį sklandžiai pereiti nuo kalbėjimo prie skaitymo.
• Ankstyvą prieigą prie visų naujų atnaujinimų ir funkcijų.
• Prioritetinį mūsų komandos atsakymą per 24 valandas kilus klausimams.

Į mėnesio planą nemokamas bandomasis laikotarpis ir papildoma „Reading Blubs“ programėlė neįeina, todėl primygtinai rekomenduojame metinį variantą, kad jūsų vaikas turėtų visus reikalingus įrankius.

Specialistų pagalbos svarba

Nors veiklos namuose ir „išmanusis ekrano laikas“ yra labai veiksmingi, esant didesniam vėlavimui jie geriausiai veikia kaip profesionalios pagalbos papildymas. Sertifikuotas logopedas gali atlikti oficialų vertinimą ir sudaryti tikslinį pagalbos planą. Specialistas padės nustatyti, ar jūsų vaiko receptyvinės kalbos vėlavimas yra pavienis sunkumas, ar platesnės būklės, pavyzdžiui, sensorinės integracijos ar klausos apdorojimo sutrikimo, dalis.

Jei šiuo metu lankotės pas logopedą, „Speech Blubs“ yra puikus būdas palaikyti įgūdžius tarp užsiėmimų. Galite parodyti programėlę savo specialistui ir kartu parinkti „temines visatas“ (mūsų teminių veiklų skyrius), atitinkančias dabartinius logopedijos tikslus. Taip vaikui sukursite nuoseklią aplinką, kurioje kabinete įgyti įgūdžiai bus įtvirtinami džiugiai žaidžiant namuose.

Džiaugsmingų šeimos mokymosi akimirkų kūrimas

Visos mūsų veiklos esmė – troškimas padėti jūsų šeimai rasti ryšį. Receptyvinės kalbos vėlavimas tėvams gali būti emociškai varginantis – gali atrodyti, kad nuolat kartojate tuos pačius dalykus arba elgiatės itin atsargiai, kad tik išvengtumėte pykčio priepuolio. Naudodami priemones, kurios žadina natūralų vaiko smalsumą ir norą mėgdžioti bendraamžius, šias įtemptas akimirkas galite paversti džiaugsmingais atradimais.

Įsivaizduokite, kaip jausitės, kai jūsų vaikas pirmą kartą įvykdys sudėtingesnį nurodymą be jūsų parodymo pirštu ar gesto. Arba akimirką, kai jis nusijuoks iš knygelėje išgirsto pokšto, nes pagaliau suprato jo esmę. Tai pergalės, dėl kurių verta stengtis. Mes nežadame stebuklų per vieną naktį – esame tam, kad palaikytume šį gražų, kartais lėtą, bet visada prasmingą procesą, kai vaikas mokosi atverti savo mintis ir širdį.

Išvada

Receptyvinės kalbos vėlavimas gali atrodyti kaip bauginanti kliūtis, tačiau turint tinkamus įrankius, apsišarvavus kantrybe ir žaismingumu, jūsų vaikas gali padaryti neįtikėtiną pažangą. Atminkite, kad vaiko smegenys yra tarsi kempinė, o kiekvienas paprastas sakinys, kiekvienas įgarsintas buities darbas ir kiekviena „išmaniojo ekrano laiko“ sesija papildo jo supratimo kraitelę nauju lašu.

Šioje kelionėje jums nereikia būti vieniems. Kviečiame prisijungti prie mūsų tėvų bendruomenės, kuri džiaugiasi kiekvienu, net ir mažiausiu žingsneliu į priekį. Pasirengę žengti pirmąjį žingsnį? Atsisiųskite „Speech Blubs“ iš „App Store“ arba „Google Play“ parduotuvės jau šiandien.

Norėdami gauti geriausią patirtį ir visapusiškiausią pagalbą, raginame pasirinkti mūsų metinį planą. Ne tik sutaupysite 66 %, bet ir gausite 7 dienų nemokamą bandomąjį laikotarpį bei „Reading Blubs“ programėlę, kuri suteiks jūsų vaikui puikią pradžią visoje bendravimo kelionėje. Jei norite užsiregistruoti internetu, galite susikurti paskyrą ir pradėti bandomąjį laikotarpį čia.

Dirbkime kartu, kad padėtume jūsų vaikui išgirsti, suprasti ir ilgainiui pasidalyti viskuo, ką nuostabaus jis turi savyje.

DUK

1. Ar receptyvinės kalbos vėlavimas yra autizmo požymis?

Nors receptyvinės kalbos vėlavimas yra vienas iš požymių, dažnai siejamų su autizmo spektro sutrikimu (ASS), vėlavimas automatiškai nereiškia, kad vaikas yra autistas. Daugelis vaikų turi pavienių kalbos raidos sunkumų, kurie nėra susiję su kitais neuroraidos ypatumais. Jei nerimaujate, išsamus pediatro ar kito specialisto įvertinimas yra geriausias būdas susidaryti aiškų vaiko raidos vaizdą.

2. Ar vaikas gali tiesiog „išaugti“ receptyvinės kalbos vėlavimą?

Kai kurie vaikai yra iš tų, kurie „pražysta vėliau“ ir ilgainiui pasiveja bendraamžius, tačiau taktika „palaukim ir pamatysim“ yra rizikinga. Receptyvinė kalba yra mokymosi, skaitymo ir socialinių įgūdžių pagrindas. Ankstyvoji intervencija suteikia smegenims būtiną stimuliaciją plastiškiausiais jų metais. Visada geriau suteikti pagalbą anksti, nei bandyti pasivyti bendraamžius vaikui pradėjus lankyti mokyklą.

3. Per kiek laiko galima pastebėti pažangą naudojant „Speech Blubs“?

Kiekvienas vaikas yra unikalus. Vieni tėvai pastebi pagerėjusį dėmesio sutelkimą ir mėgdžiojimą jau per pirmąją savaitę, o kitiems prireikia daugiau laiko įpročiui suformuoti. Didžiausią dėmesį skiriame noro bendrauti ugdymui ir nusivylimo mažinimui. Svarbiausia – nuoseklumas, todėl siūlome trumpus, kasdienius 10–15 minučių užsiėmimus, o ne ilgus, bet retus seansus.

4. Mano vaikas turi klausos problemų; ar „Speech Blubs“ vis tiek gali padėti?

Jei jūsų vaikas turi klausos sutrikimų, pirmiausia būtina kreiptis medicininės pagalbos (pavyzdžiui, atlikti šuntavimą ar pritaikyti klausos aparatus), kaip rekomenduoja gydytojas audiologas. Užtikrinus tinkamą klausos palaikymą, „Speech Blubs“ gali tapti puikia priemone, padedančia „pasivyti“ ir įsisavinti garsus bei prasmes, kurias vaikas galėjo praleisti, naudojant bendraamžių vaizdo modeliavimo vizualinę pagalbą tam, ką jis girdi, sustiprinti.