3 fonologinių procesų ir sutrikimų tipai

Šiame straipsnyje

• Fonologinių procesų apibrėžimas ir paaiškinimas
• Įvairūs fonologinių procesų tipai
• • 1 tipas: Pakaitalai (substitucijos)
  • 2 tipas: Asimiliacijos
  • 3 tipas: Skiemenų struktūra

Ar po artikuliacijos terapijos jūsų vaiką vis dar labai sunku suprasti? Ar jo kalba skamba lyg murmėjimas ar yra nerišli? Jei taip, jūsų vaikas gali susidurti su kitu kalbos sutrikimu, susijusiu su fonologiniais procesais.

Šiame tinklaraščio įraše aptariamas fonologinių procesų apibrėžimas ir pateikiama pagrindinė galimų klaidų tipų apžvalga. Kaip visada, raginu kiekvieną skaitantįjį, įtariantį, kad jo vaikas ar pažįstamas vaikas gali susidurti su šiuo kalbos sutrikimu, išbandyti Speech Blubs 2 kaip priemonę, papildančią jūsų kalbos praktikos užsiėmimus, ir kreiptis į savo apylinkės logopedą dėl įvertinimo.

Fonologinių procesų apibrėžimas ir paaiškinimas

Paprastai yra kalbos dėsningumai (modeliai), kuriuos besivystantys vaikai naudoja mokydamiesi kalbos garsų. Maži vaikai formuoja šiuos modelius todėl, kad dar neturi įgūdžių tiksliai ir aiškiai ištarti žodžius.

Pavyzdžiui, galite išgirsti vaikus sakant žodį „lėktuvas“, tačiau nuskamba tik „tūvas“. Jie taip pat gali praleisti tam tikrus garsus žodyje, pavyzdžiui, sakyti „nana“ vietoje „bananas“. Vaikų kalboje gali atsirasti daugybė įvairių modelių, ir tai yra visiškai „normalu“, kol jų kalba vystosi.

Fonologinis sutrikimas atsiranda tada, kai vaiko naudojami modeliai išlieka ilgiau, nei „tipiškai“ besivystantys vaikai jau nustoja juos naudoti, arba kai klaidos dar labiau skiriasi nuo to, kas įprasta. Pavyzdžiui, fonologinį sutrikimą turintis 4 metų vaikas naudoja fonologinį „reduplikacijos“ procesą, pavyzdžiui, sakydamas „vava“ vietoje „vanduo“. Mes, logopedai, sakytume, kad jo (jos) kalba rodo vėlavimą, nes šis procesas vaikams paprastai baigiasi iki 3 metų amžiaus.

Mes tai vadiname sutrikimu, kai vaikas pernelyg dažnai naudoja netipinius fonologinius modelius. Taip yra todėl, kad naudodami kelis procesus vienu metu, jie kalba taip, kad jų beveik neįmanoma suprasti. Todėl, jei auginate mažą vaiką, kuris kalba neaiškiai ir niekas negali jo (jos) suprasti, svarbu užtikrinti, kad logopedas įvertintų, ar nėra fonologinio sutrikimo, ir sudarytų aiškų gydymo planą kalbos klaidoms ištaisyti.

Pateiksiu jums DAŽNIAUSIŲ procesų apžvalgą – tai, su kuo logopedai susiduria dažniausiai. Tiesiog žinokite, kad yra kur kas daugiau procesų, tačiau šiam tinklaraščio įrašui nebūtina jų visų žinoti!

Įvairūs fonologinių procesų tipai

1 tipas: Pakaitalai (substitucijos)

Substitucijos – tai kalbos klaidos, kai vaikai teisingus garsus pakeičia kitais garsais, todėl žodis tampa nesuprantamas.

Garsų perkėlimas į užpakalinę dalį (backing) vyksta tada, kai vaikai garsus, kurie turėtų būti tariami priekinėje burnos dalyje, pakeičia garsais, tariamais užpakalinėje burnos dalyje. Pavyzdžiui, vaikai gali žodį „tata“ ištarti kaip „kaka“. Tai būdinga sunkesniam fonologiniam vėlavimui.

Garsų perkėlimas į priekinę dalį (fronting) yra visiškai priešingas procesas. Taip nutinka, kai garsai, kurie turėtų būti tariami užpakalinėje burnos dalyje, yra ištariami priekinėje. Pavyzdžiui, vaikas gali sakyti „tata“ vietoje „kata“. Tipiškai besivystantiems vaikams šis procesas paprastai išnyksta iki 3,5 metų amžiaus.

Garsų švelninimas (gliding) vyksta tada, kai vaikai garsą /r/ pakeičia garsu /v/ arba /j/, o garsas /l/ pakeičiamas į /v/ arba /j/. Pavyzdžiui, vaikas gali sakyti „japa“ vietoje „lapė“. Šis procesas tipiškai besivystantiems vaikams pasitaiko maždaug iki 6–6,5 metų amžiaus.

