Autizmo spektro sutrikimas (ASS): išsamus vadovas

Sąvokos „autizmas“ reikšmė šiandien nebėra tokia, kokia buvo kadaise. 1911 m. vokiečių psichiatras Eugenas Bleuleris „autizmu“ iš pradžių pavadino grupę sunkių šizofrenijos simptomų. Šis klaidingas supratimas tęsėsi iki pat septintojo dešimtmečio, kai vaikų psichologija tapo savarankišku mokslu.

Autizmo spektro sutrikimo vadovas:

• Keletas paplitusių mitų apie ASS:
• Kaip atpažinti pirmuosius autizmo spektro sutrikimo požymius
• Ankstyvieji autizmo požymiai
• Raidos regresas
• ASS diagnozavimas
• Autizmo priežastys
• Autizmas ir paveldimumas
• ASS ir sunkus nėščiųjų vėmimas (Hyperemesis Gravidarum)
• Autizmo terapija ir priemonės
• „Floortime“ žaidimų terapija
• IUP tikslai esant autizmui
• Vaizdo modeliavimas ir autizmas
• Autizmas ir kalba
• ASS ir kalbos raidos vėlavimas
• Neverbalinis autizmas
• • Būdai skatinti kalbos raidą namuose
• PECS ir autizmas
• Kaip pritaikyti PECS savo vaikui
• Stimuliuojantis elgesys (stimming)
• Oralinis stimuliavimasis
• Sensoriniai ypatumai
• Sinestezija ir autizmas
• Mitybos ypatumai ir atrankumas esant autizmui
• Šaltiniai, knygos ir žurnalai apie autizmą tėvams

Šiandien autizmas oficialiai vadinamas autizmo spektro sutrikimu (ASS). Šiuo terminu apibūdinamas sudėtingas raidos sutrikimas, paveikiantis bendravimo ir socialinius įgūdžius, pirmą kartą pasireiškiantis vaikystėje. Kalbant apie ASS, labai svarbu atskirti mitus nuo faktų.

Sveiki atvykę į mūsų išsamių vadovų seriją, vienijančią tinklaraščio autorius prie svarbios temos, kurią giliai nagrinėjame savo puslapyje. Šiame vadove aptariama tai, ką tėvams svarbiausia žinoti apie autizmo spektro sutrikimą (ASS). Visą vadovą elektroninės knygos pavidalu galite atsisiųsti čia:

Keletas paplitusių mitų apie ASS:

Autizmas yra pagydomas.

• Faktas: autizmas nėra pagydomas. Tai visą gyvenimą trunkantis raidos sutrikimas.

Autistiški asmenys negali gyventi savarankiško ir sėkmingo gyvenimo.

• Faktas: padedami logopedijos ir ergoterapijos, autistiški žmonės gali gyventi visavertį, laimingą ir sėkmingą gyvenimą.

Autizmą sukelia netinkamas auklėjimas.

• Faktas: nėra vienos žinomos autizmo priežasties. Tyrimai rodo, kad autizmas formuojasi dar iki gimimo.

Autistiški asmenys nekalba.

• Faktas: autizmas yra labai įvairiapusis. Kai kurių vaikų kalba vystosi įprastai, kiti bendrauja pasitelkdami žodžių, gestų ir alternatyviosios komunikacijos priemonių derinį.

Šie dažni klaidingi įsitikinimai tik įrodo, koks reikalingas yra visuomenės švietimas. Štai kodėl balandis yra Autizmo supratimo mėnuo. Norėdami geriau suprasti šį raidos sutrikimą, tėvai turi žinoti, kaip atpažinti būklę, paliečiančią 1 iš 110 vaikų.

Kaip atpažinti pirmuosius autizmo spektro sutrikimo požymius

Autizmas yra sudėtingas sutrikimas, ir nėra dviejų vaikų ar suaugusiųjų, kuriems pasireikštų visiškai tie patys požymiai ir simptomai. Tai taip pat sutrikimas, paliečiantis skirtingas žmogaus gyvenimo sritis. Nors viena sritis gali būti smarkiai paveikta, kitoje autizmo požymių gali visai nebūti. Pavyzdžiui, vaikui gali būti sunku dėl sensorinio jautrumo, tačiau jis geba palaikyti abipusį pokalbį.

Ankstyvieji autizmo požymiai

https://www.youtube.com/watch?v=z7NeBs5wNOA

Socialinė sritis

• Negeba savarankiškai reguliuoti emocijų
• Sunku prisitaikyti prie naujos aplinkos
• Gali susitelkti tik į vieną užduotį vienu metu
• Neatsako į klausimus tinkamai arba neatsako visai
• Negali palaikyti abipusio pokalbio
• Sunku užmegzti ryšį su kitais

Kalba

• Prarandami anksčiau, maždaug trečiaisiais gyvenimo metais, įgyti kalbos įgūdžiai
• Pirmieji žodžiai yra daiktavardžiai (daiktai), o ne tikriniai daiktavardžiai (vardai) ar veiksmažodžiai (veiksmai)
• Pirmaisiais metais vėluoja bendravimui skirti gestai ir veido išraiškos (mojavimas „ate“ ar rodymas pirštu)
• Pakartoja žodžius iškart juos išgirdęs. Tai vadinama echolalija. Taip pat pasitaiko uždelsta echolalija, kai vaikas kartoja žodžius, kuriuos girdėjo prieš kelias valandas, dienas ar savaites.
• Ribotas akių kontaktas su kitais
• Kalba gali skambėti robotiškai, o žodžiai gali nebūti sklandžiai siejami
• Nesupranta socialinių bendravimo normų, pavyzdžiui, balso garsumo ar to, kad nereikia pertraukti kito kalbančiojo
• Sunku suprasti humorą ar sarkazmą
• Trokšta aiškios struktūros ir nuspėjamumo
• Jaučia labai mažai baimės arba jos visai nejaučia
• Nepajėgia planuoti ar organizuoti užduočių
• Silpni problemų sprendimo įgūdžiai
• Nenaudoja žaislų pagal paskirtį
• Pasikartojantys žaidimai

Elgesys ir emocijų reguliavimas

• Sunku pakelti dienotvarkės pokyčius
• Sunku pritaikyti išmoktus įgūdžius
• Daiktais naudojasi neįprastai arba stipriai prisiriša prie tam tikrų daiktų ar žaislų
• Stimuliuojantis elgesys (supimasis, kramtymas, rankų plazdėjimas)
• Neįprasti būdai reikšti emocijas (agresyvus elgesys, afekto būsenos, pykčio priepuoliai, bėgimas šalin)
• Pasikartojantys, griežti žaidimų, pomėgių ir elgesio modeliai
• Sunku savarankiškai nusiraminti ir susitvarkyti su savimi

Sensorika ir mityba

• Per stipriai arba per silpnai reaguoja į aplinkos dirgiklius, tokius kaip šviesa, garsai ir socialinės situacijos
• Žaidžia vienas
• Ypatingai išrankus maistui dėl sensorinių ypatumų
• Renkasi labai ribotą maisto produktų skaičių

Raidos regresas

Raidos regresas įvyksta tada, kai vaikas praranda jau įgytą įgūdį. Prie puoduko įpratęs mažylis vėl ima daryti į kelnes. Šnekus vaikas grįžta prie čiauškėjimo ar beprasmių garsų tarimo. Daugeliui vaikų raidos regresas tėra laikinas ir gali atsirasti įsisavinant naują įgūdį arba patiriant didelių gyvenimo pokyčių.

Raidos regresas įvyksta tada, kai vaikas praranda jau įgytą įgūdį.

Tačiau kai kuriems vaikams regresas pasireiškia dėl prasidedančių autizmo simptomų. Pirmaisiais metais daugelis vaikų, kuriems vėliau nustatomas autizmas, vystosi visiškai įprastai. Vaikas iki vienų metų gali nerodyti jokių autizmo požymių. Tačiau vaikui sulaukus dvejų metų, daugelis tėvų pastebi autizmo bruožus, kurių anksčiau nebuvo.

Jei vaikui pasireiškia raidos regresas, nesusijęs su naujo raidos etapo įsisavinimu ar dideliais gyvenimo pokyčiais, būtina atlikti autizmo vertinimą arba atrankinę patikrą.

ASS diagnozavimas

Jei vaikui pasireiškia autizmo požymiai ar raidos regresas, reikėtų atlikti autizmo spektro sutrikimo (ASS) vertinimą. Kai kuriems vaikams autizmas diagnozuojamas vos 18 mėnesių. Daugumai vaikų ši diagnozė nustatoma sulaukus dvejų metų.

Nors gydytojas pediatras turėtų atlikti autizmo patikrą kiekvienam vaikui, kai jam yra 9, 18 ir 24 ar 30 mėnesių, autizmo požymiai vis tiek gali likti nepastebėti. Kai kuriems vaikams, turintiems didesnę raidos sutrikimų riziką, gali prireikti papildomų vizitų išsamesniam ištyrimui.

