Kaip mokyti vaikus pasakojimo elementų

Prieš pradėdami praktiškai taikyti pagrindinius pasakojimo elementus, vaikai turi išmokti užtikrintai atpažinti jo dalis. 

Taigi, kokios yra pasakojimo sudedamosios dalys? Savo darbe glaudžiai bendradarbiauju su kalbų mokytojais, ir pastebėjome, kad geriausių rezultatų pasiekiama padalijus šiuos elementus į dvi atskiras grupes. Pirmoji grupė apima pagrindines pasakojimo sudedamąsias dalis, kurių paprastai mokomi pradinių ir pagrindinių klasių mokiniai, o antroji grupė – sudėtingesnius elementus, skirtus vyresniems moksleiviams. 

Nors dirbu su vyresnių klasių mokiniais, jie dažnai dar nebūna įsisavinę pagrindinių pasakojimo elementų, todėl jiems reikia bazinio įvado, kad galėtų sėkmingai rašyti rašinius ir atlikti rašymo užduotis. 

Penki pasakojimo elementai

1. Veiksmo vieta ir laikas – Tai ne tik fizinė vieta, kurioje vyksta veiksmas, bet ir laikotarpis. Iš esmės tai pasakojimo „kur ir kada“. 
2. Veikėjai – Priklausomai nuo skaitomo kūrinio, veikėjai dažniausiai yra žmonės arba gyvūnai. Jie stumia siužetą į priekį ir yra pasakojimo „kas“. 
3. Siužetas – Siužetas apima visus istorijoje vykstančius įvykius. Jį sudaro įvadas (ekspozicija), veiksmo plėtotė, kulminacija, atomazga ir pabaiga. Tai yra istorijos „kas vyksta“. Daugumoje pasakojimų pradžioje iškyla problema, o pabaigoje randamas jos sprendimas. 
4. Konfliktas – Konfliktas yra pagrindinė pasakojimo problema. Nėra konflikto – nėra ir istorijos. Net ir vaikiškose knygelėse yra problema, kurią veikėjai turi išspręsti. Konflikto atsiradimas suteikia veikėjams jų „kodėl“. 
5. Tema – Tai turbūt pats sudėtingiausias pasakojimo elementas, kurį daugumai mokinių nustatyti sunkiausia. Tema – tai bendra kūrinio mintis, pagrindinė žinutė. Tai, ko autorius nori jus išmokyti. 

Sudėtingesni pasakojimo elementai

Kai mokiniai gerai perpranta anksčiau minėtus elementus, jie gali pereiti prie sudėtingesnių dalių. Nors su šiomis sąvokomis galima supažindinti bet kuriame amžiuje, dauguma vaikų jas geba giliau suprasti tik maždaug nuo 5 klasės. Šie elementai yra:

1. Pasakotojo perspektyva (požiūrio taškas) – Tai atsakymas į klausimą, kas pasakoja istoriją. Tai gali būti pirmuoju, antruoju arba trečiuoju asmeniu pateiktas pasakojimas. Ar perspektyva kinta? Pavyzdžiui, romane „Frankenšteinas“ požiūrio taškas pakaitomis pereina trims skirtingiems veikėjams.
2. Tonas – Tai pasakojimo skambesys ir nuotaika. Ar kūrinys niūrus ir grėsmingas, o gal linksmas ir džiaugsmingas? Kūrinio tonas kuriamas per žodžių parinkimą, menines priemones, gramatiką, ritmą ir rimavimą. 
3. Stilius – Daugeliu atžvilgių artimas tonui, stilius yra unikalus paties autoriaus balsas, kuris vėlgi atsiskleidžia per žodyną, siužeto konstravimą, sakinių struktūrą ir pan. Autoriaus asmeninis stilius daro didžiulę įtaką bendram kūrinio tonui.
4. Nuotaika – Tai jausmai ir įspūdis, kurį autorius sužadina skaitytojui, ir būdai, kaip jis to pasiekia pasitelkdamas kalbą.

Kodėl pasakojimo elementai yra svarbūs?

Yra daug priežasčių, kodėl mokiniams pravartu puikiai gebėti atpažinti pasakojimo elementus. Svarbiausios iš jų – gilesnis teksto suvokimas ir didesnis skaitymo džiaugsmas. Norint pasiekti aukščiausią supratimo lygį, būtina žinoti, kaip istorija yra sukonstruota. Pasakojimo struktūros supratimas taip pat suteikia mokiniams aiškią atramos sistemą, kuri labai padeda atsiminti turinį. Tai itin svarbu per egzaminus, be to, šie gebėjimai akivaizdžiai praverčia ir mokantis kitų dalykų. 

