Kaip tėčiai daro įtaką savo vaikų kalbos raidai

Kas nutinka šeimose, kuriose nėra mamos? O kur yra du tėčiai? Ar tai daro įtaką vaiko kalbos ir kalbėjimo įgūdžiams?

Naujas tyrimas

 Naujas Šiaurės Karolinos universiteto tyrimas atskleidė, kad šeimose, kuriose dirba abu tėvai, tėčiai turėjo didesnę įtaką vaikų kalbos raidai nuo 2 iki 3 metų amžiaus nei mamos. 

Dauguma anksčiau atliktų tyrimų buvo sutelkti tik į mamas, tačiau šiuo tyrimu norėta išsiaiškinti, kokį vaidmenį mokantis kalbėti atlieka tėčiai.

https://www.instagram.com/p/B_fXsaeA9-7

Kaip buvo atliktas šis tyrimas?

Science Daily

Taigi, ką reiškia „įvairiapusis žodynas“? Tėvai, vartojantys įvairius žodžius, pavyzdžiui, sinonimus ir antonimus, turi turtingą žodyną. Pavyzdžiui, užuot visada sakę „puodelis“, galite jį pakeisti sakydami „stiklinė“ arba „buteliukas“. 

Be to, tėčiai su vaikais paprastai kalba kitaip nei mamos. Noriu pasakyti ne tai, kad skiriasi intonacija, o tai, kad skiriasi būdas, kaip jie paaiškina ir pasakoja apie dalykus. Vaikams labai svarbu tai patirti, nes ne visi žmonės jų gyvenime su jais bendraus vienodai. 

Šios išvados pabrėžia, kad dviejų tėvų dirbančiose šeimose tėčiai turėtų būti įtraukiami į visas pastangas, kuriomis siekiama pagerinti kalbos raidą ir pasirengimą mokyklai.

Mano patirtis

Dabar, kai visi esame karantine, priimame iššūkį mokyti dukrą namuose. Nors ji lanko priešmokyklinę grupę, norime padėti jai mokytis visais įmanomais būdais. Mudviem su vyru keičiantis dienomis, dukra mokoma skirtingai ir dalykai jai paaiškinami įvairiais būdais. Labai rekomenduoju, jei dabar jums tenka užduotis mokyti vaikus namuose, pagal galimybes pabandyti daryti tą patį. 

Pastebėjau, kad taip darydama padedu dukrai pamokų metu susidurti su kitokia kalba ir žodynu. Mano vyras yra anglų kalbos mokytojas, todėl matau, kad mokydamas dukrą jis vartoja sudėtingesnį žodyną nei aš įprastai vartočiau.

Kita vertus, pastebėjau, kad aiškindama sąvokas aš kalbu lėčiau ir vartočiau ilgesnius sakinius. Taip pat prašau jos pakartoti informaciją, kurią ką tik pasakiau. Pavyzdžiui, pirmadienį mokėmės raidę „A“. Baigus vedžioti raides, paklausiau jos, kokia tai raidė, ir paprašiau pasakyti daiktą, prasidedantį šia raide. 

Tai leido man patikrinti jos supratimą ir pamatyti, ar ji įsimena jai pateiktą informaciją!

Ar rasta kitų išvadų?

Štai dar vienas dalykas, minimas straipsnyje: „Antrinė šio tyrimo išvada parodė, kad kokybiška vaikų priežiūra pirmaisiais trimis gyvenimo metais buvo susijusi su aukštesniais ekspresyviosios kalbos raidos testo rezultatais sulaukus 3 metų. Vis dėlto vaikų priežiūros įstaigos turėjo mažesnę reikšmę nei kalba šeimoje.“

Tai reiškia, kad tai, kaip šeima bendrauja ir kalbasi su savo vaiku, yra kur kas svarbiau už darželį!

Man ši išvada pasirodė nuostabi. Ieškodama mokyklos mūsų dukrai, norėjau sužinoti, kokią patirtį turi mokytojai, kokias veiklas jie vykdys, kad lavintų kalbą ir kalbėjimą... visi beprotiški mamos logopedės klausimai! 

Nors svarbu, kad vaikai susidurtų su skirtingu žodynu, kalba ir akcentais, kuriuos gali patirti darželio aplinkoje, šis tyrimas rodo, kad pokalbiai namuose yra kur kas reikšmingesni!

Mokslininkai taip pat nustatė, kad, kaip ir ankstesniuose tyrimuose, tėvų išsilavinimo lygis turėjo didelę įtaką vaikų kalbiniams gebėjimams.