Autizmo diagnozavimo procesą sudaro trys etapai.

1 žingsnis: patikra

Prieš nustatant diagnozę, vaikas turi praeiti pirminę patikrą. Šis procesas trunka apie 15 minučių ir apima pokalbį bei vaiko pasiektų ir vėluojančių raidos etapų bei įgūdžių stebėjimą. Vaikui ši pirminė patikra nesukelia jokio streso. Viskas, ką jam reikia daryti, tai žaisti. Gydytojas stebės vaiką ir įsitrauks į žaidimą kartu, kad pamatytų, kaip vaikas kalba, mokosi ir elgiasi.

2 žingsnis: raidos pediatras

Jei pirminę patikrą atlikęs gydytojas mano, kad reikalingas išsamesnis vertinimas, jis nukreips vaiką pas raidos pediatrą. Raidos pediatras yra gydytojas, kurio specializacija – vaikų raida. Šie specialistai gali nustatyti daugybę vaikų elgesio ir raidos sutrikimų.

Raidos pediatrai taip pat gali padėti:

• Atstovauti vaiko poreikiams planuojant ugdymą mokykloje ir reikalingas paslaugas
• Paskirti vaistus
• Inicijuoti medicininius tyrimus
• Užtikrinti ilgalaikę vaiko raidos stebėseną ugdymo programose ir elgesio valdyme

3 žingsnis: išsamus kompleksinis vertinimas

Po raidos pediatro apžiūros atliekamas išsamus kompleksinis vertinimas. Tai daug nuodugnesnis procesas, kuriame dalyvauja vaikų neurologas, logopedas ir vaikų psichologas. Visi šie specialistai kartu padės nustatyti, ar vaikas turi autizmą.

Siekiant nustatyti, ar vaikas turi autizmo požymių, ASS diagnozuoti naudojami keturi testai:

1. Autizmo diagnostinis interviu (ADI-R) – įvertina vaiką arba suaugusįjį trijose pagrindinėse elgesio srityse (socialinės sąveikos, bendravimo / kalbos bei ribotų ir pasikartojančių interesų bei elgesio).
2. Autizmo diagnostinio stebėjimo schema (ADOS) – tiria socialinę sąveiką, žaidimą, bendravimą ir tai, kaip vaikas geba panaudoti vaizduotę su pateiktomis priemonėmis.
3. Vaikystės autizmo vertinimo skalė (CARS) – taikoma tik vyresniems nei dvejų metų vaikams ir leidžia nuodugniai pažvelgti į vaiko elgesį, gebėjimus bei ypatumus.
4. Gilliam autizmo vertinimo skalė (GARS) – tinka diagnozuoti vyresniems nei trejų metų vaikams ir parodo tėvams, mokytojams bei gydytojams sutrikimo sunkumą.

Autizmo priežastys

Nors apie autizmo priežastis sklando daugybė mitų, nėra žinomas joks vienintelis veiksnys, sukeliantis autizmą. Mokslas vis dažniau atskleidžia, kad autizmą lemia įvairių veiksnių visuma.

Iki šiol išskiriami septyni veiksniai, siejami su vaiko autizmo išsivystymu.

1. Genetikos vaidmuo

Kiekviena šeima turi 1 iš 68, arba 1,5 % tikimybę susilaukti vaiko, turinčio autizmą. Tačiau kadangi šeimos narių genetinis rinkinys yra panašus, šeimoms, jau auginančioms vieną vaiką su autizmu, rizika susilaukti kito vaiko su autizmu yra 20 % didesnė. Ši rizika padidėja iki 30 %, jei šeimoje jau yra du ar daugiau vaikų su autizmu.

Švedijos mokslininkai nustatė sąsajų tarp šeimos istorijoje pasitaikiusių psichikos bei neurologinių sutrikimų (tokių kaip ADHD, šizofrenija ar depresija) ir tikimybės susilaukti vaiko su autizmu. Tyrimo išvados parodė:

• Vaikams, kurių tėvai ar broliai / seserys turėjo psichikos ir neurologinių sutrikimų, rizika buvo 4,7 karto didesnė.
• Vaikams, kurių šeimoje buvo psichikos ir neurologinių sutrikimų, tikimybė išsivystyti autizmui ir intelekto negaliai buvo 7,6 karto didesnė.

Kiti tyrimai taip pat pateikia panašius rezultatus – autizmo rizika padidėja, jei brolis ar sesuo turi aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADHD) arba tėvai serga depresija, nerimo sutrikimu, bipoliniu sutrikimu ar šizofrenija.

2. Gimdymo komplikacijos

Leidinyje „American Journal of Perinatology“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad vaikams kyla didesnė autizmo rizika, jei gimdymo metu patirta komplikacijų. Dažniausiai su autizmu siejamos šios gimdymo komplikacijos:

• Preeklampsija
• Placentos atšoka nuo gimdos
• Sėdmeninė ar skersinė vaisiaus pirmeiga
• Deguonies trūkumas gimdymo metu (naujagimio asfiksija)
• Virkštelės iškritimas ar prispaudimas

Nors nė viena atskira gimdymo komplikacija tiesiogiai nenulemia, ar vaikas turės autizmą, tyrimai rodo, kad minėtų komplikacijų patyrusiems vaikams kyla didesnė rizika susirgti autizmu.

3. Genetiniai sutrikimai

Nors tai pasitaiko retai, genetika gali būti svarbus veiksnys vertinant autizmo riziką ir jo išsivystymą. Nustatyta, kad tiek Reto sindromas, tiek trapios X chromosomos sindromas didina riziką vaikui susirgti autizmu.

Visgi reikėtų pažymėti, kad abu šie sutrikimai yra itin reti ir atsiranda dėl genetinių mutacijų.

4. Vyresnis tėvų amžius

Kai kurie moksliniai tyrimai Danijoje, Izraelyje, Švedijoje ir Kalifornijoje parodė, kad vyresniems nei 40 metų vyrams tikimybė susilaukti vaiko su autizmu išauga šešis kartus. Mokslininkai kelia prielaidą, kad vyrai, susilaukiantys vaikų būdami vyresni nei 40 metų, patys gali turėti tam tikrų autizmo bruožų, dėl kurių vėliau užmezga romantinius santykius ir vėliau susilaukia vaikų.

Kiti tyrimai pateikia kitokius rezultatus, kurie galėtų paneigti šią teoriją. Nors vyresnio tėvų amžiaus negalima visiškai atmesti kaip autizmo priežasties, tai vis dar laikoma teorija, neturinčia tvirtų mokslinių įrodymų.

5. Mažas gimimo svoris

Mažu gimimo svoriu laikomas bet koks svoris, mažesnis nei 2,5 kg (5,5 svaro). Kai vaikas gimsta mažo svorio ir (arba) neišnešiotas, jam galėjo pritrūkti tinkamo vaisiaus augimo laiko sklandžiai raidai užtikrinti. Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) nustatė, kad mažesnio nei 2,5 kg svorio gimusiems vaikams autizmo rizika buvo 2,3 karto didesnė. Tame pačiame tyrime pastebėta, kad per mažo svorio gimusioms mergaitėms ši rizika buvo 3 kartus didesnė.

6. Aplinkos toksinų poveikis

Manoma, kad sunkieji metalai ir aplinkos toksinai yra vienas iš veiksnių, galinčių prisidėti prie autizmo atsiradimo. Tačiau tai tėra teorija. Šiai dienai nėra svarių mokslinių tyrimų, kurie ją patvirtintų.

Vaikų aplinkos sveikatos centras išskiria 10 dažniausiai pasitaikančių toksinų ir cheminių medžiagų, įtariamų skatinant autizmo atsiradimą. Todėl nėščiosioms rekomenduojama riboti sąlytį su šiais 10 aplinkos toksinų:

1. Perfluorinti junginiai
2. Endokrininę sistemą ardantys junginiai
3. Metilgyvsidabris
4. Švinas
5. Organofosfatiniai pesticidai
6. Polichlorinti bifenilai (PCB)
7. Organochloriniai pesticidai
8. Brominti antipirenai (liepsną slopinančios medžiagos)
9. Švinas
10. Automobilių išmetamosios dujos

7. Virusinės infekcijos

Remiantis Amerikos mikrobiologų draugijos tyrimais, aktyviomis infekcijomis sergančioms nėščiosioms rizika susilaukti vaiko su autizmu padvigubėjo. Tiksliau tariant, tyrimai parodė, kad tam tikros virusinės infekcijos yra susijusios su autizmo išsivystymu.

