Kalbos įsisavinimo etapai vaikystėje

Psichologai kalbos įsisavinimą apibūdina kaip procesą, kuris labiausiai priklauso nuo auklėjimo ir aplinkos. Kitaip tariant, vaikai išmoksta pirmuosius žodžius ir daugiau, jei juos supa kalbos turtinga aplinka.

Kita vertus, nors lingvistai ir natyvistai sutinka, kad sakytinės kalbos aplinka svarbi mokantis bendrauti, jie taip pat teigia, kad vien vaiko aplinkos nepakanka ir ji nėra vienintelė sėkmingo mokymosi priežastis. Vaiko raida apima viską – nuo čiauškėjimo ir pirmųjų kūdikiškų žodelių iki vėlesnio kalbos mokymosi.

Padėkite savo vaikui plėsti žodyną su Speech Blubs programėle. Pradėkite nemokamą bandomąjį laikotarpį jau šiandien ir atraskite daugiau nei 1 500 užsiėmimų, kurie bus naudingi jūsų mažyliui ir kuriuos jis pamils! ❤️

Lingvistai teigia, kad žmogaus smegenys turi įgimtą polinkį įsisavinti kalbą. Pažintinė raida, susijusi su kalbos mokymusi, pasireiškia net ir tada, kai kalbos niekas specialiai nemoko (Chomsky, 2006). Stimulo skurdo teorija teigia, kad vaikai sugeba greitai ir be pastangų išmokti sudėtingas kalbos sistemas net ir esant ribotam kalbos poveikiui, be tiesioginio mokymo (Saxton, 2017).

Dėl šio įgimto gebėjimo kalbos įsisavinimo etapai visiems vaikams iš esmės vyksta ta pačia tvarka – visame pasaulyje! Šie raidos etapai yra:

1. Iki gimimo: žmogaus smegenys ruošiasi kalbos įsisavinimui po gimimo

Kalbos įsisavinimas prasideda gerokai anksčiau, nei vaikas gimsta. Su kalba kūdikiai pirmą kartą susipažįsta dar įsčiose. Žmogaus ausis pradeda veikti 3^-iąjį nėštumo trimestrą, maždaug 7-ąjį mėnesį (Saxton, 2017). Šiuo laikotarpiu negimę kūdikiai reaguoja į įvairiausius garsus.

Dar įdomiau tai, kad jie geba atskirti kalbos garsus nuo kitų garsų. Įsčiose kūdikiai jautriau reaguoja į gimtąją kalbą nei į užsienio kalbas, be to, aiškiai atskiria mamos balsą nuo kitų balsų (Saxton, 2017). Šis reiškinys – vienas iš daugelio natūralių faktų, patvirtinančių teiginį, kad kalba yra „įrašyta“ žmogaus smegenyse.

Šis kalbos suvokimo ir girdėjimo įsčiose etapas yra labai svarbus kalbos įsisavinimui po gimimo. Vaikai, gimę su įgimtais klausos sutrikimais ar klausos netekimu, šio etapo neturi. Todėl jų kalbos įsisavinimas paprastai vėluoja keturiais–penkiais mėnesiais po gimimo (DeLuzio, 2020).

2. Čiauškėjimas – 7 mėnesių amžius

Šiame etape kūdikiai pradeda tyrinėti garsų savybes juos tardami. Ankstyvojo čiauškėjimo garsai yra universalūs. Tačiau sulaukus 8 mėnesių čiauškėjimo ypatybės pradeda keistis (Helms-Park, 2018). Čiauškėjimas tampa savitesnis. Kūdikiai pradeda tarti garsus, būdingus tik jų gimtajai kalbai.

Prancūzų ir amerikiečių kūdikiai čiauškės skirtingai, nes kai kurių garsų anglų ir prancūzų kalbos neturi bendrų. Šiame etape tėvai gali tikėtis, kad vaikas pereis tris fazes. Jos yra tokios:

Šiose fazėse dažniausi angliškai kalbančių šeimų kūdikių tariami balsiai ir priebalsiai yra: „i“, „u“, „a“ ir „b“, „d“, „g“ ir „m“. Balsius paprastai ištarti lengviau nei priebalsius, nes jiems nereikia daug kliūčių balso ar nosies takuose.

