Mamos kaltė: ar aš kalta dėl savo vaiko kalbos raidos vėlavimo?

Šiame straipsnyje

• Pirmiausia... apsvarstykite galimybę kreiptis į psichologą
• Prisijunkite prie tėvų ir vaikų palaikymo grupės

Įprasti klausimai, kuriuos išgirstu po to, kai tėvai sužino, kad jų vaikui nustatytas kalbos raidos vėlavimas, skamba maždaug taip: „ką galėjau padaryti kitaip?“, „ar aš dėl to kalta?“, „ar kada nors bus geriau?“. Šias nuolatines kaltės mintis mano klientų tėvai man išsako jau daugelį metų. Žinokite: tobulos mamos tiesiog nebūna.

Užuot kalbėjęs apie vaikus, šį įrašą skiriu JUMS.

Taip, būtent jums – mamai, tėčiui, močiutei, seneliui, draugui, tetai, dėdei ir t. t. Jūsų jausmai yra svarbūs. Jei iš tiesų norite, kad jūsų vaikas klestėtų, priimkite tai, ką jaučiate, ir atsikratykite mamos kaltės jausmo. JŪS turite jaustis gerai!

Pirmiausia... apsvarstykite galimybę kreiptis į psichologą

Žinau, kad tai tėra dar vienas papildomas reikalas jūsų ir taip įtemptoje dienotvarkėje, tačiau patikėkite – tai be galo svarbu.

Esu didelis terapijos šalininkas ir visada patariu savo šeimoms lankytis kartu, bet taip pat ir atskirai. Vaiko įvertinimo, diagnozavimo ir gydymo procesas gali būti sunkus visiems – tėvams, kitiems šeimos nariams ir pačiai santuokai. Visi gali jaustis prislėgti.

Žinau, kad tai gali skambėti keistai, tačiau jūs taip pat pereisite gedėjimo procesą. Ne visi šiuos etapus išgyvena iš eilės, o kai kurie žmonės gali patirti ne kiekvieną iš jų.

1. Neigimas ir izoliacija yra dažnas gynybos mechanizmas, kuris padeda sušvelninti pirminį netekties šoką ir atbukina mūsų emocijas. Mes atsiribojame nuo žodžių ir slepiamės nuo faktų. Tai pirmasis etapas po patirto šoko.

2. Pyktis pradeda reikštis, kai neigimo ir izoliacijos poveikis ima blėsti, o realybė ir jos skausmas vėl iškyla į paviršių. Mes nesame pasiruošę. Nesame pasiruošę priimti diagnozės ar jos pasekmių. Ši stipri emocija nukreipiama nuo mūsų pažeidžiamo vidaus ir išreiškiama kaip pyktis.

Pyktis gali būti nukreiptas į daiktus, visai nepažįstamus žmones, draugus ar šeimą. Pyktį galite nukreipti net į savo vaiką, nors to visai nenorite.

3. Derybos yra natūrali reakcija į bejėgiškumo ir pažeidžiamumo jausmus. Tai dažnai būna poreikis atgauti kontrolę per mintis „jei tik būtume...“, pavyzdžiui:

• Jei tik būtume kreipęsi į gydytojus anksčiau arba jei tik būtume išklausę kito gydytojo nuomonę.
• Jei tik būtume stengęsi būti jam geresni.

4. Depresija yra dažnas etapas, tačiau galite net nesuvokti, kad jį išgyvenate. Dalykai, kuriuos anksčiau mėgote ir kurie teikė džiaugsmą, nebeatrodo tokie svarbūs. Viskas, ką daro jūsų vaikas, gali jus liūdinti. Gera žinia ta, kad lankydami konsultacijas šį etapą greičiausiai įveiksite greičiau nei tie, kurie pagalbos neieško.

5. Susitaikymas yra paskutinis gedėjimo etapas – tas, kurio kai kurie žmonės taip ir nepatiria. Jūs suprantate, su kuo susiduria jūsų vaikas, priimate šį iššūkį ir darote viską, ką turite daryti kaip šeima, kad jūsų vaikui pasisektų.

Licencijuotas terapeutas padės jums išgyventi visus šiuos jausmus ir emocijas – įskaitant ir mamos kaltę.

Prisijunkite prie tėvų ir vaikų palaikymo grupės

Tiksliai nežinau, kur gyvenate, tačiau būtinai pasiteiraukite savo logopedo ar gydytojo informacijos apie palaikymo grupes. Jose svarbu lankytis ne tik jūsų vaikui, bet ir jums. Gali būti grupių, skirtų tik suaugusiesiems, ir tokių, kuriose jūsų vaikas galės būti kartu su kitais panašiais vaikais.

Tai suteikia erdvę pasikalbėti su kitais, kurie yra tokioje pačioje padėtyje ir išgyvena tuos pačius jausmus kaip ir jūs. Tai suteikia ir jums, ir jūsų vaikui vietą, kurioje galite jaustis savi ir išsikalbėti nesibaimindami pasirodyti keisti ar neracionalūs.

Kai studijavau koledže, kartu su bendramoksliais organizavome afazijos palaikymo grupę. Šis sutrikimas atsiranda po sunkaus insulto. Vieną savaitę susitikdavo tik pacientai aptarti savo jausmų ir minčių, o kartą per mėnesį rengdavome susitikimą jų šeimos nariams.

Buvo nuostabu matyti ne tik klientų, bet ir jų šeimos narių tobulėjimą. Mūsų užsiėmimų pabaigoje jie atrodė kupini vilties.

Kartais... viltis yra viskas, ko reikia!

Pažadu, viskas pagerės. Jūs pamatysite pažangą – net ir pati mažiausia pergalė vis tiek yra pergalė. Stenkitės susitelkti į tai, kas gera, nes tai nusvers sunkumus!!