Šios šešios virusinės infekcijos nėštumo metu dvigubai padidina moters tikimybę susilaukti vaiko su autizmu:

• Citomegalo virusas
• Tymai
• Epsteino-Barr virusas
• Raudonukė
• Žmogaus herpeso virusas 6 (HHV-6)
• Paprastosios pūslelinės virusas 1 ir 2 (HSV-1 ir HSV-2)

Mokslas rodo, kad autizmo išsivystymą lemia biologinių ir aplinkos veiksnių derinys, o ne vienas atskiras veiksnys. Gilėjant priežasčių tyrimams, siekiama nustatyti konkrečią ar „tinkamą“ skirtingų veiksnių kombinaciją, kuri daro tiesioginę įtaką autizmo atsiradimui.

https://www.youtube.com/watch?v=wKlMcLTqRLs

Autizmo paveldimumas

Žinant, kad genetika vaidina svarbų vaidmenį diskusijose apie autizmo priežastis, svarbu aptarti keletą bendrų paveldimumo ypatumų ir autizmo diagnozę.

• Asmenims, kurių šeimoje yra autizmo atvejų, yra didesnė tikimybė patiems išgirsti šią diagnozę
• Berniukams autizmas diagnozuojamas dažniau nei mergaitėms
• Skiepytų ir neskiepytų vaikų rizika gauti autizmo diagnozę yra vienoda
• Vyresnio amžiaus tėvų vaikams kyla didesnė autizmo rizika
• Neišnešiotiems kūdikiams, gimusiems iki 26-osios savaitės, kyla didesnė autizmo rizika

Nors konkreti autizmo priežastis nėra žinoma, daugelis autizmo diagnozavimo ir gydymo specialistų mano, kad lemiamą vaidmenį atlieka genetikos ir aplinkos derinys. Manoma, kad tam tikri genai gali paveikti vaiko smegenų vystymąsi arba tai, kaip smegenų ląstelės komunikuoja tarpusavyje. Taip pat gali būti, kad konkretūs genai nulemia, kokio sunkumo – lengvi ar sunkūs – bus autizmo simptomai.

Nors tai tik diskusijoms atviros teorijos, genetika, paveldimumas ir aplinka yra pagrindiniai veiksniai nustatant galimas autizmo priežastis.

Daugiau apie paveldimumo vaidmenį skaitykite straipsnyje Autizmas… Ar jis paveldimas?

ASS ir nėščiųjų vėmimas (Hyperemesis Gravidarum)

Greta genetikos ir aplinkos, kaip galima priežastis turi būti ištirtas ir ryšys tarp sunkaus nėščiųjų vėmimo (hyperemesis gravidarum) bei autizmo. Hyperemesis gravidarum geriau žinomas kaip sunki rytinio pykinimo forma. Jam būdingas gausus vėmimas ir stiprus pykinimas. Manoma, kad šią sunkią būklę sukelia hormoniniai pokyčiai ir didelis hCG (žmogaus chorioninio gonadotropino) kiekis ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu.

Nors tiksli hyperemesis gravidarum priežastis vis dar nežinoma, simptomai paprastai pasireiškia tarp 4 ir 6 nėštumo savaitės. Daugeliui nėščiųjų jie atlėgsta apie 14–20 savaitę. Vis dėlto 20 % moterų priežiūros dėl sunkaus rytinio pykinimo prireikia visą likusį nėštumo laikotarpį.

Hyperemesis gravidarum geriau žinomas kaip sunkus rytinis pykinimas. Jam būdingas gausus vėmimas ir pykinimas.

Pietų Kalifornijos tyrimų ir vertinimo centras (angl. „Southern California Research and Evaluation Center“) neseniai atliktame tyrime nustatė, kad moterims, patyrusioms hyperemesis gravidarum, tikimybė susilaukti vaiko, kuriam diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, buvo 53 % didesnė. Tyrimas taip pat atskleidė:

• Motinoms, kurioms hyperemesis gravidarum buvo diagnozuotas pirmąjį ir antrąjį trimestrą, kyla didesnė rizika susilaukti vaiko su autizmu. Tačiau toms, kurioms ši būklė diagnozuota trečiąjį trimestrą, didesnės rizikos nepastebėta
• Hyperemesis gravidarum sunkumas nedidino autizmo rizikos
• Ryšys tarp hyperemesis gravidarum ir autizmo buvo stipresnis tarp mergaičių nei tarp berniukų, taip pat dažnesnis tarp baltaodžių ir lotynoamerikiečių nei tarp Ramiojo vandenyno salų gyventojų ir afroamerikiečių
• Vaistai, vartojami hyperemesis gravidarum gydyti, nebuvo susiję su autizmo atsiradimu

Kitas 2018 m. „Telethon Kids Institute“ atliktas tyrimas parodė, kad nėščioms moterims, kurių hCG lygis buvo per aukštas arba per žemas, padidėjo rizika susilaukti vaiko su autizmu.

Nors abu tyrimai nustatė ryšį tarp autizmo rizikos ir hyperemesis gravidarum, tai nereiškia, kad sunkus rytinis pykinimas yra autizmo priežastis. Reikia atlikti daugiau tyrimų, kad būtų nustatytos arba atmestos autizmo priežastys, įskaitant rytinio pykinimo sunkumą nėštumo metu.

Autizmo terapija ir priemonės

Kai jūsų vaikui diagnozuojamas ASS, mintys apie vizitus pas gydytojus, terapijas ir pokyčius namuose gali atrodyti pernelyg slegiančios. Tačiau geriausia autizmo terapijos dalis yra ta, kad čia nėra „vieno visiems tinkančio kurpalio“. Ne kiekviena terapija tinka kiekvienam vaikui. Todėl visos skirtingos terapijos formos yra pritaikomos pagal individualius jūsų vaiko poreikius. Dirbant su vaikais, turinčiais autizmą, paprastai taikomos trys terapijos.

1. Taikomoji elgesio analizė (ABA)

Šio tipo terapija labiausiai tinka vaikams, kuriems autizmas diagnozuotas iki penkerių metų amžiaus. Taikomoji elgesio analizė laikoma autizmo gydymo „aukso standartu“, nes ji keičia netinkamą elgesį ir stiprina tinkamą, pasitelkiant atlygio bei pasekmių sistemą. Terapeutas gali stebėti ir mokyti vaiką darželyje, namuose ar žaidimų aikštelėje – ten, kur dažniausiai kyla elgesio iššūkių.

Nors „natūrali aplinka“ naudojama siekiant pakeisti tokį elgesį kaip pykčio priepuoliai ir isterijos, ji taip pat padeda skatinti bei mokyti vaizduotės įgūdžių ar empatijos per atlygį. Ši terapija puikiai tinka spręsti sudėtingo elgesio problemas, tačiau tai intensyvus metodas, kuriam dažnai prireikia 20–40 valandų per savaitę.

2. Santykių vystymo intervencija (RDI)

Ši terapija orientuota į kritinį mąstymą, bendravimo įgūdžius ir socialinę sąveiką su artimiausiais vaikui žmonėmis. Užuot koncentravusis tik į vaiką, į RDI įtraukiami ir patys artimiausi žmonės (tėvai ir mokytojai).

Tėvų įsitraukimas šioje terapijoje yra esminis! Jūs tampate savo vaiko terapeutu. Nors tai nauja terapija, RDI duoda daug žadančių rezultatų. Norėdami pamatyti sėkmingus vaiko pasiekimus taikant RDI, turėsite reguliariai bendrauti su programos konsultantu ir gauti išsamios informacijos apie terapiją, apimančios mokomųjų vaizdo įrašų peržiūras bei dalyvavimą konferencijose.

Santykių vystymo intervencija turi šešis tikslus:

1. Emocinis orientavimasis: Mokymasis iš kitų žmonių emocinės patirties
2. Socialinė koordinacija: Elgesio stebėjimas ir valdymas siekiant įsitraukti į socialines situacijas
3. Deklaratyvioji kalba: Neverbalinės komunikacijos ir kalbos naudojimas norint parodyti smalsumą, padėti bendrauti, dalytis jausmais bei mintimis ir koordinuoti veiksmus su kitais
4. Lankstus mąstymas: Gebėjimas prisitaikyti ir keisti planus pasikeitus situacijai
5. Santykinės informacijos apdorojimas: Problemų, neturinčių aiškių sprendimų, sprendimas ir situacijų, kuriose nėra „teisingo ar klaidingo“ atsakymo, įveikimas
6. Žvilgsnis į priekį ir retrospektyva: Apmąstyti praeities patirtį ir numatyti ateities galimybes situacijose, remiantis tais praeities išgyvenimais

3. Sensorinės integracijos terapija

Sensorinės integracijos terapija yra skirta sumažinti sensorinį jautrumą, nesvarbu, ar tai būtų šviesa, tekstūra, triukšmas, ar prisilietimas. Ši terapija daugiausia paremta žaidimu ir orientuota į dalykus, kuriems jūsų vaikas yra jautriausias. Pavyzdžiui, jei vaikas pernelyg jautrus prisilietimams, terapeutas lies jo plaštakos nugarėlę skirtingomis tekstūromis, tikėdamasis ilgainiui sumažinti šį jautrumą. Sensorinė integracija yra ergoterapijos forma, o tyrimai rodo, kad tai veiksminga intervencija autistiškiems vaikams nuo 4 iki 12 metų.

