Kaip sudominti vaikus logopedija

Vaikams tai gali pasirodyti nuobodu, jiems gali nepatikti logopedas, atliekamos užduotys arba jie gali nesutarti su kitais grupės vaikais.

Manau, kad mums, logopedams, labai vertinga ir svarbu pakeisti savo požiūrį: užuot klausus „kodėl vaikas nenori dalyvauti užsiėmime?“, paklausti savęs: „ką galiu pakeisti aplinkoje, kad vaikas norėtų mokytis?“ Dažnai sprendimas yra labai paprastas, tačiau jei vaikas negali išreikšti, kur slypi problema, jis reaguoja neigiamai – atsisako dalyvauti ar netinkamai elgiasi.

Vaikai daro tik tai, kas jiems veikia, arba tai, ko mes, suaugusieji, patys netyčia juos išmokėme praeityje. Jei vaikas palenda po stalu, atsisako dirbti, o tėvai tiesiog išsiveda jį namo, vaikas nesąmoningai išmoksta, kaip išvengti mokymosi situacijų. Jei vaikas turi daug patirties, kai mokymasis baigdavosi nesėkme, nenuostabu, kad jis norės tokių situacijų vengti. Tėvai manęs ne kartą klausė, ar turėtų vestis vaiką namo, ir aš visada atsakau: „ne“. Verčiau atlaikysiu vieną (ar keturis) sunkius užsiėmimus, nei leisiu vaikui suprasti, kad terapijos galima tiesiog išvengti.

Taigi, jei vaikas bando pabėgti ar išvengti mokymosi situacijų, turime padaryti du dalykus.

1. Sužinokite, kas provokuoja jūsų vaiką

Pirmiausia turime pasirūpinti, kad toks vaiko elgesys daugiau niekada nepadėtų jam išsisukti. Kaip? Užmezgant bet kokį terapinį ryšį, labai svarbu atsargiai vertinti reikalavimus, kuriuos keliame vaikui. Neturėtume duoti vaikui nurodymų daryti ką nors, ko nesame pasirengę ar nepajėgiame padėti jam atlikti iki galo. Turime perprasti jo dirgiklius ir išsiaiškinti, kas skatina norą pabėgti. Turėjau vaiką, kuris akimirksniu išbėgdavo iš kabineto, vos tik išsitraukdavau tam tikrą žaislą. Paslėpus tą žaislą, jis nustojo bandyti pabėgti iš logopedinių užsiėmimų.

Pradžioje išsiaiškiname daugybę įvairių dalykų, kurie vaiką motyvuoja, ir suteikiame juos be jokių išankstinių sąlygų. Šie dalykai, kurie vaikui patinka ar jį motyvuoja, tampa potencialiais paskatinimais. Motyvacija yra lemiama mokant bet kokio įgūdžio.

Jei vaiko niekas nemotyvuoja, mes neturime kuo paskatinti ir įtvirtinti norimų išmokyti įgūdžių. Jei neskatiname, mes ir nemokome. Tai gali būti lipdukai, trintukai ar galimybė išsirinkti prizą iš dėžutės. Stengiuosi nenaudoti maisto kaip paskatinimo priemonės!

2. Sukurkite motyvuojančią kalbos mokymosi aplinką

Antras dalykas, kurį privalome padaryti, jei vaikas bando pabėgti ar vengti mokymosi situacijų – užtikrinti, kad mokome jį taip, jog jis galėtų patirti sėkmę.

Mes, žmonės, paprastai mėgstame daryti tai, kas mums sekasi, ir vengiame to, kas nesiseka. Kai vaikai turi kalbos apraksiją, mes prašome jų daryti tai, kas jiems yra be galo sunku. Kuo vaikai vyresni, tuo daugiau nesėkmės patirties jie jau turi bandydami kalbėti. Todėl privalome parodyti pavyzdžius ir pateikti užuominas, kurias jie galėtų sėkmingai atkartoti bent apytiksliai, ir dosniai girti kiekvieną jų pastangą ištarti tikslinį garsą ar atlikti judesį.

Taip pat turime atsižvelgti į tėvus. Jūs esate patys svarbiausi žmonės savo vaiko gyvenime. Mes, kaip logopedai, turime jus apmokyti ir suteikti žinių, kaip geriausiai padėti savo vaikui namų aplinkoje. Kiekvienas bendravimas yra proga jūsų vaikui mokytis, todėl pasirūpinkite, kad visi jūsų vaiko aplinkos žmonės mokytų jį to, ko norite, kad jis išmoktų.

Kad ir kaip būtų sunku, visi turi būti nuoseklūs ir tvirti. Jei logopedas taiko teigiamą pastiprinimą ir bando sustabdyti netinkamą elgesį, labai svarbu, kad tai tęstųsi ir namuose. Žinau, kad tai lengviau pasakyti nei padaryti. Pavyzdžiui, jei bandote įveikti pykčio priepuolius prieš miegą, nes vaikas nenori likti savo lovoje, kad ir kokios taktikos imsitės vieną vakarą, privalote išlikti nuoseklūs. Tai galioja net ir tada, jei vaikas rėkia ir patiria tikrą pykčio priepuolį.

Nuoseklumas yra raktas į sėkmę bet kokioje terapijoje, ne tik logopedijoje. Pasitarkite su savo logopedu dėl motyvacinių strategijų ir dalykų, kuriuos galite daryti namuose, kad palaikytumėte vaiko susidomėjimą.

Būkime atviri: jei situacija nesikeičia į gerąją pusę, siūlyčiau pakeisti logopedą. Kartais vaikams tiesiog nepavyksta užmegzti ryšio su konkrečiu specialistu, ir tai yra VISIŠKAI NORMIRALU! Tai neįžeis jūsų logopedo jausmų – taip tiesiog nutinka! Geriau tai suprasti anksti ir ištaisyti situaciją, nei per ilgai delsti ir neleisti vaikui daryti tokios pažangos, kokią jis galėtų pasiekti!