Gebėjimas atpažinti įvairius elementus, sudarančius gerą pasakojimą, padeda mokiniams ir patiems rašyti. Tai padeda susisteminti mintis ir meistriškai sujungti skirtingas savo kuriamų istorijų gijas. Tai nemenkas iššūkis net patyrusiam rašytojui, ką jau kalbėti apie pradedantįjį!

Kaip mokyti pasakojimo struktūros

Grafinės schemos ir organizatoriai

Aš tiesiog dievinu grafines schemas! Turiu visą segtuvą su įvairių tipų šablonais, kuriuos daliju savo mokiniams ir kolegoms mokytojams. Tai lengvas būdas padėti vaikams tvarkingai susidėlioti informaciją ir užtikrinti, kad rašydami rašinį jie nepamirštų nė vienos svarbios dalies.

Pasakojimo žemėlapiai

Pasakojimo žemėlapiai padeda mokiniams vizualiai susisteminti kūrinio elementus, o tai leidžia daug geriau suprasti tekstą. Mokiniai skaito paskirtą kūrinį ir išsirašo informaciją apie kiekvieną elementą. Vėliau šią informaciją jie gali pasižymėti savo pasakojimo žemėlapio kopijoje. Šią užduotį labai lengva diferencijuoti – mokytojas gali parinkti elementus, geriausiai atitinkančius mokinių amžių bei gebėjimus. Pradžioje mokiniai turėtų pasitreniruoti ieškodami pagrindinių elementų paprastose istorijose (pavyzdžiui, pasakose), o tik vėliau pereiti prie sudėtingesnių tekstų su platesne elementų įvairove.

„Perskaityk, ridenk ir atpasakok“

Ši paprasta veikla – smagus būdas mokinių grupei pasikartoti neseniai perskaitytą medžiagą. Žaidimas prasideda mokiniui ridenant kauliuką. Iškritęs skaičius atitinka klausimų apie tam tikrą pasakojimo elementą sąrašą. Pavyzdžiui, mokinys išridena 3, o tai reiškia klausimą apie veiksmo vietą ir laiką: „Kur ir kada vyko ši istorija?“ Mokinys stengiasi atsakyti kuo išsamiau, remdamasis tekstu. Šią užduotį galima lengvai pritaikyti didinant klausimų skaičių ir sudėtingumą, taip pat įtraukiant daugiau elementų. Apie kiekvieną elementą galima paruošti ir po kelis klausimus.

„Ištrauk ir atspėk“

Ši užduotis puikiai tinka mokiniams dirbant poromis. Kiekvienas mokinys turi teksto kopiją. Įvairūs pasakojimo elementai (veikėjas, veiksmo vieta, nuotaika, tonas ir pan.) užrašomi ant kortelių. Mokiniai pakaitomis traukia kortelę, stengdamiesi neparodyti partneriui, koks elementas jiems atiteko. Tuomet jie turi perskaityti trumpą ištrauką iš kūrinio, iliustruojančią šį elementą. Partneris turi atspėti, apie kokį elementą kalbama. Kai atsakoma teisingai, ateina kito mokinio eilė traukti kortelę.

Pasakojimo grafikas

Ši veikla geriausiai tinka fiksuoti siužeto etapams: ekspozicijai, veiksmo plėtotei, konfliktui, kulminacijai, atomazgai ir pabaigai. Pasakojimo grafikas braižomas kaip įprasta koordinačių sistema: x ašyje surašomi minėti elementai chronologine tvarka, kaip jie pasirodo tekste. Y ašis rodo įtampos ir jaudulio lygį – dramatiškiausi momentai žymimi aukščiau. Mokiniai pažymi taškus kiekvienam elementui. Pavyzdžiui, pasakojimo ekspozicija (kur paprastai pristatoma aplinka, veikėjai ir pan.) įtampos požiūriu bus pažymėta gana žemai, o toliau kreivė pamažu kils iki pat kulminacijos viršūnės, kol galiausiai šiek tiek nusileis ties atomazga.

Daugiau apie skaitymo ir knygų svarbą ikimokyklinukams rasite čia!