Kartu su sensorinės integracijos terapija jūsų vaikui taip pat gali prireikti logopedinės pagalbos. Pagrindinis logopedijos tikslas – dėmesys komunikacijai ir socialiniam bendravimui. Logopedai padeda vaikui bendrauti naudodami elektronines kalbėjimo priemones, gestų kalbą, paveikslėlių korteles, lavindami socialinius bei pragmatinius įgūdžius, garsus ir ritmuotus eilėraštukus. Visa tai yra labai svarbu padedant vaikui plėtoti verbalinį ir neverbalinį bendravimą.

„Floortime“ žaidimų terapija

Dar viena terapijos forma, kuria naudojasi ergoterapeutai ir logopedai, yra „Floortime“ žaidimų terapija. Šio tipo terapija orientuojasi į vaiko stipriųjų pusių ugdymą, nusileidžiant iki jo žaidimo lygio. Užuot stengusis vadovauti vaikui atliekant tam tikrą veiklą, pats vaikas veda visus žaidimo aspektus.

„Floortime“ žaidimų terapija remiasi šešiais etapais:

1. Savireguliacija ir susidomėjimas aplinkiniu pasauliu
2. Emocinis mąstymas
3. Emocinės idėjos
4. Abipusis bendravimas
5. Kompleksinis bendravimas
6. Artumas ir santykių užmezgimas

Siekdamas šių tikslų, terapeutas arba vienas iš tėvų ramioje aplinkoje bendrauja su vaiku, sekdamas tuo, ką vaikas daro. Jei vaikas ant grindų žaidžia su mašinėlėmis, specialistas arba tėvai atsisėda ant grindų ir taip pat žaidžia su mašinėlėmis. Šie žaidimų užsiėmimai paprastai trunka nuo dviejų iki penkių valandų per dieną.

Laikui bėgant, terapeuto ir vaiko bendravimas tampa vis sudėtingesnis. Pavyzdžiui, vaikui žaidžiant su žaisline mašinėle, įtraukiami žaisliniai lėktuvai ir papildomi žodžiai, kad būtų sukurtas žaidimas. „Floortime“ žaidimas skatina jūsų vaiką atsakyti į klausimus ir bendrauti su specialistu.

2011 m. nepriklausomi mokslininkai Tailande ir Kanadoje nustatė, kad „Floortime“ žaidimų terapija „žymiai pagerino emocinį vystymąsi ir sumažino pagrindinius autizmo simptomus“.

Skaitykite daugiau apie „Floortime“ žaidimų terapiją

IUP tikslai sergant autizmu

Kadangi didžiąją dalį jūsų vaiko terapijos sudarys logopedija, jums gali būti smalsu, kokie yra autizmo spektro vaikų kalbos ir komunikacijos įgūdžių tikslai. Šie patys tikslai taikomi ne tik logopedinėms pratyboms, bet ir jūsų vaiko IUP (individualiai ugdymo programai). Toliau pateikti IUP tikslai yra tik pavyzdžiai. Kiekvienas autistiškas vaikas turi skirtingų poreikių, todėl jūsų vaiko IUP tikslai bus pritaikyti konkrečiai jam.

Bendras dėmesys

Bendras dėmesys reiškia vaiko gebėjimą sutelkti dėmesį į kelis dalykus vienu metu. Tai labai svarbu, kai jūsų vaikas pradeda lankyti mokyklą. Vaikas turi gebėti vienu metu susitelkti į kelias užduotis. Nors daugeliui autistiškų vaikų sunku išlaikyti bendrą dėmesį, jūsų vaiko IUP gali būti orientuota į konkrečias bendro dėmesio sritis.

Štai keletas bendro dėmesio tikslų jūsų vaiko IUP:

• Reagavimas į mokytojo balsą
• Supratimo rodymas tiek akių kontaktu, tiek gestais
• Gebėjimas atpažinti ir apibūdinti savo ir kitų emocijas

Socialinis grįžtamumas

Socialinis grįžtamumas yra labai svarbus bendraujant su kitais žmonėmis. Jis apima abipusę dviejų žmonių sąveiką. Vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą, kyla sunkumų, susijusių su socialiniu grįžtamumu, pavyzdžiui, pradedant bendrauti, reaguojant į kitų iniciatyvą, palaikant pokalbį ir pakaitomis kalbant.

Norėdami padėti savo vaikui ugdyti socialinį grįžtamumą, štai keletas IUP tikslų:

• Bendravimo palaikymas
• Pokalbių inicijavimas
• Temos palaikymas pokalbyje
• Bendravimo nesklandumų atpažinimas ir bandymas juos ištaisyti

Kalbos ir susiję pažintiniai tikslai

Kalba yra daugiau nei vien kalbėjimas. Tai gimtosios kalbos supratimas ir vartojimas tiek žodiniu, tiek nežodiniu bendravimu. Rodymas pirštu, mojimas ir veido išraiškos yra nežodinio bendravimo pavyzdžiai.

Keletas kalbos ir susijusių pažintinių tikslų pavyzdžių jūsų vaiko IUP:

• Gestų naudojimas
• Knygos puslapių vertimas rodant į paveikslėlius
• Žodžių ir gestų naudojimas ketinimams išreikšti
• Problemų sprendimas
• Įvykių sekos supratimas (istorijų seka, abėcėlės raidės)
• Kūrybiškas žodžių vartojimas ir jungimas į derinius

Elgesio ir emocijų reguliavimas

Ši vaiko IUP tikslų sritis išlieka viena sunkiausiai įvaldomų autistiškiems vaikams. Elgesio ir emocijų reguliavimas apima emocijų supratimą, jų apdorojimą, savo jausmų išreiškimą ir susidorojimą su sunkiais išgyvenimais.

Keletas elgesio ir emocijų reguliavimo tikslų pavyzdžių IUP:

• Nusiraminimo veiklos paprašymas susinervinus
• Emocijų reiškimas
• Kalbėjimasis apie perėjimus nuo vienos veiklos prie kitos
• Kitų socialinio elgesio suvokimas ir numatymas siekiant kontroliuoti savo elgesį

Skaitykite daugiau apie IUP tikslus ir autizmą

Vaizdo modeliavimas ir autizmas

Vaizdo modeliavimas (angl. video modeling) yra dar viena neseniai pristatyta terapijos forma. Tačiau vaizdo modeliavimą 1982 m. pirmą kartą panaudojo Steinborn ir Knapp, sujungę elgesio mokymą su klase pagrįsta aplinka, kad išmokytų eismo ir pėsčiųjų įgūdžių autizmo spektro vaikus.

Šiandien vaizdo modeliavimas laikomas vienu pagrindinių metodų mokant socialinių įgūdžių ir padedant įveikti kalbos vėlavimą sergant autizmu. Dabar ši terapija dar labiau patobulėjo pasitelkus veidrodinių neuronų mokslinius tyrimus.

Veidrodiniai neuronai yra smegenų sensorinės-motorinės ląstelės, kurios suveikia arba aktyvuojasi, kai...

• Asmuo atlieka veiksmą
• Mato kitą asmenį atliekantį tą patį veiksmą

Manoma, kad šio tipo neuronai yra susiję su socialiniu elgesiu, ypač empatija ir mėgdžiojimu, ir tai gali paaiškinti žmonių socialinį pažinimą. Norint išnaudoti veidrodinių neuronų privalumus, autistiškiems vaikams taikomas vaizdo modeliavimas socialiniams įgūdžiams lavinti. „Speech Blubs“ žengia žingsnį toliau – vaikai programėlėje patys taria žodžius arba demonstruoja elgesį ir įgūdžius. Viskas, ką jūsų vaikui reikia daryti vaizdo modeliavimo metu, tai žiūrėti „Speech Blubs“ vaizdo įrašus ir kopijuoti kitų vaikų rodomus žodžius ar veiksmus.

