Muzika vaikams ir logopedija

Muzika įtraukia daugybę informacijos apdorojimo mechanizmų – nuo garsų atpažinimo (kai skiriame trimitą nuo fleitos) iki aukštesnių pažintinių funkcijų, tokių kaip sekos suvokimas, dėmesys, atmintis ir mokymasis. Tai ypač pasakytina apie mokymąsi groti muzikos instrumentu.

Kadangi muzikuojant reikia daug pažintinių gebėjimų, muzikantai jau seniai tyrinėjami siekiant suprasti smegenų plastiškumą ir patikrinti intriguojančią galimybę, kad muzikinės žinios gali persikelti į kitas sritis, pavyzdžiui, kalbą.

Ar logopedijoje galima naudoti muziką?

Taip, galima! Kadangi atlikta daugybė tyrimų, rodančių teigiamą ryšį tarp muzikos naudojimo logopedinėse pratybose ir rezultatų, daugelis logopedų bendradarbiauja su muzikos mokytojais ar muzikantais, kad sudarytų savo pacientams tinkamus terapijos planus.

Nesvarbu, ar pratybas veda abu specialistai kartu, ar tik logopedas, muzika vaikams logopedijoje gali turėti didelį poveikį žmonėms, turintiems kalbos ir kalbėjimo sutrikimų (The ASHA Leader, 2012, įvado pastraipa ir pastraipa „Where is Music Therapy Headed“).

https://www.youtube.com/watch?v=iS4LsXmZpHE

Pažiūrėkite šį vaizdo įrašą apie tai, kaip naudoti muziką su nekalbančiais vaikais ir vaikais, turinčiais autizmą.

Logopedija ir muzikos terapija turi daug bendro. The ASHA Leader rašo, kad muzikos terapeutai ir logopedai dirba su panašiais pacientais. Ir vieni, ir kiti dirba su žmonėmis, turinčiais raidos sutrikimų ir klausos negalią. Šiame ASHA straipsnyje „In Harmony“ (2012), publikuotame The ASHA Leader, toliau teigiama:

Tyrimai rodo, kad kalba ir muzika iš dalies naudoja tuos pačius nervinius tinklus.

The ASHA Leader, 2012, „What is Music Therapy“

Vis dėlto muzikos terapija tinka ne visiems. Kai kuriems pacientams ji gali blaškyti dėmesį ar erzinti (pvz., insultą patyrusiam pacientui). Svarbu stebėti žmogaus reakciją ir įvertinti, ar ji tikrai naudinga!

Kaip naudoti muziką?

Muziką vaikams pratybų metu galima naudoti įvairiai. Ji gali skambėti fone, galite paprašyti vaiko dainuoti kartu arba leisti jam susikurti savo dainos žodžius – taip lavinamas žodynas ir gramatika.

Daugeliu atvejų muzika pagerino paciento motyvaciją, požiūrį ir rezultatus logopedinėse pratybose (The ASHA Leader, 2012). Neabejotina, kad muzika dažniausiai sukelia tam tikrą jausmą ar emociją. Prisiminkite, kaip reaguojate išgirdę mėgstamą dainą arba per radiją skambant dainai, kurios visiškai nemėgstate. Ji visada sukelia kokią nors reakciją.

Atvejo analizė: vaikiškos dainos ir terapija

Skaičiau atvejo analizę apie ketverių metų berniuką, vardu Allenas, kuris dėl daugybės sveikatos sutrikimų lankė logopedines pratybas. Allenas negalėjo bendrauti taip, kaip būdinga jo amžiaus vaikui. Vietoj to, norėdamas atkreipti kitų dėmesį ir ko nors paprašyti, jis naudojo gestus (Geist et al., 2008, p. 313).

Pasak šio straipsnio, jam buvo sunku suprasti žodžius ir nurodymus, jis negalėjo aiškiai ištarti žodžių ar sakinių (Geist et al., 2008, p. 313). Be to, Allenas nedalyvaudavo bendraamžių veiklose ir nebandydavo su jais bendrauti.

Allenas buvo neįsitraukęs ir nesidomėjo logopedinėmis pratybomis, tačiau muzika muzikos terapijos užsiėmimuose jį TIKRAI domino.

Alleno muzikos terapijos rezultatai parodė, kad, naudojant muziką kaip paskatinimą, individualiuose užsiėmimuose jo socialinė sąveika padidėjo.

Geist et al., 2008, p. 313

Tai reiškia, kad bendraudamas jis nebesirėmė gestais – daugiausia vartojo žodžius! Kai į terapiją buvo įtraukta muzika, ankstesnio elgesio sumažėjo.

Alleno atveju logopedijos ir muzikos terapijos bendradarbiavimas buvo sėkmingas.

Svarbiausia mintis

Tad kokią išvadą galima padaryti iš visų šių tyrimų ir statistikos?

Trumpai tariant, jei jūsų vaikas mėgsta muziką, verta pabandyti ją įtraukti į pratybas.

Jei įprastos logopedinės pratybos vaikui atrodo nuobodžios ar neįdomios, kitą kartą įjunkite muziką ir pažiūrėkite, ar tai ką nors pakeis! Kiekvienas vaikas yra unikalus ir reaguos skirtingai. Tačiau jei muzika padeda – naudokite ją!