Ar jūsų mažylio dėmesio išlaikymo trukmė yra įprasta?

Siekiant didesnio tikslumo, neurotipiškų vaikų dėmesio išlaikymo trukmė gali labai skirtis nuo vaikų, turinčių ADHD, ar esančių autizmo spektre. Šiame straipsnyje nagrinėjama vaikų dėmesio trukmė, kad geriau suprastume, kokie skirtingi gali būti vaikai.

Šiame straipsnyje

• Bendra nykščio taisyklė
• • Vidutinė dėmesio išlaikymo trukmė pagal amžių
• Kaip prailginti vaiko dėmesio išlaikymo trukmę
• Autizmo spektro sutrikimas (ASS) ir dėmesio išlaikymo trukmė
• ADD ir ADHD
• Laikas prie ekranų
• Nenusiminkite

Ir priešingai, dr. Ralph Lewis iš Sunnybrook Health Sciences Centre Toronte teigia: „Iš tiesų žmonės, kurie yra pernelyg susikaupę (dėmesio trukmės varpo kreivės kraštutinėje dešinėje), taip pat patiria sunkumų. Jie linkę būti priekabūs, obsesyvūs, nelankstūs ir perfekcionistai bei gali nematyti bendro vaizdo.“

Todėl svarbu vertinti tai, kur jūsų vaikas yra dabar, ir džiaugtis jo asmeniniu keliu.

Bendra nykščio taisyklė

Ekspertai siūlo bendrą taisyklę, padedančią apskaičiuoti vidutinę neurotipiškų vaikų dėmesio išlaikymo trukmę. Padauginkite 2–5 minutes iš vaiko amžiaus metų. Šis intervalas atspindi faktą, kad KIEKVIENAS vaikas yra unikalus.

Vaikų raidos ekspertai paprastai teigia, kad pagrįsta tikėtis, jog vaikas išlaikys dėmesį nuo dviejų iki trijų minučių už kiekvienus savo amžiaus metus. Tai laikas, kurį neurotipiškas vaikas gali išlaikyti susikaupimą ties viena užduotimi.

Vidutinė dėmesio išlaikymo trukmė pagal amžių

Amžius

Dėmesio išlaikymo trukmė

2

4–10 min.

3

6–15 min.

4

8–20 min.

5

10–25 min.

6

12–30 min.

7

14–35 min.

8

16–40 min.

9

18–45 min.

10

20–50 min.

Šaltinis: redcrayonimagination.com

Verta paminėti, kad kai kurie raidos tyrėjai viršutinę ribą laiko penkiomis minutėmis už kiekvienus vaiko amžiaus metus – tai reiškia, kad dvejų metų vaikas vienu metu galėtų sutelkti dėmesį į užduotį iki 10 minučių. Žinoma, tai tik apibendrinimai. Kiek laiko vaikas iš tiesų sugeba išlaikyti dėmesį, labai priklauso nuo tokių veiksnių kaip:

1. Triukšmo lygis ar blaškantys veiksniai aplinkoje,
2. Alkis ar netinkama mityba,
3. Įgimtas gebėjimas kryptingai veikti,
4. Patiriamas stresas,
5. Vaiko nuovargis / paros metas,
6. Bendra vaiko sveikata – sunku susikaupti, jei ką nors skauda ar maudžia,
7. Kiek pasyvaus laiko prie ekranų vaikas praleido,
8. Kiek kokybiško laiko vaikas praleido su tėvais,
9. Turimi sutrikimai, sveikatos būklės ar depresija,
10. ir tai, kiek jį domina pati veikla.

Tačiau jei jūsų vaiko dėmesio išlaikymo trukmė yra trumpesnė nei vidutinė, verta į tai atkreipti dėmesį.

Vienas iš būdų – imtis iniciatyvos ir įtraukti vaiką į veiklas, kurios lavina dėmesio sutelkimą. Štai keletas strategijų:

Kaip prailginti vaiko dėmesio išlaikymo trukmę

Štai keletas paprastų strategijų, kurios gali padėti jūsų vaikui geriau susikaupti:

• Pasitelkite veiklas, kurios kūrybiškai įtraukia vaiką
• Jei įmanoma, paverskite užduotį smagia
• Susiekite užduotį su tuo, kas vaikui įdomu
• Išbandykite sensorinius žaislus (angl. fidget toys) – tai plati priemonių kategorija, kurias vaikai gali liesti ir judinti rankose, kol susitelkia į kitas užduotis.
• Dažnai pasiteiraukite, kaip sekasi. Suskaidykite užduotis į mažesnius žingsnelius. Skatinkite apdovanojimais.
• Įtraukite trumpas judėjimo pertraukėles.
• Duodami nurodymus būkite fiziškai šalia
• Užsiimkite koncentraciją lavinančiomis veiklomis, pavyzdžiui, dėlionių dėliojimu, konstravimu ir pan.
• Pasirūpinkite, kad vaikas būtų pavalgęs, atsigėręs ir apsilankęs tualete
• Girkite teigiamą elgesį
• Žinokite, kada kreiptis pagalbos