Programėlė „Speech Blubs“ ir vaizdo modeliavimas suteiks jūsų vaikui šių privalumų:

1. Pasitikėjimo kasdieniame gyvenime atlikti nukopijuotas užduotis ir vartoti išmoktus žodžius
2. Greitesnį mokymąsi matant, kaip elgiasi kiti vaikai
3. Geresnį išmokto elgesio įsiminimą per smagias veiklas ir žaidimus

Skaitykite daugiau apie veidrodinių neuronų, vaizdo modeliavimo ir autizmo mokslą

Autizmas ir kalba

Vienas iš kalbos sutrikimų, pasireiškiantis 65 % autistiškų vaikų, yra kalbos apraksija. Nors yra daug apraksijos formų, kalbos apraksija tiesiogiai paveikia liežuvį, lūpas, burną ir žandikaulį bandant tarti aiškius kalbos garsus. Žodžiai ne tik skamba neaiškiai, bet ir tas pats žodis kiekvieną kartą jį ištarus gali skambėti vis kitaip, todėl kalbos garsai tampa nenuoseklūs. Jei vaikui pasireiškia bendravimo sutrikimo požymiai, gali būti sunku atskirti, ar kalbos problema kilo dėl apraksijos, ar dėl autizmo. Todėl reikėtų atlikti logopedinį vertinimą.

Štai keletas sričių, kurias logopedas vertins diagnozuodamas kalbos apraksiją:

• Priebalsių ir balsių klaidos – vaikas tą patį žodį kiekvieną kartą gali ištarti vis kitaip.
• Sunkumai pereinant nuo vieno garso prie kito arba nuo skiemens prie skiemens – dėl to atsiranda ilgos pauzės tarp žodžių ir sunku pakartoti žodžių seką.
• Neįprastas tam tikrų kalbos dalių kirčiavimas – vaikas gali vienodai kirčiuoti visus žodžio ar sakinio skiemenis, todėl kalba tampa „monotoniška arba robotiška“.

Kiti kalbos apraksijos simptomai, padedantys nustatyti diagnozę:

• Kūdikystėje mažai čiauškėjo
• Sunku sudaryti ir ištarti ilgus žodžius
• Pakartotiniai bandymai ištarti žodį
• Pernelyg dažnas neverbalinės komunikacijos naudojimas
• Priebalsių praleidimas žodžio pradžioje arba pabaigoje
• Sunkumai jungiant garsus į žodžius

Kalbos apraksijos įvertinimo metu logopedas įvertins jūsų vaiko burnos motorikos stiprumą ir judesius. Tai bus daroma prašant vaiko nusišypsoti, pajudinti liežuvį, nuryti seiles ar palaižyti ledinuką. Įvertinimo metu taip pat bus tiriama vaiko klausa, gebėjimas pradėti vykdyti nurodymus bei į juos reaguoti, taip pat verbaliniai ir neverbaliniai bendravimo įgūdžiai.

Kad padėtumėte vaikui lavinti minėtus įgūdžius, štai 7 kalbos lavinimo veiklos namuose, kurias galite pradėti jau šiandien:

1. Rodykite žodžių pavyzdžius

Paimkite mėgstamiausią vaiko žaislą, laikykite jį prie pat savo burnos ir aiškiai bei lėtai ištarkite žaislo pavadinimą. Tai padeda vaikui matyti jūsų burnos judesius.

2. Raskite būdų, kaip sustiprinti arba pakeisti savo balsą

Tai puikus būdas paskatinti abipusį mėgdžiojimą. Naudokite tuščią popierinio rankšluosčio tūtelę arba balso keitimo programėlę, kad išgautumėte įvairius garsus.

3. Pasiūlykite du daiktus

Laikydami du daiktus prie burnos, aiškiai ištarkite jų pavadinimus ir paklauskite, kurio daikto vaikas norėtų. Kai vaikas parodo pirštu arba ištaria žodį, dar kartą pakartokite to daikto pavadinimą.

Pavyzdžiui: „Ar norėtum obuolio, ar apelsino?“

Kai vaikas parodys pirštu arba ištars žodį, pakartokite: „Tu norėtum apelsino“.

4. Suteikite savo žodžiams daugiau emocijos

Keiskite balso toną pabrėždami garsus žodžių pradžioje ir pabaigoje. Tai padės išlaikyti vaiko dėmesį ir paskatins jį mėgdžioti.

5. Mėgdžiokite garsus

Pridėkite garso efektų skaitydami knygas arba žaisdami su žaislais ant grindų.

6. Kartokite „pagrindinius žodžius“ trumpuose sakiniuose

Parinkite paprastus „pagrindinius žodžius“ ir trumpus sakinius, sutelkdami dėmesį į šių žodžių pabrėžimą. Jei pučiate muilo burbulus, išbandykite tokius pagrindinius žodžius kaip „burbulas“ arba „pokšt“.

7. Skatinkite mėgdžiojimą dainelėmis

Pasitelkite muziką, kad paskatintumėte vaiką mėgdžioti jūsų burnos judesius. Tinka tokios dainelės kaip „Jei linksmas esi“ ar „Voriukas mikliukas“. Sujunkite šias daineles su jas lydinčiais veiksmais ir judesiais.

Skaitykite daugiau apie apraksiją ir autizmą

VRS ir kalbos raidos vėlavimas

Kai vaiko kalbos raida vėluoja, tėvai dažnai svarsto, ar tai nėra autizmo požymis. Nors kalbos raidos vėlavimas yra vienas iš autizmo požymių, paties kalbos vėlavimo ir autizmo simptomai labai skiriasi. Jei įtariate, kad jūsų vaiko kalbos raida vėluoja, svarbu diagnozuoti arba atmesti autizmą kaip to priežastį.

Logopedas gali nustatyti, ar jūsų vaiko kalbos raida vėluoja, tačiau negali diagnozuoti autizmo. Autizmą diagnozuoti gali tik raidos pediatras. Kad geriau suprastumėte skirtumą tarp kalbos raidos vėlavimo ir autizmo, pateikiame abiejų būklių požymius ir simptomus.

Autizmo požymiai ir simptomai:

• Vėluojanti kalba
• Akių kontakto nebuvimas arba labai trumpas akių kontaktas
• Lengvai susinervina dėl menkiausių rutinos pokyčių
• Jautri reakcija į tam tikrus garsus, šviesas, prisilietimus, kvapus ar skonius
• Sunkumai suprantant kitų emocijas
• Sutelktas dėmesys į siaurą pomėgių ar daiktų ratą
• Pasikartojantis elgesys, pavyzdžiui, sukimasis ratu ar supimasis
• Nereaguoja į savo vardą iki 12 mėnesių
• Nerodo pirštu į tolimesnius daiktus iki 14 mėnesių

Kalbos raidos vėlavimo požymiai ir simptomai:

• Aiškus arba neaiškus paprastų žodžių tarimas iki 12–15 mėnesių
• Neverbalinių gestų, tokių kaip rodymas pirštu ir mojimas, nenaudojimas iki 12 mėnesių
• Bendravimui labiau linkęs naudoti gestus, o ne žodžius, iki 18 mėnesių
• Sunkumai pamėgdžiojant garsus iki 18 mėnesių
• Paprastų žodžių supratimas iki 18 mėnesių
• Sunkumai suprantant paprastus prašymus
• Tik mėgdžioja kalbą ar veiksmus, bet pats nekuria žodžių ar frazių iki 2 metų
• Pakartotinai taria tam tikrus garsus ar žodžius iki 2 metų
• Negali naudoti kalbos savo poreikiams išreikšti iki 2 metų
• Negali vykdyti paprastų nurodymų iki 2 metų
• Neįprastas balso tonas (šiurkštus / nosinis skambesys) iki 2 metų
• Kalba trumpais sakiniais iki 3 metų
• Geba pasekti ar papasakoti istoriją iki 4–5 metų

Norėdami sužinoti daugiau apie kalbos raidos vėlavimą, skaitykite straipsnį „Jei mano vaiko kalba vėluoja, ar tai reiškia, kad jam autizmas?“

Neverbalinis autizmas

Nors tai nėra oficiali diagnozė autizmo spektre, terminas „neverbalinis autizmas“ vartojamas apibūdinti bet kuriam vaikui, kuris nebendrauja žodžiu. Maždaug 40 % vaikų laikomi neverbaliniais, o neverbalinio autizmo priežastis nėra žinoma. Visuomenėje vyraujantys klaidingi stereotipai neverbalinį autizmą dažnai sieja su žemu intelektu. Tačiau neverbalinis autizmas nereiškia intelekto stokos.

2015 m. Kembridžo universitetas nustatė, kad autistiškų bruožų turintys asmenys dažniau renkasi karjerą technologijų, inžinerijos, gamtos mokslų ir matematikos srityse. Visoms joms reikalingas aukštas intelektas. Kitas tyrimas teikia vilčių dėl neverbalinių autistiškų vaikų žodinės komunikacijos ateityje.

Terminas „neverbalinis autizmas“ vartojamas apibūdinti bet kuriam vaikui, kuris nebendrauja žodžiu.

Autizmo ir susijusių sutrikimų centras (angl. „Center for Autism and Related Disorders“) ištyrė 8–17 metų amžiaus autistiškų vaikų duomenis. Visi dalyviai patyrė kalbos vėlavimą: buvo visiškai neverbaliniai arba kalbėjo tik pavieniais žodžiais ar frazėmis.

