Ar turėčiau laukti, kol mano 2 metų vaikas pradės kalbėti?

Taigi, gydytojas pasakė, kad jūsų dvimetis ilgainiui pradės kalbėti, tačiau jūs vis tiek nerimaujate. Žodinis bendravimas apima ketinimą, tarimą ir supratimą.

Šiame straipsnyje

• Kalbos raidą lėtinantys veiksniai
• • Vaiko auginimas daugiakalbėje šeimoje
  • Pernelyg ilgas laikas prie televizoriaus
  • Nepakankama socialinė sąveika
• Ką daryti, kol laukiu pirmųjų vaiko žodžių?
• • Bendraukite! Kalbėkitės!
• Į vaiką nukreiptos kalbos ypatumai

Jei su vaiku daug kalbėjotės dar prieš jam gimstant, jis pradės suprasti kalbą gerokai anksčiau, nei pats prabils. Kad kalba būtų aiški ir suprantama, reikalinga plaučių kvėpavimo kontrolė, garsas formuojasi ryklėje, o burnos ir nosies ertmėse jis artikuliuojamas. Tai didžiulis fizinis darbas dvimečiui, kuris anksčiau nėra ištaręs nė žodžio.

Kalbos vėlavimą dažniausiai lemia vis dar besivystantis vaiko kalbos aparatas ir (arba) ilgesnis tariamų garsų bei žodžių apdorojimas smegenyse.

Jei jums reikia specialistų pagalbos ir diagnostinių tyrimų, sprendimą laukti priimate jūs patys – net jei gydytojas rekomenduoja palaukti, nes jūsų vaikas anksčiau ar vėliau pradės kalbėti. Kiekvieno vaiko kalbos raida yra individuali, todėl nesijaudinkite.

Kalbos raidą lėtinantys veiksniai

Prieš aptariant, kaip lavinti vaiko kalbą namuose, įvardykime kelis veiksnius, kurie gali lemti lėtesnę vaiko reakciją ir bendrą kalbos vėlavimą.

Vaiko auginimas daugiakalbėje šeimoje

Kelių kalbų vartojimas namuose reikalauja daugiau ir ilgesnio kalbos apdorojimo. Dvikalbiam vaikui reikia daugiau laiko informacijai apdoroti nei vienkalbiam, todėl pirmieji žodžiai ar sakiniai dažniausiai pasirodo vėliau. Tačiau nenusiminkite, daugiakalbės šeimos! Iš tiesų kalbėjimas daugiau nei viena kalba suteikia daug kognityvinių privalumų, pavyzdžiui, geresnį gebėjimą persijungti tarp užduočių, atlikti kelis darbus vienu metu, didesnį kūrybiškumą ir dar daugiau!

Įdomu tai, kad dvikalbiai vaikai nepainioja vartojamų kalbų tarpusavyje, o supranta jas kaip visiškai atskiras sistemas.

Pernelyg ilgas laikas prie televizoriaus

Daugybė tyrimų parodė, kad televizorius mažai tepadeda jaunesniems nei 2 metų vaikams mokytis kalbos. Palyginti su gyvu bendravimu, kalbos mokymasis iš televizoriaus yra nepalyginamai prastesnis pasirinkimas.

Jimas, girdintis berniukas, gimęs kurčiųjų šeimoje, daug laiko praleisdavo prie televizoriaus, nes tai buvo pagrindinis jo anglų kalbos šaltinis. Sulaukęs beveik 4 metų, jis ne tik stipriai atsiliko kalbos raidoje, bet ir beveik nemokėjo jungti žodžių į taisyklingus sakinius. Jo sakiniai skambėjo taip: „Štai taip lėktuvas; Noriu tą padaryti; Namas kaminas mano namas kaminas“ (Saxton, 2018; Sachs, Bard, & Johnson 1981).

Amerikos pediatrijos akademija (AAP) rekomenduoja visiškai neleisti žiūrėti televizoriaus vaikams iki 2 metų, o vyresniems nei 2 metų vaikams – ne ilgiau kaip 2 valandas per dieną. Vyresnio amžiaus vaikams rekomenduojamos lėto tempo televizijos laidos, tokios kaip Sesame Street ir Blue’s Clues, nes jos padeda lavinti problemų sprendimo įgūdžius, pasakojimo supratimą ir dėsningumų atpažinimą.

Programėlė „Speech Blubs“ taip pat priskiriama šiai kategorijai, nes tai balsu valdoma logopedija paremta programėlė, kurioje gausu smagių, ekspertų patvirtintų veiklų, skirtų bendriesiems jūsų vaiko kalbos gebėjimams gerinti.

Ką daryti, kol laukiu pirmųjų vaiko žodžių?

Bendraukite! Kalbėkitės!

Gamta jau atliko savo darbą – žmogaus smegenys iš prigimties turi polinkį įsisavinti kalbą. Norint visapusiškai išnaudoti šį gebėjimą, kalbėjimas ir tarpusavio bendravimas yra būtini.

Kalba, kurią vaikai girdi iš tėvų ir aplinkinių, yra kuras, leidžiantis šiam mechanizmui veikti ir kaip galutinį rezultatą sukurti brandžias kalbos žinias.

Matthew Saxton (2018)

Kaip parodė Jimo pavyzdys, vien girdimos kalbos nepakanka norint sklandžiai kalbėti. Ar kada nors dainavote dainą ir supratote, kad net nežinote, ką reiškia jos žodžiai? Būtent! Pasyvus kalbos priėmimas turi būti derinamas su bendravimu. Būtent bendraudami mokomės savo ketinimus išreikšti žodžiais.

