„Kūdikių kalba“ – naudinga ar žalinga?

Šių diskusijų ir nuolatinių tyrimų priežastis – kalba ir komunikacija yra esminiai įgūdžiai, kurių vaikai pradeda mokytis nuo pat kūdikystės. Yra moksliškai įrodyta, kad ankstyvieji kalbos ir komunikacijos įgūdžiai yra tiesiogiai susiję su sėkmingu skaitymu, rašymu ir tarpasmeninių santykių vystymusi vėlesniame amžiuje, todėl jų svarbos tikrai negalima nuvertinti.

Tikimės, kad šis straipsnis padės geriau suprasti šią temą, pasiūlys praktinių žingsnių, kaip galite skatinti savo kūdikio kalbos raidą, bei suteiks jums ramybės.

Kas yra „kūdikių kalba“?

„Kūdikių kalba“ – tai paprasti garsai, sujungti į mielų, čiauškančių beprasmybių virtinę, kurią daugelis tėvų klaidingai laiko geriausiu būdu paskatinti vaiką kalbėti. Tačiau sveikatos priežiūros specialistams, pedagogams ir mokslininkams tai atrodo visiškai kitaip. 

Nors kūdikių kalba iš tiesų gali paskatinti čiauškėjimą ir pirminį bendravimą, kuris yra labai svarbus jūsų vaiko kalbos raidai, vėliau ji nebepadeda, kai norite maksimaliai atskleisti vaiko potencialą.

Tai reiškia, kad nors kūdikių kalba pasitaiko visose kultūrose ir jos beveik neįmanoma išvengti, yra didžiulis skirtumas tarp kalbėjimo su kūdikiu naudingu būdu ir nenaudingo čiauškėjimo – abu šie būdai vaiką ir jo raidą veikia skirtingai.

Kalbėjimas su kūdikiu tokiu būdu, kuris skatina vaiko kalbos raidą, vadinamas „tėvų kalba“ (angl. Parentese).

Jūs sėkmingai naudojate tėvų kalbą, jei:

• Pakeičiate savo balsą, padarydami jį aukštesnį
• Keičiate intonaciją, kad atkreiptumėte vaiko dėmesį
• Pasitelkiate mimiką, veido išraiškas, gestus ir šypseną
• Kalbstatus lėtai ir aiškiai atskiriate žodžius vieną nuo kito
• Vartojate paprastus žodžius ir trumpus sakinius
• Tęsiate balsių garsus
• Išreiškiate ryškesnes emocijas
• Kartojate žodžius ir frazes

Tėvų kalba yra naudinga!

Kadangi tėvų kalboje naudojami lėti, pabrėžti garsai, ji pritraukia kūdikio dėmesį ir suteikia jam užuominų, kaip iššifruoti sakinius, kartu turtindama jo žodyną. 

Tam tikros tėvų kalbos formos, pavyzdžiui, dainingas balsas, skatina vaiko kalbos raidą, nes aiškesnis priebalsių ir balsių tarimas padeda kūdikiams išgirsti skirtumą tarp jų. Tyrimai rodo, kad kūdikiai, kurių tėvai taikė šią techniką, būdami dvejų metų turėjo gausesnį žodyną nei tie, kurių tėvai to nedarė. 

https://www.youtube.com/watch?v=_7XtROS_Rpg&feature=youtu.be

Raidos psichologijos profesorė Katherine White aiškina, kad kūdikiui suaugusiųjų kalbėjimas su juo ir aplink jį primena mūsų jausmą, kai sėdime kambaryje, kur žmonės kalba mums visiškai nežinoma kalba. Tai reiškia, kad kūdikiams ir mažiems vaikams sunku atskirti, kur baigiasi vienas žodis ir prasideda kitas, todėl jiems daug lengviau atpažinti žodžius, kai tėvai naudoja tėvų kalbą.

Atkreipkite dėmesį, kad tėvų kalba nuo įprasto čiauškėjimo skiriasi tuo, jog neapsiriboja vien garsais. Naudojant taisyklingai, tėvų kalba užtikrina, kad kalbėsite taisyklinga gramatika ir sakiniais, padėdami vaikui suprasti kontekstą bei susieti žodžius su sąvokomis. Tai ugdo jų kalbos ir tarimo gebėjimus.

„Kūdikių kalba“ yra nenaudinga!

Tyrimai parodė, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl tėvai kalba su savo kūdikiais vaikišku čiauškėjimu, yra noras patraukti ir išlaikyti jų dėmesį, o ne sąmoningas siekis mokyti kalbos. Toks bendravimas savaime nėra blogas, nes vaiko dėmesio patraukimas yra būtinas bet kokiam mokymuisi. Tačiau pasikliauti vien šiuo metodu yra žalinga, nes tėvai paprastai vartoja pernelyg saldžius, išgalvotus žodžius, kurie nepadeda turtinti žodyno ir lavinti kalbos.

