Savistimuliacinis elgesys (stimingas) ir autizmas: kas tai, priežastys ir kaip jį valdyti

Stimingas – tai pasikartojantys judesiai ar garsai, skirti nusiraminti ir stimuliuoti save. Dažniausiai šis elgesys apima visus penkis pojūčius dėl įvairių priežasčių.

Kaip atrodo stimingas?

Stimingas skirstomas į dvi kategorijas: „žemesnio lygio“ ir „aukštesnio lygio“. Žemesnio lygio stimingą sudaro tokie veiksmai kaip kūno sūpavimas ir rankų plazdėjimas. Aukštesnio lygio stimingas pasireiškia pasikartojančiu elgesiu, pavyzdžiui, griežtomis rutinomis ir itin intensyviais pomėgiais.

Dažniausiai pasitaikantis stimingo elgesys apima:

• Nagų kramtymą
• Sūpavimąsi
• Sukimąsi ratu
• Rankų plazdėjimą
• Žodžių ar frazių kartojimą
• Plaukų pešiojimą

Tai tik keli dažni elgesio pavyzdžiai, siejami su autizmu. Svarbu suprasti, kad ne kiekvienas toks elgesys yra trikdantis ar neįprastas. Kai kas nors kramto nagus jausdamas nerimą, niekas to per daug nepastebi. Taip yra todėl, kad nagų kramtymas visuomenėje laikomas įprasta reakcija, periodiškai pasireiškiančia patiriant nerimą.

Tačiau kai stimingo elgesys tampa labiau pastebimas ir nuolatinis, jis gali pradėti trikdyti aplinkinius. Jei vaikas sukasi ratu viešumoje, jis gali nesuvokti, kad tai trukdo kitiems. Dėl to šis elgesys nesustabdomas ir tęsiasi net socialinėse situacijose.

Svarbu paminėti, kad vaikui pradėjus stimuliuotis, šį elgesį kartais būna sunku sustabdyti. Be to, autistiški asmenys gali kartoti judesius, kurie kelia fizinės žalos sau pavojų.

Elgesys, galintis sukelti susižalojimą:

• Galvos trankymas
• Savęs mušimas
• Kandžiojimas
• Žaizdelių ar šašų krapštymas
• Pavojingų daiktų ragavimas ar rijimas

https://www.youtube.com/watch?v=JQSLPJt3HBg

Kokios yra stimingo priežastys?

Mokslas dar nėra tiksliai nustatęs stimingo priežasties. Egzistuoja kelios teorijos, kodėl autistiški asmenys taip elgiasi.

Viena teorija teigia, kad pasikartojantis elgesys padeda nusiraminti ir sukaupti dėmesį stresinėse situacijose. Manoma, kad stimingas atsiranda tada, kai iš aplinkos gaunama per daug sensorinės informacijos, sukeliančios perteklinę stimuliaciją.

Antroji teorija teigia, kad stimingas stimuliuoja pojūčių sistemą. Žmogui stimuliuojantis, sužadinama nervų sistema, o išsiskyręs dopaminas smegenyse sukelia pasitenkinimo jausmą. Ši teorija remiasi idėja, kad sensorinės informacijos trūksta, todėl stimingu siekiama gauti papildomos stimuliacijos.

Stimingo elgesys moksliškai dar nėra pakankamai ištirtas, nes tyrimuose dažniausiai dėmesys skiriamas socialiniams ir bendravimo sunkumams, susijusiems su autizmu.

Kaip galima suvaldyti stimingą?

Tie, kurie stimuliuojasi patirdami stresą ar nerimą, dažnai patys tai pastebi ir gali sustoti, jei jaučia, kad elgesys tampa nevaldomas. Tačiau autistiškiems asmenims sustabdyti šį elgesį gali būti labai sunku.

Stimingas nėra gydomas. Svarbiausia – išmokti jį suvaldyti. Nors slopinti stimingo nereikėtų, jei jis kelia fizinę žalą, tokį elgesį būtina atidžiai kontroliuoti, kad būtų išvengta susižalojimų.

Štai keletas paprastų idėjų, kaip valdyti autizmo sukeltą stimingą namuose!

Sensoriniai žaislai

Laimei, sensoriniai žaislai leidžia asmenims, turintiems autizmą, nukreipti savo energiją į žaislą, o ne į stimingo veiksmus. Yra daugybė įvairių sensorinių žaislų, tarp jų:

• Spaudžiami žaislai – minkšti žaislai ar kamuoliukai, skirti nuolatiniam gniaužymui.
• Sensoriniai kamuoliukai – įvairių tekstūrų, dygliuoti, spalvoti ar šviečiantys kamuoliukai pojūčiams sužadinti (dar vadinami taktiliniais žaislais).
• Lipdymo priemonės – pavyzdžiui, šlykštukai (slaimai), plastilinas, kinetinis smėlis ir kt. Jie padeda vaikams lavinti dėmesį ir kūrybiškumą.
• Nusiraminimo žaislai (angl. fidgets) – suktukai (fidget spinners) ar kaladėlės, skleidžiantys spragsinčius garsus garsinei stimuliacijai.