Tyrimai rodo: kuo tėvai labiau įsitraukia į bendravimą ir daugiau kalbasi su savo vaikais, tuo labiau vaikai perima sudėtingesnę gramatiką ir sparčiau apdoroja kalbą. Šią naudą lemia tai, kad tėvai namuose ir pokalbiuose su vaiku vartoja turtingą žodyną, sudėtingesnius sakinius bei įvairias idėjas. Todėl pokalbiai su vaiku yra itin svarbus dalykas, kurį verta prisiminti net ir šiame skubančiame dirbančių mamų ir tėčių amžiuje.

Ką galite daryti jau dabar

Štai keletas būdų, ką galite veikti su vaiku, kad paskatintumėte kalbos raidą.

1. Reguliariai sveikinkitės su vaiku. „Labas rytas, labanakt, labas, iki pasimatymo.“ Rodydami į daiktą, paprašykite vaiko jį atnešti. Visada naudinga šiek tiek pagirti vaiką, kai jam pavyksta.
2. Pabandykite paskatinti atsakymą užduodami intriguojančius klausimus. „Nori eiti į parką? Nori sulčių?“ Kartu sužadindami emocijas, ilgainiui sulauksite vieno žodžio atsakymo, pavyzdžiui, „Parkas!“ arba „Sulčių!“
3. Kalbėkite apie tai, kas vyksta „čia ir dabar“. Vaikai mokosi geriau, kai aptariamas objektas yra jų akiratyje. „Žiūrėk! Traukinys.“
4. Nors televizoriaus žiūrėjimo laiką ribojame, vaikams labai patinka, kai kiti domisi jų mėgstamomis ramaus tempo laidomis. Tai puikus laikas ryšiui stiprinti ir bendrauti. Galite išmokti laidos teminę dainelę, parodyti susidomėjimą siužetu, rodydami pirštu įvardyti ekrane matomus daiktus ir net išreikšti nuostabą pamatę ką nors gražaus. Vaikui tai bus įdomu ir jis ims jus mėgdžioti, norėdamas atkreipti jūsų dėmesį į tai, kas jam atrodo patrauklu. Tas pats pasakytina ir apie skaitymą bei žaidimus su žaislais.
5. Skatinkite žaisti su kitais vaikais. Paprastai vaikai susidraugauja sulaukę 2 metų. Kiti jų amžiaus vaikai turės panašių pomėgių. Žaidimas taps komunikatyvus ir apims stebėjimą, mėgdžiojimą bei bendradarbiavimą.
6. Galiausiai, bendraukite su vaiku taip, kaip bendrautumėte su bet kuo kitu. Kalbėkite apie viską, kas tiesiogiai susiję su vaiku: „Kas ruošiasi maudytis?“, „Ar tu alkanas?“, „Eime suvalgyti picos“, „Ar gali atnešti man savo batukus?“, „Ar padėsi man šiandien nuplauti mašiną?“, „Nori kartu važiuoti į parduotuvę?“, „Ar gali pats apsimauti kojines?“, „Oho, tau pavyko!“, „Puikiai padirbėta!“ ir „Duok penkis!“

Į vaiką nukreiptos kalbos ypatumai

Su skirtingais žmonėmis kalbame skirtingai. Pagalvokite, kaip kalbėtumėte su potencialiu vadovu darbo pokalbio metu. O dabar palyginkite tai su pokalbiu su artimu draugu, partneriu ar broliu bei seserimi. Labai tikėtina, kad su kiekvienu kalbate kitaip. Tą patį darome kalbėdami su kūdikiais ir mažyliais. Šį kalbėjimo stilių vadiname į vaiką nukreipta kalba.

Į vaiką nukreipta kalba yra dinamiška. Ji nėra pastovi – tėvai pasąmoningai koreguoja ir pritaiko šį kalbėjimo stilių vaikui augant bei tobulėjant jo kalbai. Šie pokyčiai yra subtilūs ir sunkiai pastebimi, tačiau taikydami juos kasdien, tėvai, vaikui pasiekus tam tikrą brandą ir amžių, ilgainiui pereina prie suaugusiesiems skirtos kalbos.

Kalbėdami į vaiką nukreipta kalba, mes kalbame lėčiau, pakeliame balso toną, hiperbolizuojame ir pabrėžiame savo emocijas. Nors tokia kalba nėra būtina kalbos įsisavinimui, ji leidžia geriau apdoroti kalbą ir suprasti kirčio, intonacijos, trukmės bei garsumo reikšmę reiškiant emocijas, taip pat padeda atskirti klausimus nuo nurodymų ir teigiamųjų sakinių.

Nesijaudinkite, mažylis prabils greičiau, nei spėsite pastebėti. Jei kyla kokių nors abejonių, kreipkitės į specialistą – logopedas įvertins jūsų vaiką. Be to, išbandykite „Speech Blubs“, kad kartu praktikuotumėte pirmuosius garsus ir žodžius.

Šaltiniai:

• Saxton, M. (2018). Child Language: Acquisition and Development. SAGE Publications Ltd. 
• Strunk, S. J. D., Bard, B., & Johnson, M. L. (1981). Language Learning with Restricted Input: Case Studies of Two Hearing Children of Deaf Parents. Cambridge University Press.