Tyrimo metu gauti šie teigiami rezultatai:

1. 70 % dalyvių ilgainiui pradėjo kalbėti paprastais sakiniais
2. 47 % dalyvių ėmė kalbėti sklandžiai
3. Daugelio dalyvių IQ buvo aukštesnis nei manyta anksčiau
4. Pasikartojantis elgesys (supimasis ar sukimasis) ir intensyvūs pomėgiai neturėjo neigiamos įtakos kalbos raidai

Skaitykite daugiau informacijos apie neverbalinį autizmą

Būdai, kaip paskatinti kalbos raidą namuose

Jei jūsų vaikas turi neverbalinį autizmą, darbas su logopedu yra būtinas norint pagerinti tarpusavio bendravimą. Vis dėlto yra paprastų dalykų, kuriuos galite daryti namuose, kad sustiprintumėte vaiko kalbos raidą.

1. Sutelkite dėmesį į neverbalinį bendravimą

Papildykite bendravimą neverbalinėmis priemonėmis, patys jas demonstruodami vaikui. Stiprinkite akių kontaktą. Linktelėkite arba papurtykite galvą sakydami „taip“ ar „ne“. Rodykite į daiktus, apie kuriuos kalbate. Išmokęs šių neverbalinių užuominų, vaikas galės lengviau pranešti apie savo poreikius.

2. Sutrumpinkite savo kalbą

Jei vaikui sunku vykdyti nurodymus, taip gali būti dėl trumpo dėmesio išlaikymo ir per ilgų jūsų instrukcijų. Pabandykite susitelkti į „pagrindinius žodžius“, trumpinti frazes ir vartoti paprastesnius žodžius. Tai padės sumažinti vaiko pasimetimą.

Pavyzdys: „Nelipk ant kėdės!“

Sutrumpinkite šią frazę į: „Atsisėsk, prašau“.

3. Mėgdžiokite elgesį

Žaiskite su vaiku mėgdžiodami jo skleidžiamus garsus ar atliekamus veiksmus. Imitacija yra gyvybiškai svarbi raidos dalis, o tyrimai rodo, kad pagal ją galima numatyti kalbos raidos rezultatus. Imitacijos privalumai apima dalijimąsi emocijomis, eiliškumo supratimą, dėmesio stiprinimą ir pagalbą vaikui socialiai domėtis kitais.

4. Naudokite vaizdines priemones

Daugeliui nekalbančių autistiškų vaikų reikalingos vaizdinės priemonės, padedančios geriau suprasti aplinką ir išreikšti savo norus bei poreikius. Yra daugybė programėlių, tokių kaip „Speech Blubs“, kurios padeda lavinti kalbą per mėgdžiojimą. Paveikslėlių mainų komunikacijos sistema (PECS) taip pat yra būtina norint padėti nekalbančiam vaikui išreikšti savo poreikius ir norus.

5. Skatinkite žaidimą ir socialinį bendravimą

Tyrimai rodo, kad vaikai geriausiai mokosi kalbos per žaidybinę veiklą. Išbandykite dainelių dainavimą, veiklas pakaitomis ir švelnius judriuosius žaidimus. Svarbiausia žaidybinės veiklos dalis – būti viename akių lygyje su vaiku.

6. Palikite vaikui „erdvės“ kalbėti

Kartais tėvai per greitai atsako už savo vaiką arba iškart užduoda kitą klausimą. Dėl to vaikui gali nelikti pakankamai „erdvės“ atsakyti. Net jei nekalbantis vaikas atsako gestu, tai vis tiek yra bendravimas. Laikui bėgant, 15–20 sekundžių pauzė tarp jūsų klausimų gali padėti sulaukti vaiko atsakymo.

7. Sekite vaiko interesus

Geriausia sekti vaiko pomėgius ir sutelkti dėmesį į tai, ką jis veikia. Jei vaikas ant grindų beria „Lego“ kaladėles, pasakykite „beriam Lego“ ir prisijunkite prie linksmybių. Tai padės įvardyti veiksmą ir praturtinti kalbą trumpomis frazėmis bei „baziniais žodžiais“.

Daugiau veiklų, skirtų nekalbantiems autistiškiems vaikams, rasite straipsnyje 7 būdai, kaip padėti prabilti nekalbančiam autistiškam vaikui

Tėvų požiūrį į tai, kaip paskatinti nekalbančio autistiško vaiko kalbą, skaitykite straipsnyje 4 būdai, kaip padėti prabilti nekalbančiam autistiškam vaikui

PECS ir autizmas

Paveikslėlių mainų komunikacijos sistema (PECS) – tai būdas nekalbantiems vaikams bendrauti be žodžių. Autistiškiems vaikams ir kitiems vaikams, turintiems raidos sutrikimų, PECS suteikia „balsą“ išreikšti savo poreikius ir norus. Nuo devintojo dešimtmečio PECS padeda vaikams ir globėjams tiek trumpalaikėje, tiek ilgalaikėje perspektyvoje lavinant žodinę kalbą.

Tyrimais nustatyta, kad vaikai geriau supranta paveikslėlius nuo trejų metų amžiaus. Todėl PECS rekomenduojama vaikams nuo trejų metų. Kaip ir bet kurios vaizdinės priemonės, galutinis PECS tikslas yra žodinės kalbos vystymasis. Kai kurie vaikai pereina visas šešias sistemos fazes ir išmoksta kalbėti žodžiu. Kiti vaikai ir toliau naudoja šią vaizdinę priemonę paprastiems poreikiams ir norams išreikšti.

PECS suteikia nekalbantiems vaikams „balsą“ išreikšti savo poreikius ir norus.

Kad PECS sistema veiktų sėkmingai, vaikas turi būti „sąmoningas“ komunikatorius. Tai reiškia, kad jis rodo norą išreikšti savo poreikius. Vaikas, kuris yra „sąmoningas“ komunikatorius, gali paimti suaugusįjį už rankos ir nusivesti prie to, ko nori.

Štai kaip veikia 6 PECS fazės:

1 fazė: Išmokti bendrauti

Ši fazė padeda vaikui išreikšti savo poreikius per paveikslėlius, pasitelkiant motyvuojančius veiksnius, pavyzdžiui, mėgstamą žaislą. Pavyzdžiui: jei jūsų vaikas mėgsta traukinukus, naudokite žaislinio traukinio paveikslėlį, kad paskatintumėte jį iškeisti šį paveikslėlį į tikrą traukinuką.

2 fazė: Mokytis atkaklumo ir atstumo iki paveikslėlio įveikimo

Pirmoji fazė pereina į antrąją. Vaikas keičia paveikslėlius į norimą daiktą, tačiau įtraukiamas ir atstumas iki paveikslėlio. Tai reiškia, kad vaikas turi pasiimti kortelę iš tolimesnės vietos, jog patenkintų savo poreikį ar norą.

3 fazė: Pasirinkimų darymas

Ši fazė apima pasirinkimų darymą. Pateikiami du paveikslėliai, ir vaikas turi parodyti pirštu arba paduoti kortelę, kurią pasirenka. Tai geriausiai veikia su motyvuojančiais daiktais.

4 fazė: Jausmų ir poreikių išreiškimas

Šioje fazėje sujungiami paveikslėliai ir žodžiai, kad būtų galima sudaryti trumpus sakinius. Vaikas turi sujungti korteles „Aš noriu“, „Man reikia“ arba „Aš jaučiu“ su pageidaujamo daikto ar jausmo paveikslėliu. Kai kurie vaikai PECS sistemoje pasiekia tik ketvirtąją fazę.

5 fazė: Atsakymas į klausimą

5 fazė remiasi 4 faze – klausimams atsakyti naudojamos kortelės. Vaikas sujungia sakinio pradžios kortelę su paveikslėlio kortele, kad pateiktų atsakymą.

6 fazė: Klausimo komentavimas

6 fazė praplečia 5 fazę – vaikas mokosi komentuoti atsakydamas į klausimus.

Kaip pritaikyti PECS savo vaikui

Kiekvienas vaikas yra kitoks. Todėl PECS turi būti pritaikyta atsižvelgiant į unikalius jūsų vaiko poreikius, norus, pomėgius ir tai, kas jam nepatinka. Norėdami pritaikyti PECS, galite įsigyti jau paruoštų paveikslėlių kortelių arba pasidaryti jas patys. Jei gaminate patys, atsižvelkite į šiuos patarimus!

