Kodėl kai kurie autistiški vaikai nekalba

Turinys

1. Įvadas
2. Komunikacijos spektras autizmo atveju
3. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys nekalbantį autizmą
4. Klaidingų įsitikinimų apie nekalbančius autistiškus asmenis paneigimas
5. Komunikacijos stiprinimas: strategijos ir pagalba
6. Jūsų komunikacijos kelionė su Speech Blubs
7. Išvados
8. Dažniausiai užduodami klausimai

Įvadas

Įsivaizduokite, kad laukiate pirmųjų savo vaiko žodžių, nekantriai tikitės išgirsti jo unikalų balsą ir posakius, tačiau paaiškėja, kad kalba nesivysto taip, kaip tikėtasi. Daugeliui tėvų tai gali būti labai gluminanti ir kartais vienišumo jausmą kelianti patirtis. Su tuo susiduria kai kurių autizmo spektro vaikų šeimos, kurių kelias į komunikaciją pasuka kitokia, dažnai netikėta kryptimi. Nors daugelis autistiškų vaikų išmoksta sklandžiai kalbėti, nemaža dalis – apie 25–35 % – apibūdinami kaip „minimaliai kalbantys“ arba „nekalbantys“. Tai reiškia, kad funkcinei komunikacijai jie vartoja labai mažai žodžių arba visai jų nevartoja.

Tai, kad autistiškas vaikas nekalba, nereiškia, kad jis neturi balso ar neturi ko svarbaus pasakyti. Iš tiesų labai svarbu suprasti, kad nekalbėjimas neatspindi nei vaiko intelekto, nei jo noro bendrauti su aplinkiniu pasauliu. Tai rodo sudėtingą neurologinių, raidos ir socialinių veiksnių sąveiką, kuri gali paveikti kalbos tarimą ir kalbos įsisavinimą.

Šiame išsamiame vadove aptarsime įvairias priežastis, kodėl kai kurie autistiški vaikai gali nekalbėti, paneigsime paplitusius klaidingus įsitikinimus ir parodysime, kokį nuostabų komunikacijos potencialą turi kiekvienas vaikas. Aptarsime įvairius jų patiriamus sunkumus – nuo motorinio planavimo sunkumų iki savitų informacijos apdorojimo būdų – ir papasakosime apie veiksmingas strategijas bei pagalbos priemones, kurios gali padėti jiems save išreikšti. Speech Blubs misija – padėti vaikams „išsakyti tai, ką galvoja ir jaučia“, todėl esame pasiryžę padėti kiekvienam vaikui atrasti savitą bendravimo būdą, stiprinti pasitikėjimą savimi ir mažinti nusivylimą.

Komunikacijos spektras autizmo atveju

Autizmo spektro sutrikimas (ASS) – tai neurologinės raidos būklė, turinti įtakos tam, kaip žmogus suvokia pasaulį ir bendrauja su kitais. Kaip rodo žodis „spektras“, autizmas kiekvienam žmogui pasireiškia skirtingai, todėl stiprybės ir sunkumai, ypač bendravimo srityje, būna labai įvairūs.

Viename spektro gale yra autistiškų asmenų, kurie labai daug kalba, aiškiai reiškia mintis ir netgi gali turėti turtingą žodyną. Kitame gale – vaikai, kurie yra „minimaliai kalbantys“ ir vartoja vos kelis žodžius ar frazes, bei „nekalbantys“, t. y. funkcinei komunikacijai sakytinių žodžių nevartojantys. Svarbu atskirti sąvokas „nekalbantis“ ir „neverbalinis“. Nors „neverbalinis“ pažodžiui reiškia „be žodžių“, šis terminas gali klaidinti, nes daugelis nekalbančių asmenų vartoja žodžius, tik ne sakytinius. Jie gali naudoti rašytinius žodžius, gestų kalbą ar komunikacijos įrenginius. Todėl terminas „nekalbantis“ dažnai yra tinkamesnis ir tikslesnis – jis pabrėžia sakytinės kalbos nebuvimą, kartu pripažindamas kitas komunikacijos formas.

