Kaip elgtis su išrankiais valgytojais ir maisto baime

Čia pateikiama pagrindinė informacija apie tai, kaip elgtis susidūrus su maisto baime ir išrankiais valgytojais. Jei jūsų vaikas turi sunkumų valgant, primygtinai rekomenduoju kreiptis pagalbos į logopedą. Be to, ne visi logopedai dirba su maitinimo terapija, todėl verta pasidomėti ir pasiteirauti kiekvieno specialisto, į kurį kreipiatės!

Kokie yra išrankių valgytojų ir maisto baimės simptomai

Nuo 20 % iki 50 % vaikų tėvai apibūdina kaip išrankius valgytojus. Vieną dieną jūsų vaikas gali labai mėgti bananus, o kitą – žiaukčioti ir juos spjaudyti. Jūs nesate vieni. Stenkitės suprasti, kada toks elgesys tėra vaiko skonio pomėgiai ar antipatijos, o kada tai jau virsta maisto baime.

Taigi, kokie yra pagrindiniai maisto baimės požymiai? Jų stiprumas gali skirtis ir jie gali pasireikšti ne kiekvienam vaikui.

1. Žiaukčiojimas maistu vos tik įsidėjus jį į burną;
2. Glaudžiai sučiaupta burna, neleidžianti įkišti šakutės ar šaukšto;
3. Maisto išspjovimas jo nesukramčius ir net nepabandžius patrint dantenomis; 
4. Išreikštas „pykčio priepuolis“ valgio metu;
5. Labai ilgas valgymas arba visiškas atsisakymas valgyti.

Kai kurie iš jūsų skaitydami gali pagalvoti: „Taip, mano vaikai taip elgiasi kiekvieną vakarą, tai ką daryti dabar?“ Pirmiausia patariu į maistą pažvelgti taip pat, kaip tai darytų specialistas terapijos metu. Yra tam tikri žingsniai, kurių būtina laikytis norint sumažinti jautrumą maistui. Bandydami į vaiko racioną įtraukti naują maisto produktą, IŠ EILĖS atlikite šiuos žingsnius. 

Naujų maisto produktų įvedimas

1. Leiskite jiems paliesti maistą. Šiame etape vaikui nebūtina dėti maisto į burną. Prieš leisdamas maistui priartėti prie burnos, vaikas turi išdrįsti jį paliesti. 
2. Kai vaikas neprieštaraus maisto lietimui, leiskite jam jį pauostyti. Paprašykite palaikyti jį rankose ir apibūdinti, kuo jis kvepia. Galite susirašyti tai, ką vaikas apibūdina, taip pat ir tai, koks, jo MANYMU, bus šio maisto skonis. 
3. Pauosčius maistą, pasiūlykite vaikui jį palaižyti. Šiame etape nereikia dėti maisto į burną ar kramtyti. Dažniausiai būtent šiame etape vaikams kyla sunkumų, ir tai yra visiškai normalu. Svarbu kelioms dienoms grįžti prie ankstesnio žingsnio ir vėliau pabandyti dar kartą.
4. Kai vaikas neprieštaraus maisto palaižymui, ateis laikas įsidėti jį į burną. Vėlgi, kramtyti ar nuryti to, ką duodate, tikrai nebūtina. Jei vaikas nori – puiku! Jei ne, jis gali maistą tiesiog išspjauti, o kramtymą pasilikti kitam kartui. 
5. Paskutinis žingsnis – sukramtyti ir nuryti. Nenustebkite, jei iš pradžių vaikas šiek tiek pažiaukčios. Tai taip pat yra visiškai normalu. Atsitraukite ir pabandykite vėliau. 

Ką daryti, jei mano vaikas išvis nevalgo?

Vaikai valgys tada, kai bus alkani. Nėra jokios prasmės kelti streso nei sau, nei vaikams, bandant per prievartą grūsti maistą. Kol vaiko svoris didėja ir jis auga, jam maistinių medžiagų pakanka. Gali prireikti papildomų vitaminų, tačiau šį klausimą vertėtų aptarti su pediatru.

1. Pasidalykite atsakomybe

Kaip tėvai, jūs atsakote už vaiko maitinimą. Tačiau tam tikras atsakomybes turi ir vaikas.

• Jūs kontroliuojate, koks maistas, kur ir kada yra patiekiamas.
• Vaikas nusprendžia, ar valgys šį maistą ir kiek jo suvalgys.

2. Siūlykite įvairų, vaiko amžiui tinkamą maistą

Valgio metu vaikas turėtų rinktis iš įvairių maisto produktų, tokių kaip daržovės, vaisiai, baltymai ir krakmolas. Šeimos meniu neturėtų apsiriboti vien mėgstamiausiais vaiko patiekalais. Gali tekti pasiūlyti maistą iki 15 kartų, kol vaikas sutiks jo paragauti.