Autizmo spektro sutrikimas (ASS) ir dėmesio išlaikymo trukmė

Daugelio vaikų, turinčių ASS, dėmesio išlaikymo trukmė yra trumpesnė nei neurotipiškų bendraamžių. Mokytojui tai labai svarbi informacija, padedanti planuoti pamokas ir į tai atsižvelgti. Bet kuris vaikas, kuriam sunku susikaupti, labai greitai pradeda nuobodžiauti ir jausti nusivylimą. Taip neturėtų praeiti nė viena vaiko diena mokykloje! Mokymasis per nusivylimo prizmę lemia sunkumus suprantant, įsisavinant ir įsimenant tai, ko mokome. Tačiau tai kelia ir kitų, gilesnių problemų.

Pasitikėjimas savimi, savivertė ir motyvacija bus gerokai mažesni, nei galėtų būti. Remiantis Autism Parenting Magazine, „mažiau nei pusė autizmo spektre esančių vaikų ir jaunuolių teigia, kad mokykloje jaučiasi laimingi, o penki iš dešimties sako, kad jų mokytojai nežino, kaip jiems padėti.“ Turime labiau stengtis dėl savo vaikų. Pirmasis žingsnis – informuoti ASS turinčio vaiko mokytoją, kad jis galėtų kuo labiau pagerinti mokymosi patirtį. Tuomet pedagogai galės kurti pamokų planus, padedančius visiems.

ADD ir ADHD

Vaikams, turintiems dėmesio trūkumo sutrikimą (ADD) arba dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimą (ADHD), pasireiškia trumpo dėmesio išlaikymo simptomai, jie gali būti impulsyvūs, o kartais ir hiperaktyvūs. Tačiau ne visi vaikai, turintys ADHD, yra hiperaktyvūs. Be to, ši biologinė būklė berniukams nustatoma dažniau nei mergaitėms.

Kolumbijos universiteto gydytojų interneto svetainė yra puikus informacijos šaltinis apie tai. Savo puslapyje jie apibrėžia sutrikimą, nurodo simptomus ir tris jo tipus, išsamiau aptaria hiperaktyvumą bei pasakoja apie diagnozavimą ir gydymą. Labai rekomenduojame apsilankyti jų svetainėje.

Kalbant apie dėmesio išlaikymo trukmę, jie teigia:

Pradinių klasių mokiniai, be sunkumų susikaupti, gali turėti ir kitų simptomų, tokių kaip:

• veikimas neapgalvojus pasekmių
• emocinis nepastovumas
• sunkumai tvarkantis su daiktais, pavyzdžiui, namų darbais ir knygomis
• planavimo sunkumai
• negebėjimas užbaigti namų darbų ar buities darbų
• žemas tolerancijos nusivylimui slenkstis
• sunkumai dalijantis, laukiant savo eilės ir leidžiant kalbėti kitiems
• polinkis patekti į nelaimingus atsitikimus
• sunkumai priimant teisingus sprendimus

Žmonės skiriasi tuo, kiek natūraliai jie yra susikaupę ir kaip geba išlaikyti tokio pobūdžio motyvaciją. Kaip ir visų kitų bruožų atveju, visuomenėje egzistuoja dėmesio trukmės spektras: vieniems iš mūsų natūraliai būdinga ilgesnė dėmesio trukmė, kitiems – trumpesnė. Kaip ir daugelį bruožų, tai iš dalies lemia genai. Šio klausimo biologija yra be galo įdomi ir nuolat besiplečianti tyrimų sritis, reikalaujanti mūsų dėmesio.

Laikas prie ekranų

Neseniai portale Slate pasirodžiusiame straipsnyje cituojamas UNICEF teiginys, kad „neigiamas laiko prie ekranų poveikis kūdikiams ir mažiems vaikams svyruoja nuo trumpesnės dėmesio trukmės iki mažesnės empatijos.“ Šios srities tyrimai vystosi itin sparčiai – iš dalies dėl COVID-19 pandemijos ir su ja susijusio išaugusio ekranų naudojimo. Pažadame toliau stebėti būdus, kaip prailginti vaikų dėmesio išlaikymo trukmę, ir atitinkamai papildyti informaciją.

Nenusiminkite

Tėveliai, nenusiminkite. Internete yra daugybė išteklių, suteiksiančių idėjų, kaip padėti vaikui šiuo laikotarpiu. Nepamirškite pasikonsultuoti su specialistu – logopedas padės, jei prireiktų skubaus ir tiesioginio grįžtamojo ryšio!