Čia svarbiausia – funkcinė kalba. Vaikas gali kartoti sakinius iš mėgstamo filmo (tai echolalija, dažna autizmo atveju), tačiau jam sunku tais žodžiais ko nors paprašyti, paklausti ar spontaniškai pakomentuoti. Tokiais atvejais, net jei vaikas taria garsus ar žodžius, jo funkcinė komunikacija gali būti ribota. Mūsų tikslas visada yra padėti vaikams prasmingai naudoti komunikaciją bendraujant su pasauliu.

Pagrindiniai veiksniai, lemiantys nekalbantį autizmą

Priežastys, kodėl kai kurie autistiški vaikai neišmoksta kalbėti, yra įvairios ir sudėtingos, dažnai lemia kelių veiksnių derinys. Tyrimai nuolat atskleidžia vis naujų šių mechanizmų aspektų.

Neurologiniai ir jutimų skirtumai

Autistiško žmogaus smegenys gali apdoroti informaciją savitai, o tai turi įtakos kalbos raidai.

• Smegenų anatomija ir ryšiai: Tyrimai, atlikti pažangiais vaizdinimo metodais, atskleidė smegenų anatomijos skirtumus, ypač ryšių kalbos tarimo tinkluose. Šie skirtumai gali paveikti tai, kaip smegenys planuoja, atlieka ir sujungia sudėtingus kalbai reikalingus procesus. Smegenų gebėjimas koordinuoti įvairias su kalba susijusias sritis – nuo supratimo iki artikuliacijos – gali būti netipiškas.
• Klausos apdorojimo sunkumai: Kai kuriems autistiškiems vaikams gali būti sunku apdoroti klausos informaciją, t. y. jų smegenims sunku interpretuoti girdimus garsus. Jei smegenys tiksliai neapdoroja girdimų kalbos garsų, išmokti juos ištarti pačiam gali būti nepaprastai sunku. Tai nėra klausos praradimas – tai susiję su tuo, kaip smegenys supranta garsinę informaciją.
• Jutimų apdorojimo sunkumai: Daugelis autistiškų vaikų patiria jutiminį jautrumą ar skirtumus. Jie gali būti itin jautrūs tam tikriems garsams, tekstūroms ar skoniams arba, priešingai, mažai jautrūs ir ieškoti intensyvių pojūčių. Šie jutimų skirtumai gali paveikti vaiko savijautą ir gebėjimą įsitraukti į bendravimo veiklas. Pavyzdžiui, foninio triukšmo apimtam vaikui gali būti sunku sutelkti dėmesį į kalbą, o vaikas, kurio burnos sritis itin jautri, gali priešintis artikuliacijai reikalingiems judesiams.

Motoriniai kalbos sunkumai

Kalbėjimas – tai itin koordinuotas motorinis įgūdis, reikalaujantis tikslių lūpų, liežuvio, žandikaulio judesių ir kvėpavimo. Sunkumai šioje srityje gali labai trukdyti kalbėti.

• Vaikystės kalbos apraksija (VKA): Tai neurologinis motorinis kalbos sutrikimas, paveikiantis vaiko gebėjimą planuoti ir išdėstyti seka kalbai reikalingus judesius. Smegenys žino, ką nori pasakyti, tačiau joms sunku kaip nurodyti kalbos raumenims (lūpoms, liežuviui, žandikauliui) tinkamai judėti. Tai nėra raumenų silpnumo pasekmė – tai smegenų siunčiamų motorinio planavimo komandų sutrikimas. Vaikas, turintis apraksiją, gali bandyti pasakyti žodį, o ištarti visai ką kita, arba jam gali būti sunku nuosekliai vienodai tarti žodžius.

Socialinės komunikacijos sunkumai

Kalba – tai ne tik žodžiai; ji glaudžiai susijusi su socialine sąveika.