Patarimai, kaip pritaikyti PECS savo vaikui:

• Sutelkite dėmesį į didžiausio poreikio sritį – Tai paveikslėliai, kurių jūsų vaikui labiausiai reikia bendravimui palengvinti. Jei vaikui reikia pagalbos pranešant, kad jis alkanas, sutelkite dėmesį į korteles, reiškiančias alkį. Pavyzdžiui: paveikslėlių kortelės su pusryčių, pietų ir vakarienės patiekalais arba mėgstamiausiu vaiko maistu.
• Sekite vaiko pomėgius – Vaikas rodys didesnį susidomėjimą PECS, jei bus kortelių su jo mėgstamais žaislais, maistu, veiklomis ir kt.
• Piešti paveikslėliai ar tikros nuotraukos – PECS naudojama arba su iliustracijomis, arba su realiomis nuotraukomis. Geriausias būdas pamatyti, kaip jūsų vaikas reaguoja į vieną ar kitą variantą – sukurti keletą mėgstamų daiktų atvaizdų tiek pieštų, tiek tikrų nuotraukų pavidalu. Tuomet stebėkite, su kuriomis vaikas labiau linkęs bendrauti.
• Pasirinkite, kaip pateikti PECS – Tai, kaip nuspręsite pateikti PECS korteles, priklauso nuo jūsų vaiko kantrybės lygio, jo supratimo ir nuo to, ar su kortelėmis kursite dienotvarkę. Jei kuriate dienotvarkę, ji turėtų būti pakabinta lengvai pasiekiamoje vietoje.

Štai keletas kitų būdų, kaip pateikti ir laikyti PECS korteles:

• Segtuve su įmautėmis
• Laminuotas ir suvertas ant raktų žiedo
• Dienotvarkės lentoje su lipukais („Velcro“)
• Komunikacijos knygoje (joje yra ilgos lipukų juostelės sakiniams iš kortelių dėlioti)

Tėvų patirtį pritaikant PECS skaitykite straipsnyje Pritaikykite paveikslėlių mainų komunikacijos sistemą savo vaikui

Stimingas (savistimuliacinis elgesys)

Stimingas yra autizmo požymis. Tačiau savistimuliacija užsiima ir autizmo neturintys asmenys. Stimingas gali pasireikšti bet kuriam nerimą ar susijaudinimą patiriančiam žmogui – tai gali būti nagų kramtymas, kojos kratymas, pirštų sąnarių traškinimas ir pan. Nors kai kurie autistiški asmenys gali atlikti šiuos įprastus veiksmus, autistiškų vaikų stimingas skiriasi tuo, kad jie negali patys sustoti.

Autistiškam vaikui gali pasireikšti šie stimingo veiksmai:

• Supimasis pirmyn ir atgal
• Plaštakų plazdėjimas
• Šokinėjimas vietoje
• Sukimasis aplink save
• Vaikščiojimas ant pirštų galiukų
• Pasikartojantis mirksėjimas
• Daiktų perstatinėjimas arba dėliojimas į eilę
• Žiūrėjimas į lubų ventiliatorius ar šviesos šaltinius
• Žmonių ir daiktų uostymas
• Daiktų laižymas ar trynimas
• Žodžių ir frazių kartojimas

Svarbu paminėti, kad vaikas gali atlikti vieną arba kelis veiksmus, ir kiekvienas iš jų atliekamas pasikartojančiai. Nors aukščiau pateiktas sąrašas atspindi būdingą autistiškų vaikų elgesį, kai kuriems vaikams pasireiškia stimingas, sukeliantis fizinę žalą sau.

Prie susižalojimo vedantis stimingas apima:

• Smūgiavimą sau ar kandžiojimąsi
• Galvos trankymą
• Per stiprų odos draskymą
• Šašų ar žaizdelių krapštymą
• Smulkių daiktų rijimą

Nors mokslas nėra tiksliai nustatęs, kas sukelia stimingą sergant autizmu, esama keleto teorijų apie tokį elgesį:

1. Noras stimuliuoti arba nuraminti sensorinę sistemą
2. Būdas prisitaikyti prie nepažįstamos aplinkos
3. Būdas nusiraminti
4. Būdas parodyti nusivylimą
5. Būdas išvengti veiklos ar lūkesčių

Nors vaiko stimingas gali kelti nerimą, šio elgesio nebūtina slopinti, nebent jis trukdo mokytis, lemia socialinę izoliaciją, yra pavojingas arba sukelia problemų kitiems šeimos nariams. Jei nerimaujate dėl stimingo, yra paprastų būdų jam suvaldyti.

https://www.youtube.com/watch?v=PfEExIDkJ8U

Kaip suvaldyti stimingą:

• Sensoriniai žaislai: minkomi žaislai, sensoriniai kamuoliukai, formuojamos masės, suktukai („fidget“ žaislai) ir kt.
• Atmeskite medicinines priežastis: tam tikros sveikatos būklės, pvz., galvos skausmai, ausų uždegimai ar kiti skausmai, gali sukelti stimingą arba jį sustiprinti. Pasitarkite su vaiko gydytoju, kad įsitikintumėte, jog to nelemia kiti sveikatos sutrikimai.
• Užtikrinkite ramią aplinką: patiriant stresą, stimingas stiprėja. Stenkitės vengti situacijų, kuriose vaikas gali greitai pervargti ar patirti sensorinį perkrovimą.
• Išbandykite fizinį aktyvumą: tyrimai rodo, kad fizinė veikla mažina įtampą ir padeda sumažinti stimingą. Ji taip pat suteikia reikalingos stimuliacijos tiems, kam jos labiausiai trūksta.
• Mokykite emocijų savireguliacijos: tai padeda išreikšti emocijas pozityviau, o ne pasitelkiant stimingą – ypač tokį, kuris veda prie susižalojimo.

Daugiau apie stimingą skaitykite straipsnyje Viskas apie autistiškų vaikų stimingą

Tėvų požiūrį į stimingą rasite straipsnyje Stimingas ir autizmas

Oralinis stimingas

Panašiai kaip ir dažni pasikartojantys judesiai, būdingi autistiškiems vaikams, oralinis stimingas pasireiškia daiktų ragavimu, kramtymu ir (arba) rijimu. Vaikai, kuriems būdingas oralinis stimingas, dažnai pastebimi burnoje laikantys drabužius, žaislus, popierių, sensorinius kamuoliukus, pieštukus / tušinukus ar kitus daiktus.

Tačiau oralinis stimingas kelia tam tikrų pavojų, į kuriuos svarbu atkreipti dėmesį:

1. Praryti smulkūs daiktai gali sukelti sveikatos problemų
2. Kietų daiktų kramtymas kenkia dantims
3. Daiktais galima užspringti

Jei jūsų vaikas mėgsta viską kramtyti, yra būdų, kaip suvaldyti šį elgesį ir pašalinti pavojus.

• Dažnai apžiūrėkite namų apyvokos daiktus: reguliariai tikrinkite žaislus, knygas ir drabužius, ar netrūksta detalių ir ar nėra kramtymo žymių.
• Pasiūlykite kramtomų užkandžių: norėdami patenkinti oralinius sensorinius poreikius sveiku būdu, pasiūlykite kramtomų užkandžių: sausų pusryčių, granolos, kukurūzų spragėsių, daržovių traškučių, morkų, salierų, obuolių, džiovintų vaisių ar vaisinių guminukų.
• Išbandykite kramtomuosius papuošalus: apyrankes, vėrinius ir pieštukų antgalius, sukurtus specialiai vaikams, turintiems oralinių sensorinių poreikių.
• Nukreipkite dėmesį: jei vaikas pradeda kramtyti tai, ko negalima, nukreipkite jo kramtymą į saugų daiktą, pavyzdžių sensorinį kamuoliuką ar kramtomąjį papuošalą.
• Siūlykite gerti per šiaudelį: gėrimas per šiaudelį gali padėti patenkinti oralinės stimuliacijos poreikį, kurio trokšta jūsų vaikas.

Daugiau apie oralinį stimingą skaitykite straipsnyje 5 patarimai, kaip suvaldyti oralinį stimingą

Sensoriniai ypatumai

Autistiškiems vaikams dažnai pasireiškia sensorinės integracijos (apdorojimo) sutrikimo požymiai. Išskiriami du tipai: sensorikos vengiantis (padidėjusio jautrumo) ir sensorikos ieškantis (sumažėjusio jautrumo). Nesvarbu, ar jūsų vaikas ieško sensorinių pojūčių, ar jų vengia, kiekvienam tipui būdingi skirtingi simptomai. Be to, vaikui gali pasireikšti abiejų tipų požymiai.

Sensorikos vengiantis vaikas sunkiai apdoroja aplinkos dirgiklius ir greitai pervargsta, todėl yra itin jautrus savo aplinkai. Sensorikos ieškantis vaikas aplinkos dirgiklių patiria nepakankamai, todėl pats aktyviai siekia sensorinės stimuliacijos.