Medicininių priežasčių atmetimas

Sveikatos problemos, tokios kaip galvos skausmas, bendras skausmas ar ausų uždegimai, gali paskatinti stimingą arba jį sustiprinti. Norint padėti vaikui sumažinti šį elgesį, svarbu atmesti medicinines priežastis.

Ramios aplinkos užtikrinimas

Stimingas gali sustiprėti patiriant nerimą ar stresą. Norėdami sumažinti stimingo dažnumą, stenkitės sumažinti nerimą ir situacijas, kuriose autistiškas vaikas gali greitai pervargti.

Fizinis aktyvumas

Kai kuriems autistiškiems asmenims sumažinti stimingą padeda mankšta. Tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas padeda sumažinti įtampą ir taip apriboti pasikartojantį elgesį. Mankšta ne tik padeda jį sušvelninti, bet ir suteikia reikiamos stimuliacijos tiems, kurie ieško sensorinių patirčių.

Emocijų savireguliacijos mokymas

Viena iš sričių, keliančių sunkumų autistiškiems vaikams, yra gebėjimas tinkamai valdyti ir išreikšti emocijas. Taip yra todėl, kad jiems sunku atpažinti ir suprasti tiek kitų, tiek savo jausmus. Vaikui nusiminus, gali būti sunku nerimą ar pyktį išreikšti žodžiais.

Jei stiprioms emocijoms išreikšti nenaudojami žodžiai ar kiti būdai, stimingas gali sustiprėti. Todėl vaikui labai naudinga mokytis emocijų savireguliacijos.

Asmeninė patirtis su stimingu

Mano sūnus pradėjo stimuliuotis būdamas 8 mėnesių. Vos tik išmoko atsistoti ir užsikabaroti ant baldų, jis pradėjo sūpuoti kūną pirmyn ir atgal. Iš pradžių maniau, kad jis tiesiog migdosi. Tačiau sūpavimasis nesiliovė.

Dabar jam treji, ir jis stimuliuojasi visą dieną. Sūpavimasis ant sofos pirmyn ir atgal tapo nuolatiniu jo įpročiu. Pastaruoju metu stimingas sustiprėjo ir tapo agresyvesnis. Pašokęs ir atsilošdamas atgal į sofą, jis atsitrenkia galva į palangę. Deja, jis toliau šokinėja ir supasi tuo pat metu, tyčia vėl ir vėl trankydamas galvą.

Sunku stebėti tokį elgesį, todėl darau viską, kad jį stebėčiau ir suvaldyčiau, kol stimingas nevirto susižalojimu.

Siekdama padėti jam suvaldyti šį elgesį, nupirkau įvairių sensorinių žaislų, įskaitant dygliuotus ir ryškiaspalvius kamuoliukus. Kaskart, kai stimingas tampa per daug agresyvus, paduodu jam sensorinius kamuoliukus, kad jis nukreiptų dėmesį, ir pastebiu teigiamų pokyčių! Vos tik paėmęs žaislą į rankas, jis nustoja suptis!

Nors sensoriniai žaislai padeda sušvelninti šį elgesį, tikiuosi, kad sūnui pradėjus lankyti ergoterapiją, stimingą pavyks valdyti dar geriau.

Išvada

Stimingas yra elgesys, apie kurį vis dar sklando daugybė mitų. Reikia ne tik išsamesnių šio reiškinio tyrimų, bet ir didesnio visuomenės supratimo, nes neturintiems autistiškų artimųjų stimingas gali atrodyti „keistas“ ar „neįprastas“.

Vieniems stimingas, pavyzdžiui, nagų kramtymas, yra priimtinas visuomenėje ir pasireiškia tik laikinai patiriant stresą. Tačiau autistiškiems asmenims stimingo ne visada pavyksta sustabdyti.

Man, kaip mamai, auginančiai vaiką, kuriam būdingas stimingas, tai yra kasdienis elgesys. Nors negaliu visiškai sustabdyti sūnaus nuo stimingo, galiu stengtis jį suvaldyti pasitelkdama sensorinius žaislus ir užkirsti kelią bet kokiam susižalojimui. Su tuo susidoroti nelengva, tačiau stimingą valdyti įmanoma. Taip pat išmokau priimti, kad mano sūnaus sūpavimasis pirmyn ir atgal yra tiesiog jo asmenybės dalis.