• Socialinio abipusiškumo supratimas: Autistiškiems vaikams dažnai sunkiai sekasi abipusis, socialinis bendravimo pobūdis. Tai apima sunkumus, susijusius su bendru dėmesiu (dėmesio sutelkimu į tą patį objektą ar įvykį kartu su kitu žmogumi), eilės laikymusi pokalbyje ir neverbalinių ženklų, tokių kaip akių kontaktas, gestai ir veido išraiškos, supratimu. Noras bendrauti dažnai kyla iš poreikio socialiniam ryšiui, todėl jei šis socialinis supratimas yra netipiškas, tai gali paveikti paskatą išmokti kalbėti.
• Simbolių supratimas: Daugeliui vaikų, turinčių ASS, taip pat sunku suprasti simbolius ir tai, ką jie reiškia. Tai paveikia ne tik kalbos įsisavinimą ir žodžių mokymąsi, bet ir gebėjimą žaisti simbolinius žaidimus, pavyzdžiui, apsimesti, kad kaladėlė yra telefonas, arba maitinti lėlę. Simbolinis žaidimas yra labai svarbi sakytinės kalbos supratimo ir vartojimo prielaida.
• Kalbos raidos vėlavimas: Šių veiksnių derinys gali lemti reikšmingą bendrą kalbos raidos vėlavimą. Nors kai kurie vaikai, taikant intensyvią pagalbą, ilgainiui gali „pasivyti“ bendraamžius, kiti gali išsiugdyti tik pagrindinius žodinio bendravimo įgūdžius arba likti nekalbantys.

Raidos keliai

Autistiškų vaikų kalbos raidos kelias gali labai skirtis.

• Vėlyva kalbos pradžia: Daugeliu atvejų pirmasis nerimą keliantis ženklas yra vėluojantys kalbos raidos etapai. Vaikas gali neguguoti taip, kaip tikimasi, arba pirmuosius žodžius ištarti daug vėliau nei bendraamžiai.
• Žodinių įgūdžių regresija: Kai kuriais atvejais vaikas gali išmokti kelis žodžius ar frazes, o vėliau patirti regresiją ir prarasti anksčiau įgytus žodinius įgūdžius, kai autizmo simptomai tampa ryškesni. Tai gali būti ypač skaudu tėvams, kurie girdėjo savo vaiką kalbant.
• Individualus tempas: Kaip ir tipiškai besivystantys vaikai, autistiški vaikai vystosi skirtingu tempu. Svarbiausia – stebėti, ar nėra nuolatinio vėlavimo ar regresijos, ir kreiptis į specialistus.

Šių įvairių veiksnių pripažinimas padeda mums pagalbą komunikacijai teikti su empatija ir atsižvelgiant į unikalius kiekvieno vaiko poreikius.

Klaidingų įsitikinimų apie nekalbančius autistiškus asmenis paneigimas

Vienas žalingiausių ir labiausiai paplitusių klaidingų įsitikinimų apie nekalbančius autistiškus asmenis – manymas, kad negebėjimas kalbėti reiškia žemą intelektą ar nesupratimą. Tai visiškai netiesa, o toks požiūris gali lemti, kad vaiko gebėjimai ir potencialas bus gerokai nuvertinti.

Intelektas nėra apibrėžiamas kalba

Ilgą laiką buvo paplitusi klaidinga nuomonė, kad jei vaikas nekalba, jo intelekto koeficientas turi būti žemesnis arba jis turi intelekto negalią. Dėl tokio požiūrio dažnai būdavo teikiama nepakankama ugdymo ir terapinė pagalba, o nekalbančių asmenų galimybės – ribojamos.

Tačiau gausūs tyrimai ir realios patirtys šį mitą įtikinamai paneigė. Daugelis nekalbančių autistiškų asmenų gerai atlieka neverbalinio intelekto testus ir puikiai supranta sakytinę kalbą, net jei patys negali išsireikšti žodžiais. Pavyzdžiui, nekalbantis vaikas gali puikiai suprasti sudėtingą nurodymą, tokį kaip „Prašau, paimk mėlyną kamuolį iš po stalo ir įdėk jį į raudoną krepšį“, ir teisingai jį įvykdyti. Arba, paklaustas, ar nori eiti pasivaikščioti, jis gali džiugiai apsiauti batus netaręs nė žodžio. Tokie veiksmai daug pasako apie jų supratimą.

Sunkumas slypi ne gebėjime mąstyti ar suprasti, o gebėjime išreikšti tas mintis ir supratimą sakytiniais žodžiais. Labai svarbu prisiminti, kad komunikacija yra daug platesnė nei vien kalba, o vaiko intelektas yra įvairiapusis ir nematuojamas vien jo ištartais žodžiais. Turime žvelgti toliau už sakytinių žodžių, kad atpažintume ir įvertintume unikalius kiekvieno vaiko talentus ir gebėjimus.

