Viskas apie autistiškų vaikų stiminimą (savistimuliaciją)

Stiminimas yra vienas iš diagnostinių kriterijų, pagal kuriuos vertinama, ar vaikui būdingas autizmo spektro sutrikimas (ASS).

Stiminimas nebūtinai yra blogas reiškinys ar kažkas, ką reikėtų slopinti, tačiau į jį reikėtų atkreipti dėmesį, jei toks elgesys trukdo aplinkiniams arba kenkia gyvenimo kokybei.

Aš užaugau kartu su jaunuoliu, kuriam buvo diagnozuotas Tureto sindromas. Jis kartu su mumis mokėsi bendrojo lavinimo mokykloje iki pat jos baigimo. Jo elgesys nebūdavo pastebimas, kol jis nesusierzindavo ar nesusirūpindavo. Tuomet jis imdavo trankyti sau per galvą ir garsiai rėkti. Jis rėkdavo ir keiksmažodžius bei vulgarius komentarus, o tai blaškė kitus besimokančius mokinius. Jam buvo paskirta asmeninė asistentė, kuri dėjo visas pastangas, kad sumažintų šį stiminimo elgesį ir taip sumažintų blaškymąsi bei trukdžius klasėje.

Autizmas ir „Speech Blubs“

Speech Blubs yra logopedinė programėlė, siūlanti daugiau nei 1 500 veiklų, veido filtrų, balsu valdomų užduočių ir lavinamųjų papildomų vaizdo įrašų.

Iš pradžių „Speech Blubs“ kūrėme vaikams, turintiems autizmą, Dauno sindromą ir kalbos apraksiją! Programėlėje naudojamas vaizdo modeliavimas (angl. video modeling) – moksliškai patvirtintas metodas, padedantis sudominti autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus.

Pavyzdžiui, mūsų skiltis „Emocijos“ buvo sukurta galvojant būtent apie autistiškus vaikus. Žinome, kad jiems būna sunku atpažinti ir išreikšti jausmus. Šioje skiltyje jie mokosi apie emocijas kartu lavindami kalbą.

Kaip atrodo autistiško vaiko stiminimas?

Įprasti stiminimo veiksmai gali būti šie:

• nagų kramtymas,
• plaukų sukimas aplink pirštus,
• pirštų ar kitų sąnarių traškinimas,
• būgnijimas pirštais,
• barbenimas pieštuku,
• kojos kratymas,
• švilpavimas.

Autistiško asmens stiminimas gali pasireikšti kaip:

• supimasis,
• plasnojimas rankomis, pirštų spragsėjimas ar spragtelėjimai,
• spyruokliavimas, šokinėjimas ar sukiojimasis ratu,
• vaikščiojimas pirmyn ir atgal arba vaikščiojimas ant pirštų galų,
• plaukų rovimas ar tempimas,
• žodžių ar frazių kartojimas,
• odos trynimas ar kasymasis,
• pasikartojantis mirkčiojimas,
• žiūrėjimas į šviesas ar besisukančius daiktus, pavyzdžiui, lubų ventiliatorius,
• tam tikrų daiktų laižymas, trynimas ar glostymas,
• žmonių ar daiktų uostymas,
• daiktų dėliojimas iš naujo.

Autistiškas vaikas gali valandų valandas dėlioti žaislus į tam tikrą tvarką, užuot su jais žaidęs. Taip pat pasikartojantys judesiai ar elgesys gali pasireikšti manija ar stipriu susitelkimu į tam tikrus objektus, arba nuolatiniu smulkiausių tam tikros temos detalių vardijimu. Be to, yra ir kitokių stiminimo elgesio formų, kurios gali sukelti fizinę žalą. Tai gali būti:

• galvos trankymas,
• smūgiavimas sau ar kandžiojimasis,
• pernelyg stiprus odos trynimas ar kasymasis,
• šašų ar žaizdelių krapštymas,
• pavojingų daiktų rijimas.

Kodėl kyla stiminimas?

Ne visada lengva nustatyti, kodėl atsiranda stiminimo elgesys, tačiau dažniausiai tai yra nusiraminimo mechanizmas, padedantis susidoroti su kylančiu jausmu ar emocija. Pavyzdžiui, nervindamiesi galite traškinti pirštus, o patirdami stresą – sukti raktų pakabutį. Asmuo, kuriam diagnozuotas autizmas, gali stiminti tam, kad:

• stimuliuotų pojūčius arba sumažintų sensorinę perkrovą,
• prisitaikytų prie nepažįstamos aplinkos,
• sumažintų nerimą ir nusiramintų,
• išreikštų nusivylimą, ypač jei kyla sunkumų sklandžiai bendraujant,
• išvengtų tam tikrų veiklų ar reikalavimų.

Elgesio terapeutas arba autizmo srities specialistas gali padėti jums perprasti vaiko stiminimo elgesį ir pasiūlyti alternatyvių veiklų, kurios nebūtų tokios pasikartojančios ar blaškančios. Atminkite – stiminimo nereikia kontroliuoti, nebent jis:

• lemia socialinę izoliaciją?
• trukdo mokykloje?
• kenkia gebėjimui mokytis?
• kelia problemų kitiems šeimos nariams?
• yra destruktyvus ar pavojingas?

Kai vaikai yra hiperjautrūs (itin jautrūs dirgikliams), jie gali stiminti norėdami sumažinti stimuliaciją, nes aplinka jiems atrodo per garsi, per ryški arba tiesiog per sunki pakelti. Kai vaikai yra hipojautrūs (mažiau reaguojantys į dirgiklius), poveikis yra priešingas – stiminimas gali padėti padidinti budrumą. Galite pastebėti, kad jie užsiima savistimuliacija, suteikiančia jiems sensorinių pojūčių. Taip pat galite pamatyti tokius pasikartojančius veiksmus kaip rankų plasnojimas, sukiojimasis, žaislų laižymas ar čiulpimas.