3. Ribokite kaloringus gėrimus

Vaikas gali nevalgyti jūsų siūlomo maisto, jei su sultimis, gazuotais gėrimais ar pienu suvartos per daug kalorijų. Jei vaikas geria per daug, jis ims blogai valgyti.

Apribokite sultis iki 120 ml, o pieną – iki 700 ml per dieną. Gazuoti gėrimai vaikams nerekomenduojami. Norėdami gauti daugiau informacijos, pasitarkite su vaiko pediatru. 

4. Nustatykite valgymo grafiką

Augačiam vaikui mitybos požiūriu svarbūs tiek užkandžiai, tiek pagrindiniai valgiai. Aiškus pusryčių, priešpiečių, pietų, pavakarių, vakarienės ir naktipiečių grafikas padeda vaikams suprasti, kad kas dvi tris valandas jų laukia maistas, todėl jie neliks alkani. Venkite duoti vaikui maisto tarp nustatytų valgymo laikų.

Jei vaikas nusprendžia praleisti valgį ar užkandį, jis gali palaukti kitos suplanuotos valgymo valandos po poros valandų. Jei vaikas atsisako valgyti, paprašykite jo pasėdėti prie stalo, kol pavalgys didžioji dalis šeimos narių, žinoma, proto ribose. Mes taip darome su savo trimete dukra! 

5. Pasirūpinkite malonia atmosfera valgio metu

Maitinant vaiką visada reikėtų atsižvelgti į valgymo aplinką. Pokalbiai turėtų būti malonūs, valgymo vieta – švari ir šviesi, o blaškantys veiksniai – apriboti. Valgymo metas nėra skirtas televizoriaus žiūrėjimui ar ginčams. Mes neleidžiame savo vaikams žiūrėti televizoriaus valgant, nebent tai ypatinga proga!

6. Gerbkite valgymo keistybes 

Kiekvienas žmogus turi savų su valgymu susijusių keistybių. Vaikas gali mielai valgyti sumuštinį, supjaustytą trikampiais be plutos, bet atsisakyti to paties sumuštinio, supjaustyto kvadratais su pluta. Vaikas gali valgyti mažus brokolių žiedynus, bet vengti kotelių.

Maisto, kurį vaikas valgo šiandien, jis gali nebevalgyti rytoj. Svarbu suprasti, kad skirtingomis dienomis vaikas į tą patį maistą gali reaguoti nevienodai. Nesiūlykite kito maisto vietoj to, kurio vaikas atsisakė.

7. Venkite tapti „užsakymų virėju“

Kaip mama puikiai suprantu, kad tai gali būti sunku. BET, jei jūsų vaikui nepatinka arba atrodo, kad jis nevalgo maisto, kurį paruošėte pietums ar užkandžiui, viskas gerai. Atsispirkite pagundai grįžti prie viryklės ir gaminti tai, ką tikrai žinote, kad vaikas valgys.

Jei vaikas atsisako pagrindinio patiekalo ar užkandžio, po kelių valandų bus kitas valgymas, ir jis tikrai galės iki tol palaukti. Kai vaikai išalksta todėl, kad patys nusprendė nevalgyti, didesnė tikimybė, jog kitą kartą jie suvalgys tai, kas bus pasiūlyta.

8. Nesiūlykite deserto visada

Desertas neprivalo būti siūlomas per kiekvieną valgį ar net kiekvieną dieną. Kai desertas yra numatytas, atsižvelkite į šias idėjas:

• Jei vaikas yra verčiamas suvalgyti visą patiekalą prieš gaunant desertą, jis jau gali būti sotus, bet vis tiek tikriausiai suvalgys desertą.
• Jei vaikas atsisako valgyti, deserto atėmimas nėra sprendimas. Vaikas išmoks labiau vertinti desertą nei maistingesnį maistą, o tai gali visam gyvenimui pakeisti jo mitybos įpročius.
• Jei vaikas skuba valgyti vien tam, kad pasiektų desertą, pabandykite pasiūlyti desertą kartu su pagrindiniu patiekalu.

Taigi, išbandykite šiuos patarimus ir pažiūrėkite, ar jie padės jūsų vaikui pamėgti sveiką mitybą bei išsiugdyti geresnius valgymo įpročius. Tai palengvins jūsų valgiaraščio planavimą, sumažins kovas dėl valdžios prie stalo ir, tikėkimės, padės užtikrinti sveikus patiekalus bei sveikus mažuosius.