3. Vieno žodžio (holofrazinis) etapas – 1–1,5 metų

Šiame etape vaikai pradeda įsisavinti ir tarti tikrus savo gimtosios kalbos žodžius. Šio etapo vaikas bendrauja pavieniais žodžiais. Atsižvelgiant į kontekstą, vienu žodžiu siekiama perteikti visą sakinį.

Kaip ir galima tikėtis, tie patys žodžiai kartojami labai dažnai. Vieno žodžio pasakymai atlieka tris funkcijas:

Šiame etape vaikai žino sakomų žodžių reikšmes, nes kalbėdami dažnai rodo pirštu (Helms-Park, 2018).

4. Dviejų žodžių etapas – 1,5–2 metų

Į šį etapą vaikai paprastai pereina išmokę apie 50 žodžių. Jie pradeda rodyti, kad išmano savo kalbos žodžių tvarką. Anglų kalboje žodžių tvarka yra VEIKSNYS – TARINYS – PAPILDINYS (SVO). Labai dažnai pasakymai būna tokios struktūros:

Šiame etape atsiranda daug veiksmažodžių, daiktavardžių ir būdvardžių, taip pat – intonacija! Intonacija aiškiai rodo, kad vaikai kalbą suvokia ne kaip vientisą gabalą, o kaip atskirus žodžius, kurie kartu perteikia sudėtingesnę prasmę.

5. Telegrafinis etapas – 2–2,5 metų

Šiame etape vaikų žodynas sparčiai auga – įvyksta tikras žodyno „sprogimas“. Kalba primena pidžiną, nes gramatiniai (tarnybiniai) žodeliai, tokie kaip „the“, „a“, „is“, „will“, „of“, „by“, daugiskaita, laikas (būtojo laiko -ed), veiksmažodžių galūnės ir asmenų derinimas (she eat „s“) praleidžiami.

Šiame etape vaikas daugiausia bendrauja turininiais žodžiais (veiksmažodžiais, daiktavardžiais, būdvardžiais) ir kai kuriais įvardžiais, pavyzdžiui, „aš“ ir „mano“.

Nors šiame etape trūksta daugelio tarnybinių žodžių, vaikai laikosi savo kalbos žodžių tvarkos ir struktūros. Atsižvelgiant į anglų kalbos žodžių tvarką (SVO), angliškai kalbantys vaikai paprastai taria frazes, panašias į šiuos sakinius:

6. Etapas po telegrafinio – nuo 2,6 metų

Šio etapo pradžioje atsiranda pilni sakiniai. Pirmiausia pasirodo skatinamieji ir tiesioginiai sakiniai (Helms-Park, 2018):

Sujungiamieji (išmokstami pirmiausia) ir prijungiamieji sakiniai taip pat atsiranda šio etapo pradžioje, tačiau įvaldomi tik sulaukus 4–5 metų (Helms-Park, 2018):

Sudėtingesni klausimai ir neiginiai atsiranda tarp 2,6 ir 3,0 metų (Helms-Park, 2018). Iki 3^-iojo gimtadienio vaikai pradeda vartoti daugiau gramatinių (tarnybinių) žodžių, pavyzdžiui, taisyklingą daugiskaitos galūnę „-s“, veiksmažodžių galūnę „-ing“, prielinksnius (of, in, by), tačiau trečiojo asmens derinimas atsiranda šiek tiek vėliau: „She loves candy.“ Šio etapo pabaigoje, tarp 5 ir 6 metų, beveik viskas jau būna įsisavinta (Helms-Park, 2018).

Išvados

Remdamiesi šiomis kalbos įsisavinimo gairėmis, tėvai turėtų atsiminti, kad vaikų kalbos raidos tempas skiriasi. Jei vaikas šiek tiek atsilieka, tai nebūtinai reiškia kalbos sutrikimą. Dar kartą primename – kiekvienas vaikas yra unikalus ir kitoks. Vieni kalbą įsisavina greičiau nei kiti.

Visada svarbu atminti, kad kalbos supratimas visada keliais mėnesiais aplenkia kalbėjimą. Kalbos gebėjimai atsispindi ir kalbėjime. Dauguma vaikų, kurių kalbos raida vėluoja, įskaitant turinčius klausos sutrikimų, paprastai pasiveja bendraamžius iki 3 metų (DeLuzio, 2020).

Šaltiniai: