Kas yra paveikslėlių mainų komunikacijos sistema (PECS)?

Paveikslėlių mainų komunikacijos sistema, žinoma kaip PECS, leidžia žmogui bendrauti nenaudojant žodžių. Iš esmės ji suteikia „balsą“ asmeniui, kuris nenaudoja žodžių savo norams ir poreikiams išreikšti.

Tėvai, mokytojai ir terapeutai naudoja šią sistemą padėdami autistiškiems vaikams bei vaikams su kitais raidos sutrikimais. Jei matote, kad jūsų vaikui reikia pagalbos reiškiant savo poreikius, PECS gali būti puikus sprendimas!

PECS leidžia žmogui bendrauti nenaudojant žodžių.

PECS istorija

PECS yra oficiali registruota prekės ženklo programa, kurią sukūrė Andrew Bondy ir Lori Frost devintajame dešimtmetyje, o išleido „Pyramid Educational Products“. Ši vizualinio palaikymo komunikacijos sistema garsi savo paveikslėlių kortelėmis. Tačiau PECS – tai daugiau nei kortelės: tai konkretus metodas, kaip išmokyti vaiką bendrauti paveikslėliais.

Kad ši komunikacijos priemonė veiktų, programa yra suskirstyta į šešis etapus. Prieš pradedant kitą etapą, būtina užbaigti ankstesnį. Pavyzdžiui, pirmasis etapas privalo eiti prieš antrąjį. Šie nuoseklūs etapai yra tikslingai sukurti tam, kad padėtų tvirtą pagrindą vaiko ir suaugusiojo bendravimui.

Tyrimai rodo, kad pagal savo raidą vaikai pradeda suprasti paveikslėlius sulaukę maždaug trejų metų. Dėl šios priežasties paveikslėlių mainų sistema dažniausiai rekomenduojama vaikams nuo trejų metų amžiaus. Šiandien daugelis logopedų taiko PECS tiek trumpalaikiam, tiek ilgalaikiam naudojimui.

Nors bet kurios komunikacijos sistemos tikslas yra padėti lavinti šnekamąją kalbą, ji taip pat gali būti naudojama kaip pagrindinė bendravimo forma. Kai kurie vaikai gali pereiti visus šešis sistemos etapus ir išmokti šnekamosios kalbos. Kiti ir toliau naudos PECS „funkcinei“ komunikacijai.

Ar PECS tinka mano vaikui?

Paveikslėlių mainų komunikacijos sistema puikiai tinka vaikams, kurie:

• Nebendrauja šnekamąja kalba
• Turi asmeninių pomėgių (tai, ką mėgsta ir ko nemėgsta)
• Bendrauja „tikslingai“ (rodo norą komunikuoti)

„Tikslingas“ bendraujantysis – tai vaikas, jaučiantis poreikį išreikšti savo norus. Jei vaikas bendrauja tikslingai, jis gali prieiti prie suaugusiojo, paimti jį už rankos ir nusivesti prie norimo daikto.

Kokie yra PECS etapai?

1 etapas: išmokti bendrauti

Pirmasis etapas apima mokymąsi, kaip bendrauti. Šis pradinis komunikacijos sistemos žingsnis yra lemiamas mokant vaiką išreikšti savo poreikius paveikslėliais. Norint tai pasiekti, tėvams ar terapeutui geriausia pasitelkti vaiką motyvuojantį, jį dominantį dalyką.

Pavyzdžiui, jei vaikas labai mėgsta žaislinius traukinukus, naudokite traukinuko paveikslėlį, kad motyvuotumėte vaiką išmainyti šį paveikslėlį į žaislinį traukinuką.

Pirmajame etape vienu metu keičiamasi tik vienu paveikslėliu. Taip sukeliama mažiau sumaišties ir sukuriamas tvirtas pagrindas, kaip bendrauti paveikslėliais. Tai galima daryti taip: vienas suaugęs laiko daiktą, o kitas suaugęs, būdamas už vaiko, nukreipia jo ranką paimti paveikslėlį ir paduoti jį pirmajam suaugusiajam.

2 etapas: atkaklumo ir atstumo iki paveikslėlio mokymasis

Antrasis etapas remiasi pirmuoju. Vaikas ne tik toliau bendrauja mainydamasis paveikslėliais, bet ir mokosi atkaklumo bei įveikti atstumą iki paveikslėlio. Užuot turėjęs paveikslėlį šalia savęs, vaikas turi nueiti ir jį pasiimti, kad patenkintų savo poreikį.

Norėdamas išmokyti vaiką atkaklumo, suaugęs paima vaiko norimo daikto paveikslėlį ir nueina toliau. Tuomet vaikas turi prieiti prie suaugusiojo, kad pasiimtų paveikslėlio kortelę.

3 etapas: pasirinkimo darymas

Trečiajame etape vaikui pateikiami du paveikslėliai. Paprastai vienas paveikslėlis vaizduoja tai, ko vaikas nenorėtų, o kitas – tai, ką jis norėtų pasirinkti. Tai skatina vaiką pasirinkti vieną iš dviejų paveikslėlių.

Šis paveikslėlių mainų komunikacijos sistemos žingsnis verčia vaiką pažiūrėti į korteles, jas išnagrinėti ir priimti sprendimą, atitinkantį jo poreikius.

4 etapas: jausmų ir poreikių išreiškimas

Tai etapas, kuriame pradedami jungti paveikslėliai ir žodžiai. Šiame etape pristatomas naujas kortelių rinkinys tik su žodžiais. Kai kuriose kortelėse yra tokios frazės kaip:

„Aš noriu...“

ARBA

„Man reikia...“

ARBA

„Aš jaučiuosi...“

Šie trumpi sakiniai vėliau derinami su paveikslėliu, kad vaikas galėtų išreikšti, ko nori, ką jaučia ar ko jam reikia. Kai kuriems vaikams šis etapas yra paskutinis šios paveikslėlių sistemos raidos žingsnis.

5 etapas: atsakymas į klausimą

Šiame etape mokomasi atsakyti į klausimus naudojant trumpų sakinių korteles ir paveikslėlius. Paklausus vaiko: „Ką norėtum veikti?“, jis gali sujungti sakinio kortelę ir paveikslėlio kortelę, kad atsakytų į klausimą.

Svarbu paminėti, kad ne kiekvienas vaikas peržengia ketvirtąjį etapą ir pereina prie penktojo. Ir tai visiškai normalu! Svarbiausia, kad vaikas išmoko „funkcinės“ komunikacijos, padedančios patenkinti jo pagrindinius poreikius.

Atsakymams pateikti dažnai naudojama „lipukų“ (Velcro) lenta arba paveikslėlių segtuvas. Vaikas pirmiausia ant lipnios juostelės uždeda trumpo sakinio kortelę, pavyzdžiui, „Aš noriu“. Šalia jos dedama norimo daikto paveikslėlio kortelė. Šiame PECS etape daugelis vaikų šį sakinį ištaria garsiai.

Tai lemiamas raidos žingsnis į priekį vaikams, turintiems kalbos sunkumų.

6 etapas: atsakymo komentavimas

Kai kurių nuomone, šeštasis paveikslėlių mainų komunikacijos sistemos etapas nėra „tikrasis“ etapas ir dažnai praleidžiamas, nes yra labai panašus į penktąjį. Vis dėlto jį verta paminėti, nes jis praplečia praėjusį etapą.

Šeštasis etapas pratęsia penktąjį mokydamas vaiką pakomentuoti atsakymą į klausimą. Pavyzdžiui, suaugęs paklausia vaiko: „Ką matai?“. Kad atsakytų, vaikas turi sujungti visus ankstesnius PECS etapus ir pasitelkti kritinį mąstymą, kad suformuluotų ir pateiktų atsakymą. Vaikas atsakys panaudodamas kortelę „Aš matau...“ ir paveikslėlį to, ką mato.

Atkreipkite dėmesį į verbalinį ir neverbalinį elgesį

Paveikslėlių mainų komunikacijos sistema (PECS) yra nuostabi priemonė bet kuriam vaikui, gebančiam sąmoningai ir tikslingai parodyti savo poreikius. Tai dažnai viena pirmųjų pagalbos priemonių autizmo spektro vaikams, kurie kalba labai mažai arba nekalba visai.

Šiuo metu aš pati pradedu taikyti PECS savo nekalbančiam trimečiui. Tiesą sakant, tai nemenkas iššūkis, nes viskam užsidarius dėl karantino apribojimų, šiuo metu jis nelanko terapijos užsiėmimų. Tai reiškia, kad domiuosi ir pradedu PECS be logopedo pagalbos. Nors bendraujame el. paštu, tai ne tas pats, kas gyvai dirbti su sūnumi prižiūrint logopedui.

Tačiau tik laikas parodys, kaip mano sūnui seksis prisitaikyti prie šios paveikslėlių sistemos. Labai tikiuosi geresnio mudviejų tarpusavio bendravimo, kad galėčiau patenkinti jo poreikius be didžiulio streso ir pykčio priepuolių. Tikiu, kad lėtas judėjimas per PECS etapus paskatins jo kalbos raidą ir padės jam vėl prabilti!