Įgimtas poreikis bendrauti

Kiekvienas žmogus turi įgimtą poreikį ir pamatinę teisę bendrauti. Autistiškiems vaikams, kuriems sunkiai sekasi kalbėti, šis nepatenkintas poreikis gali sukelti didžiulį nusivylimą. Kai vaikas negali išreikšti savo norų, poreikių, jausmų ar minčių, tai gali pasireikšti įvairiu sudėtingu elgesiu. Toks elgesys dažnai pats yra komunikacijos forma – beviltiškas bandymas ką nors perteikti, kai žodžiai neprieinami.

Supratimas, kad vaiko veiksmai gali būti komunikaciniai, gali iš esmės pakeisti mūsų bendravimą su juo. Dėmesys nuo elgesio valdymo pereina prie komunikacijos stiprinimo. Suteikus vaikui veiksmingų būdų bendrauti, galima gerokai sumažinti jo nusivylimą, pagerinti emocinę savijautą ir stiprinti ryšį su kitais.

Komunikacijos stiprinimas: strategijos ir pagalba

Gera žinia ta, kad yra daug veiksmingų strategijų ir pagalbos priemonių, padedančių nekalbantiems autistiškiems vaikams ugdyti komunikacijos įgūdžius. Ankstyvoji pagalba, individualiai pritaikyta terapija ir bendravimu turtinga aplinka yra labai svarbūs augimui ir savarankiškumui.

Ankstyvoji pagalba – svarbiausia

Kai tik pradedate nerimauti dėl vaiko kalbos ar komunikacijos raidos, svarbu kreiptis į specialistus. Ankstyvoji pagalba gali reikšmingai pakeisti vaiko raidos kelią. Anksti nustačius sunkumus, galima laiku suteikti pagalbą, kuri padeda ugdyti pamatinius įgūdžius svarbiais raidos laikotarpiais. Jei nežinote, nuo ko pradėti, visada galite atlikti mūsų trumpą 3 minučių pirminį vertinimą ir gauti įvertinimą bei asmeninį tolesnių žingsnių planą.

Logopedija

Kvalifikuotas logopedas yra neįkainojamas partneris šioje kelionėje. Logopedai atlieka išsamų vertinimą, kad suprastų konkretų vaiko komunikacijos profilį, nustatytų stiprybes ir sritis, kurioms reikia pagalbos. Tada jie sudaro individualius pagalbos planus, kurie gali būti skirti:

• Ikikalbiniams įgūdžiams: akių kontaktui, bendram dėmesiui, eilės laikymuisi.
• Imliajai kalbai: sakytinių žodžių ir nurodymų supratimui.
• Raiškiajai komunikacijai: gestų, garsų, žodžių ar alternatyvių komunikacijos būdų naudojimui.
• Motoriniams kalbos įgūdžiams: tokių sunkumų kaip kalbos apraksija įveikimui tikslingais pratimais.

Logopedai daugiausia dėmesio skiria tam, kiek funkcionali yra vaiko kalba, o ne vien tam, kiek žodžių jis pasako. Ar vaikas gali paprašyti to, ko nori? Užduoti klausimą? Pakomentuoti? Būtent šie funkciniai kalbos panaudojimo būdai yra prasmingos komunikacijos esmė.

Alternatyvioji ir papildomoji komunikacija (AAK)

AAK – tai platus terminas, apimantis visas komunikacijos formas, naudojamas sakytinei kalbai papildyti ar pakeisti. Daugeliui nekalbančių autistiškų vaikų AAK yra ne laikina priemonė, o galingas ir dažnai visą gyvenimą naudojamas saviraiškos būdas. AAK padeda įveikti komunikacijos spragą, leidžia vaikams veiksmingai save išreikšti ir visavertiškiau dalyvauti gyvenime.

AAK priemonės būna nuo „paprastųjų“ iki „technologinių“:

• Paprastosios AAK priemonės:
• • Gestai ir gestų kalba: Paprasti gestai ar formali gestų kalba (pvz., lietuvių gestų kalba) gali suteikti galimybę iš karto išreikšti pagrindinius poreikius ir norus.
  • Komunikacijos keičiantis paveikslėliais sistema (PECS): Ši sistema moko vaikus bendrauti keičiant paveikslėlius į norimus daiktus ar veiklas. Tėvams, kurių vaikui sunku žodžiais paprašyti užkandžio, sausainio paveikslėlio naudojimas jam paprašyti gali būti nepaprastai stiprinantis – jis moko komunikacijos priežasties ir pasekmės ryšio.
  • Komunikacijos lentos / knygelės: Lentos ar knygelės su paveikslėliais, simboliais ar žodžiais, į kuriuos vaikas gali parodyti.
• Technologinės AAK priemonės:
• • Kalbą generuojantys įrenginiai (KGĮ): Tai elektroniniai įrenginiai, kurie sintezuoja kalbą, kai naudotojas pasirenka simbolius, paveikslėlius ar tekstą.
  • Komunikacijos programėlės planšetėse / išmaniuosiuose telefonuose: Daugelis programėlių paverčia mobiliuosius įrenginius KGĮ ir siūlo pritaikomas sąsajas su gausiu žodynu.

AAK nėra „ramentas“, trukdantis kalbai; priešingai, ji dažnai palengvina kalbos raidą, nes mažina spaudimą ir suteikia funkcinį bendravimo kanalą. Daugelis vaikų, pradėjusių nuo AAK, ilgainiui išmoksta ištarti kai kuriuos žodžius.

Bendravimu turtingos aplinkos kūrimas

Tėvai ir globėjai kasdien atlieka labai svarbų vaidmenį skatinant komunikaciją. Štai keletas strategijų:

• Kalbėkite aiškiai ir glaustai: Vartokite trumpus, aiškius sakinius. Savo žodžius papildykite vaizdinėmis priemonėmis ir gestais.
• Kurkite „komunikacines pagundas“: Sukurkite situacijas, kuriose vaikui reikia bendrauti, kad gautų tai, ko nori. Pavyzdžiui, padėkite mėgstamą žaislą šiek tiek per toli, kad jis nepasiektų, arba pasiūlykite du užkandžius ir palaukite, kol jis parodys, kurio nori.
• Skatinkite visus bandymus bendrauti: Ar tai būtų garsas, žvilgsnis, gestas ar rodymas pirštu – pastebėkite ir reaguokite į bet kokį vaiko bandymą bendrauti. Tai sustiprina jo pastangas ir skatina tolesnį bendravimą.
• Sutelkite dėmesį į pamatinius įgūdžius: Prieš tikėdamiesi sudėtingų sakinių, lavinkite akių kontaktą, eilės laikymąsi ir simbolinį žaidimą. Tai – komunikacijos pamatai.
• Siūlykite pasirinkimą: Užuot klausę „Ko nori?“, pasiūlykite pasirinkti, pavyzdžiui: „Nori sulčių ar vandens?“ Taip bendrauti gali būti lengviau.
• Įsitraukite į vaiko žaidimą: Žaisdami sekite vaiko iniciatyva, komentuokite jo veiksmus ir vartokite žodžius, susijusius su jo pomėgiais.

Speech Blubs vaidmuo: jūsų partneris šioje kelionėje

Speech Blubs tikime, kad kiekvienas vaikas nusipelno atrasti savo balsą, ir esame pasiryžę teikti novatoriškas, įtraukiančias priemones šiai kelionei palaikyti. Mūsų įmonė gimė iš asmeninės įkūrėjų patirties – visi jie augo turėdami kalbos sunkumų ir sukūrė priemonę, kurios patys būtų norėję. Esame pasiryžę pasiūlyti greitą, veiksmingą ir džiugų sprendimą kas ketvirtam vaikui, kuriam reikia kalbos pagalbos, sujungdami mokslinius principus ir žaidimą į unikalias „išmanaus ekrano laiko“ patirtis.

Mūsų unikalus metodas remiasi vaizdo modeliavimu – vaikai mokosi stebėdami ir mėgdžiodami bendraamžius. Šis metodas aktyvina smegenyse esančius „veidrodinius neuronus“, todėl mokymasis tampa natūralus ir labai įtraukiantis. Pavyzdžiui, tėvams, kurių 3 metų vaikui sunku mėgdžioti garsus, mūsų programėlės skiltis „Gyvūnų karalystė“ siūlo smagų, motyvuojantį būdą praktikuoti garsus „mū“ ir „bė“, stebint tikrus vaikus, tariančius šiuos garsus. Toks interaktyvus, vaiko iniciatyva grindžiamas įsitraukimas paverčia mokymąsi žaidimu.

Siūlome alternatyvą pasyviam žiūrėjimui (pavyzdžiui, animaciniams filmukams), nes mūsų programėlė reikalauja aktyvaus dalyvavimo – ekrano laikas tampa „išmaniu ekrano laiku“, skatinančiu raidą. Speech Blubs yra puiki priemonė šeimos ryšiui stiprinti, kurianti džiugias mokymosi akimirkas, kai kartu su vaiku tyrinėjate naujus garsus, žodžius ir sąvokas.

Tikime realistiškais lūkesčiais. Nors negarantuojame, kad po mėnesio jūsų vaikas sakys viešas kalbas, Speech Blubs sukurta tam, kad skatintų meilę bendravimui, stiprintų pasitikėjimą savimi, mažintų nusivylimą ir ugdytų svarbiausius pamatinius įgūdžius. Tai veiksmingas jūsų vaiko bendro raidos plano papildymas, puikiai derantis su specialistų terapija. Norėdami sužinoti, kaip Speech Blubs padėjo kitoms šeimoms, galite perskaityti tėvų atsiliepimus. Mūsų metodas pagrįstas mokslu, todėl esame tarp geriausių kalbos programėlių pasaulyje – daugiau apie tai galite sužinoti mūsų tyrimų puslapyje.

Jūsų komunikacijos kelionė su Speech Blubs

Norime, kad Speech Blubs būtų prieinama ir naudinga kiekvienai šeimai. Siūlome du pagrindinius prenumeratos planus, atitinkančius jūsų poreikius:

• Mėnesio planas: už 14,99 $ per mėnesį gaunate prieigą prie pagrindinės Speech Blubs programėlės.
• Metinis planas: tai populiariausias ir naudingiausias pasirinkimas – 59,99 $ per metus. Tai vos 4,99 $ per mėnesį, taigi, palyginti su mėnesio planu, sutaupote 66 %!

Metinis planas suteikia reikšmingų pranašumų, ne tik sutaupymą:

• 7 dienų nemokamas bandomasis laikotarpis: tik metiniame plane yra 7 dienų nemokamas bandomasis laikotarpis, leidžiantis išbandyti visas Speech Blubs galimybes prieš įsipareigojant.
• Programėlė Reading Blubs: taip pat gausite prieigą prie mūsų papildomos programėlės Reading Blubs, skirtos ankstyviesiems skaitymo įgūdžiams ugdyti.
• Ankstyva prieiga ir prioritetinė pagalba: metinio plano prenumeratoriai anksčiau gauna naujus atnaujinimus, o klientų aptarnavimas jiems atsako greičiau – per 24 valandas.

Mėnesio plane šių išskirtinių privalumų nėra. Norėdami iš tiesų išbandyti visas funkcijas ir visą mūsų komunikacijos ekosistemą, labai rekomenduojame metinį planą.

Pasiruošę leistis į džiugią komunikacijos kelionę kartu su vaiku? Atsisiųskite Speech Blubs iš App Store arba Google Play ir pasirinkite metinį planą, kad pradėtumėte nemokamą bandomąjį laikotarpį ir atrakintumėte visas funkcijas. Taip pat galite susikurti paskyrą ir užsiregistruoti 7 dienų nemokamam bandomajam laikotarpiui tiesiogiai mūsų svetainėje.

Išvados

Supratimas, kodėl kai kurie autistiški vaikai nekalba, nuolat gilėja – vyksta tyrimai, atsiranda naujų įžvalgų. Tačiau nekinta tai, kaip svarbu pripažinti, kad kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo jo kalbinių gebėjimų, turi potencialą ir pamatinę teisę bendrauti. Nekalbėjimas nesumenkina nei vaiko intelekto, nei jo gebėjimo užmegzti ryšį, nei jo prigimtinės vertės.

Suprasdami įvairius veiksnius, galinčius lemti sakytinės kalbos sunkumus – nuo neurologinių skirtumų ir motorinio planavimo sunkumų iki socialinės komunikacijos niuansų, – galime kiekvieną vaiką priimti su didesne empatija ir suteikti jam tikslingą pagalbą. Ankstyvoji pagalba, specializuota logopedija ir alternatyviosios bei papildomosios komunikacijos (AAK) sistemų taikymas yra galingos priemonės, padedančios vaikui išreikšti savo mintis, poreikius ir jausmus.