Sensorikos vengiančio vaiko požymiai:

• Blaško foninis triukšmas (kurio kiti dažniausiai net nepastebi)
• Vengia prisilietimų (apkabinimų ir glaudimosi)
• Atrodo nerangus (užkliūva už daiktų, atsitrenkia)
• Netoleruoja stiprių garsų
• Lengvai išsigąsta staigių, garsių garsų
• Labai išrankus drabužiams
• Vengia žmonių susibūrimų dėl triukšmo ar galimybės būti paliestam

Sensorikos ieškančio vaiko požymiai:

• Aukšta skausmo tolerancijos riba
• Kramto nevalgomus daiktus (oralinis stimingas)
• Stovi per arti kitų žmonių
• Šokinėja, bėgioja ir trenkiasi į daiktus
• Nesupranta savo jėgos
• Leidžia garsius garsus
• Stimingas (supimasis, sukimasis)
• Pažįsta pasaulį per lytėjimą

Sinestezija ir autizmas

Sinestezija yra reta būklė, pasireiškianti maždaug 1 % populiacijos. Tai neurologinė būklė, kai sužadinus vieną pojūtį, kartu nevalingai patiriamas ir vienas ar keli kiti pojūčiai. Nors daugelis žmonių su šia savybe gimsta, sinestezija gali išsivystyti ir vėlesniame amžiuje. Pirmieji tyrimai rodo, kad sinestezija gali būti paveldima genetiškai.

Žmonės, patiriantys sinesteziją, gali…

• Matyti žodį „lėktuvas“ kaip mėtų žalumo spalvą
• Įsivaizduoti dangoraižį, bet jausti šilauogių skonį
• Skaityti skaičių „du“, bet matyti raudoną spalvą

https://www.youtube.com/watch?v=88s6guf9egs

Nors nėra vieno konkretaus metodo sinestezijai nustatyti, Richardas Cytowicas, medicinos mokslų daktaras ir vienas žymiausių sinestezijos tyrinėtojų, sukūrė aiškias gaires gydytojams, padedančias nustatyti, ar vaikas patiria sinesteziją.

Sinestezijos nustatymo gairės:

• Nevalinga: pojūčiai nėra sąmoningai apgalvojami, jie tiesiog kyla savaime.
• Projektuojama: užuot matęs, pavyzdžiui, spalvą „proto akyse“, žmogus ją mato išorinėje erdvėje už savo kūno ribų.
• Pastovi ir vientisa: pojūčiai kaskart turi būti vienodi. Pavyzdžiui, išgirdęs konkrečią dainą, žmogus kaskart jaučia šokolado skonį.
• Įsimenanti: sinestetinis potyris įsimenamas geriau nei pirminis dirgiklis. Pavyzdžiui, jei vardas „Laura“ asocijuojasi su violetine spalva, žmogus atsimins būtent violetinę spalvą, o ne patį vardą „Laura“.

Moksliniai tyrimai vis labiau rodo ryšį tarp autizmo ir sinestezijos. Autistiški asmenys, turintys sinesteziją, nurodo didesnį sensorinį jautrumą. Vėlesni tyrimai taip pat atskleidžia, kad sinestezija dažniau pasireiškia tiems autistiškiems asmenims, kurie pasižymi išskirtine atmintimi, gabumais menui, matematikai, taip pat aukštu intelektu.

Nors sinestezija vaikui nekelia jokių sunkumų, jei įtariate, kad jūsų vaikas ją patiria, svarbu tai nustatyti – taip galėsite geriau suprasti, kaip jūsų autistiškas vaikas mato ir jaučia pasaulį.

Daugiau informacijos apie šią būklę rasite straipsnyje Ar yra ryšys tarp sinestezijos ir autizmo?

Maisto atmetimas ir autizmas

Išrankumas maistui yra būdingas daugeliui vaikų. Tačiau vaikams, turintiems autizmą, šis išrankumas gali peraugti į stiprų maisto atmetimą. Tyrimai rodo, kad autistiški vaikai penkis kartus dažniau renkasi labai ribotą maisto produktų kiekį, patiria pykčio priepuolius valgio metu ir laikosi ritualinio valgymo. Žurnalas „Autism Parenting Magazine“ teigia, kad autistiški vaikai dažnai apsiriboja mažiau nei penkiais maisto produktais.

Nors tiksli maisto atmetimo ir autizmo priežastis nėra žinoma, manoma, kad dėl to kalti su maistu susiję sensoriniai ypatumai. Ryškių spalvų maistas gali sukelti sensorinę perkrovą, todėl tam tikrų produktų, pavyzdžiui, paprikų, apskritai vengiama. Maisto tekstūra taip pat gali sukelti atmetimą. Pavyzdžiui, vaikas gali vengti makaronų, nes jam nepatinka šlapių makaronų pojūtis.

Maisto atmetimas kelia didelių iššūkių autistišką vaiką auginantiems tėvams. Nors jūsų vaikas gali būti itin išrankus maistui, yra būdų, padedančių supažindinti jį su naujais skoniais ir praplėsti valgomų produktų sąrašą.

5 patarimai, kaip supažindinti su nauju maistu

1. Nespauskite

Nebandykite įtikinti vaiko „suvalgyti viską, kas lėkštėje“. Tai tik dar labiau sustiprins maisto atmetimą. Verčiau kaskart, kai siūlote naują patiekalą ar produktą, tiesiog padėkite jį į lėkštę ir leiskite vaikui pačiam nuspręsti, ar jo ragauti.

2. Nemaišykite maisto

Sumaišytas maistas gali sukelti sensorinę perkrovą. Ši perkrova neretai virsta maisto atmetimu ir pykčio priepuoliais prie stalo. Norėdami to išvengti, visus maisto produktus patiekite atskirai. Pavyzdžiui, jei gaminate makaronus su brokoliais, sūriu ir vištiena, atskirkite kiekvieną ingredientą. Nebandykite „paslėpti“ ingredientų vildamiesi, kad vaikas nepastebės.

3. Derinkite naujus ir mėgstamus patiekalus

Naują produktą visada patiekite kartu su vienu iš mėgstamiausių vaiko patiekalų. Jei norite supažindinti jį su šparaginėmis pupelėmis, patiekite jas su mėgstamais vištienos kepsneliais. Taip vaikas turės pasirinkimą – ragauti pupeles ar ne, o jūs būsite ramūs, kad valgio metu jis vis tiek pavalgys.

4. Patys valgykite tą patį naują maistą

Autistiški vaikai geriausiai mokosi stebėdami. Parodykite vaikui, kad naujas maistas yra skanus – valgykite jį patys. Ilgainiui matydamas, kad šis maistas valgomas vėl ir vėl, vaikas gali pradėti ragauti ir pats.

5. Leiskite tyrinėti

Užuot draudę vaikui žaisti su maistu, paskatinkite jį! Sensorinių ypatumų turintiems vaikams žaidimas yra raktas į pažintį su nauju maistu. Leiskite vaikui jį paragauti, pauostyti ir paliesti, kad jis prie jo priprastų.

Skaitykite daugiau apie maisto atmetimą ir autizmą

Šaltiniai, knygos ir žurnalai apie autizmą tėvams

Autism Parenting Magazine

Pagrindinis šaltinis autistiškų vaikų tėvams – Autism Parenting Magazine – neseniai įtraukė mus į savo naudingų nuorodų skyrelį Helpful Links! Gauti tokio pripažinto autoriteto įvertinimą padedant tėvams ne tik susitvarkyti su iššūkiais, bet ir klestėti auginant vaiką su autizmo spektro sutrikimu, mums yra didžiulė garbė. Daugiau informacijos apie tai, kur rasti pagalbos auginant vaiką su šiuo sutrikimu, rasite straipsnyje Autism Resources for Parents – The Ultimate New Guide.

NEMOKAMOS profesionalios PECS kortelės ir paveikslėliai

Profesionalios, spausdinamos ir pritaikomos PECS kortelės.

National Autism Resources

Raskite priemonių sensorinei aplinkai ir klasei.

Autism Speaks

Pirmaujanti organizacija, teikianti visą su autizmu susijusią informaciją.

Apibendrinimas

Autizmo spektro sutrikimas yra sudėtinga diagnozė. Nėra vienos konkrečios jo atsiradimo priežasties, o kiekvienam vaikui pasireiškia labai skirtingi simptomai ir jų stiprumas. Todėl auginti autistišką vaiką gali būti nemenkas iššūkis.

Autistiškiems vaikams reikia daugiau laiko tobulėti savo tempu – padedant gydytojams, taikant terapijas, pasitelkiant pagalbines priemones ir jaučiant mylinčių bei kantrių tėvų, tokių kaip jūs, palaikymą! Jei manote, kad jūsų vaikas gali turėti autizmą, ankstyva diagnozė yra nepaprastai svarbi. Kuo anksčiau bus atpažinti bei diagnozuoti autizmo požymiai ir simptomai, tuo greičiau jūsų vaikas sulauks reikiamos pagalbos, kad suklestėtų ir atskleistų visas savo galimybes!