Garsų trumpinimas (stopping) vyksta tada, kai vaikas pučiamuosius garsus, tokius kaip /s/, /š/, /z/ ar /ž/, pakeičia trumpais, sprogstamaisiais garsais, tokiais kaip /p/, /t/ ar /d/. Pavyzdžiui, vaikas gali sakyti „tupynė“ vietoje „supynė“ arba „daba“ vietoje „žaba“. Tokio tipo pakaitalus vaikai turėtų nustoti vartoti iki 5 metų amžiaus.

Vokalizacija yra būtent tai, kaip ir skamba: kai vaikas priebalsį, pavyzdžiui, /l/ ar /r/, pakeičia balsiu. Pavyzdžiui, vaikas vietoje „stalas“ gali sakyti „stauas“ ar „stao“.

Afrikacija vyksta tada, kai vaikas tokį garsą kaip /t/ ar /d/ pakeičia garsu /č/ arba /dž/. Tokio proceso pavyzdys – žodžio „duris“ tarimas kaip „džuris“. Šis procesas išnyksta iki 3 metų amžiaus.

Deafrikacija vyksta tada, kai vaikas garsus /č/ ar /dž/ pakeičia garsais, kuriuos taria labiau priekinėje burnos dalyje (pavyzdžiui, /š/, /ž/, /s/ ar /c/). Pavyzdžiui, vaikas gali sakyti „šipai“ vietoje „čipai“ arba „šepetys“ vietoje „čepetys“. Šis procesas vaikams turėtų išnykti iki 4 metų amžiaus.

Labializacija vyksta tada, kai vaikas garsą, kuris neturėtų būti tariamas lūpomis, ištaria lūpomis. Pavyzdžiui, vietoje /d/ ar /t/ ištariama /b/ ar /p/ (sakoma „pėlė“ vietoje „tėlė“).

2 tipas: Asimiliacijos

Asimiliacijos – tai kalbos klaidos, kurias vaikai daro paimdami vieną garsą ir pakeisdami jį panašiu ar tokiu pat būdu tariamu garsu, tačiau tai nėra teisinga fonema, kurią jie turėtų vartoti.

Reduplikacija pasireiškia tada, kai vaikai žodyje pakartotinai taria tuos pačius skiemenis ar garsus. Pavyzdžiui, vaikas gali sakyti „baba“ vietoje „buteliukas“. Tai išnyksta iki 3 metų amžiaus.

Asimiliacija vyksta tada, kai vaikas ištaria garsą, kurį jau girdėjo tame pačiame žodyje (garsai supanašėja). Pavyzdžiui, jie gali sakyti „dada“ vietoje „dalgis“ ar „šuo“ tapti „šušu“. Šis procesas savaime išnyksta iki 3 metų amžiaus.

Priebalsio skardinimas prieš balsį vyksta tada, kai vaikas žodžio pradžioje duslųjį priebalsį pakeičia skardžiuoju (arba atvirkščiai). Galite išgirsti vaiką sakant /bėlė/ vietoje /pėlė/. Tai turėtų baigtis iki 6 metų amžiaus.

3 tipas: Skiemenų struktūra

Skiemenų struktūros pokyčiai atsiranda tada, kai vaikas žodyje praleidžia, prideda arba kažkaip pakeičia garsus ar skiemenis, todėl žodis tampa neteisingas.

Garsų junginio supaprastinimas vyksta tada, kai vaikas sujungtus du greta esančius priebalsius pakeičia vienu garsu. Pavyzdžiui, žodis „stalas“ gali nuskambėti kaip „talas“ arba „krantas“ kaip „kantas“.

Galinio priebalsio praleidimas yra tada, kai paskutinis žodžio garsas yra nenusakomas. Pavyzdžiui, žodis „namas“ gali nuskambėti kaip „nama“. Šis procesas turėtų išnykti iki 3 metų amžiaus.

Pradinio priebalsio praleidimas yra tada, kai praleidžiamas pats pirmasis žodžio garsas. Vaikas gali pasakyti „urys“ vietoje „durys“. Sunkesniais fonologinių sutrikimų atvejais vaikai paprastai praleidžia pirmąjį priebalsį.

Kartoju, yra kur kas daugiau kalbos klaidų tipų, tačiau dirbdama logopede pastaruosius 10 metų, su šiomis klaidomis susidūriau dažniausiai. Jei įtariate, kad jūsų vaikas gali turėti fonologinį ar artikuliacijos sutrikimą, užsiregistruokite pas logopedą apžiūrai ar įvertinimui ir išbandykite Speech Blubs 2 smagiems logopedijos namų darbams!