Speech Blubs didžiuojamės galėdami būti šios kelionės dalimi ir siūlyti moksliškai pagrįstą, žaismingą požiūrį į komunikacijos raidą. Tikime, kad įtraukiančios, interaktyvios patirtys, stiprinančios pasitikėjimą ir ryšį, padeda vaikams „išsakyti tai, ką galvoja ir jaučia“. Mūsų „išmanaus ekrano laiko“ programėlė sukurta papildyti tradicinę terapiją ir suteikti džiugių mokymosi galimybių visai jūsų šeimai.

Pasiruošę žengti kitą žingsnį, kad atskleistumėte savo vaiko komunikacijos potencialą? Pradėkite 7 dienų nemokamą bandomąjį laikotarpį jau šiandien atsisiųsdami Speech Blubs iš App Store arba Google Play. Nepamirškite pasirinkti metinio plano, kad gautumėte nemokamą bandomąjį laikotarpį, programėlę Reading Blubs ir išskirtinius privalumus, kurie jūsų šeimai suteiks daugiausia naudos!

Dažniausiai užduodami klausimai

1 klausimas. Ar tai, kad vaikas nekalba, reiškia, kad jis nėra protingas?

Tikrai ne. Tai dažnas ir žalingas klaidingas įsitikinimas. Daugelio nekalbančių autistiškų asmenų intelektas yra vidutinis ar net aukštesnis už vidutinį. Jiems sunku išreikšti save žodžiais, o ne mąstyti, mokytis ar suprasti. Jie dažnai supranta daug daugiau, nei gali pasakyti, o neverbalinio intelekto testai gali atskleisti jų pažintines stiprybes.

2 klausimas. Kuo skiriasi sąvokos „nekalbantis“ ir „neverbalinis“?

Nors šios sąvokos dažnai vartojamos kaip sinonimai, paprastai teikiama pirmenybė terminui „nekalbantis“. „Nekalbantis“ konkrečiai reiškia žmogų, kuris bendraudamas nevartoja sakytinių žodžių. „Neverbalinis“ techniškai reiškia „be žodžių“, o tai gali klaidinti, nes daugelis nekalbančių asmenų vartoja žodžius kitais būdais – rašydami, spausdindami ar naudodami paveikslėliais pagrįstas komunikacijos sistemas. Terminas „nekalbantis“ pabrėžia sakytinės kalbos nebuvimą, kartu pripažindamas kitas komunikacijos formas.

3 klausimas. Kada turėčiau sunerimti dėl vaiko kalbos raidos?

Jei kyla bet kokių abejonių dėl vaiko komunikacijos, visada verta pasitarti su pediatru ar logopedu. Dažni nerimą keliantys ženklai: vaikas neguguoja iki 12 mėnesių, nevartoja pavienių žodžių iki 16 mėnesių, nejungia dviejų žodžių iki 24 mėnesių arba praranda anksčiau įgytus kalbos ar socialinius įgūdžius. Ankstyvoji pagalba labai svarbi, todėl nedvejodami kreipkitės į specialistą. Taip pat galite atlikti mūsų trumpą 3 minučių pirminį vertinimą, kad gautumėte pradinį įvertinimą.

4 klausimas. Kaip Speech Blubs gali padėti mano nekalbančiam vaikui?

Speech Blubs sukurta pamatiniams komunikacijos įgūdžiams ugdyti per įtraukiančias, interaktyvias veiklas, todėl mokymasis tampa žaidimu. Mūsų „vaizdo modeliavimo“ metodas, kai vaikai mėgdžioja bendraamžius, gali būti ypač veiksmingas skatinant garsų ir žodžių mėgdžiojimą. Nors mes nepakeičiame specialistų terapijos, mūsų programėlė gali ją reikšmingai papildyti – sukurti smagią, mažai spaudimo keliančią aplinką praktikai, ugdyti svarbiausius ikikalbinius ir ankstyvosios kalbos įgūdžius bei skatinti meilę bendravimui. Tai puiki priemonė, kurią galima naudoti kartu su kitomis komunikacijos strategijomis, pavyzdžiui, AAK, siekiant palaikyti unikalią jūsų vaiko komunikacijos kelionę.