Išgalvoti beprasmiai žodžiai ir daiktų pervadinimas (pvz., sakyti „niam-niam“ vietoj valgymo ar „tiu-tiu“ vietoj mašinos) gali apsunkinti kalbos raidą ir netgi sulėtinti kūdikio mokymąsi. Taip elgdamiesi priverčiate kūdikį išmokti teisingą sąvoką šalia beprasmio žodžio ir pačiam bandyti suprasti, kurį iš jų tinkamiau vartoti. 

Galiausiai, žodžių karpymas ir naujų kūrimas pagal skleidžiamą garsą vaikui neduoda jokios naudos. Tai reiškia, kad nors kūdikių kalba iš pradžių yra naudinga, kol kūdikis labai mažas, vaikui augant ji gali neigiamai paveikti raidą. Vaikams augant reikalinga sudėtingesnė kalbinė aplinka, o pernelyg supaprastinta kalba gali sulėtinti šį procesą. 

Iš esmės nieko blogo keisti balso toną ir veido išraiškas, kad atkreiptumėte kūdikio dėmesį, tačiau kalbėdami su juo privalote vartoti tikrus žodžius ir frazes (tėvų kalbą), kad būtumėte geras kalbos pavyzdys. Galų gale, kaip vaikas gali išmokti kokybiškos kalbos, jei patys jos jam nesiūlote? 

Tad ką turėtumėte daryti?

Svarbiausia – reguliariai kalbėtis su vaiku akis į akį, orientuojantis į kokybę, o ne į kiekybę:

• Vartodami tėvų kalbą, kalbėkite išraiškingiau, keiskite balso toną ir aukštį, tačiau nenaudokite beprasmių, išgalvotų žodžių. Ši technika turi papildomą privalumą – moko kūdikį pokalbio ritmo („tu – man, aš – tau“), kurį galite toliau lavinti mėgdžiodami kūdikį ir stengdamiesi jam atsakyti, net jei ne visai suprantate, ką jis sako.

• Stanfordo universiteto tyrimas parodė, kad kalbėjimas ilgesniais, įvairesniais sakiniais taip pat gali padėti sustiprinti jūsų kūdikio kalbinius įgūdžius. Todėl stenkitės kuo dažniau vartoti taisyklingą gramatiką ir kalbėtis su kūdikiu pilnais sakiniais – net jei žinote, kad jis jūsų dar visiškai nesupranta!

• Dažnai šypsokitės savo kūdikiui, ypač kai jis guguoti, burbuliuoja ar bando kalbėti – jūsų šypsena skatina jį stengtis toliau! Šių bendravimo bandymų metu būtinai žiūrėkite į jį ir stenkitės nesiblaškyti dėl aplinkos veiksnių. Šypsojimasis ir veido išraiškų atkartojimas sustiprina bendravimą ir jo svarbą jūsų kūdikiui.

• Atminkite, kad gestai yra vienas iš daugelio būdų, kuriais kūdikiai bando bendrauti, todėl drąsiai atkartokite kūdikio gestus, kai su juo kalbate. Taip pat galite dažnai ir aiškiai kartoti paprastus žodžius, tokius kaip „mama“ ir „buteliukas“, kad vaikas pradėtų atpažinti pažįstamus žodžius ir susieti juos su jų reikšme.

• Lavinkite kūdikio klausymosi įgūdžius dažnai kalbėdamiesi su juo visos dienos metu ir pasakodami apie tai, ką veikiate kartu. Pavyzdžiui, kalbėkite ir pasakokite kūdikiui, kas vyksta, kol jį maitinate, rengiate ir maudote, kad jis pradėtų sieti šiuos žodžius bei kalbos garsus su kasdieniais daiktais ir veiklomis.

• Niekada nėra per anksti pradėti skaityti kūdikiui, nes skaitymas stimuliuoja besivystančias smegenis. Netgi raminančios muzikos su paprastais žodžiais klausymasis yra puikus būdas palaikyti klausymosi įgūdžių, žodyno ir kalbos raidą.

• Kūdikiui augant, nepamirškite ir toliau bendrauti su juo individualiai, aktyviai lavindami jo komunikaciją. Be to, tam pačiam daiktui įvardyti naudokite skirtingus žodžius, vartokite įvairių rūšių žodžius bei ilgesnes frazes, kad praturtintumėte jo žodyną. 

Apibendrinant galima teigti, kad mokslas kur kas labiau palaiko „tėvų kalbos“ naudą, o ne beprasmį vaikišką čiauškėjimą. 

Tėvų kalba padeda vaikams mokytis kalbėti ir suprasti kalbą, o kokybiškas jos vartojimas padeda kūdikiui suvokti kalbos svarbą. Šis teigiamas pastiprinimas skatins jį įsitraukti į abipusį bendravimą, kuris yra būtinas kalbos mokymuisi ir bendrai komunikacijos raidai.