Prašau, neteiskite manęs ir mano specialiųjų poreikių turinčio vaiko

Deja, mūsų pasaulyje gausu žmonių, kurie nepriima kitokių, teisia, komentuoja ir elgiasi tiesiog nemandagiai, viešumoje pamatę tam tikrą vaiko elgesį. Neišsiuntę jų į etiketo kursus, nedaug ką tegalime padaryti, kad pakeistume jų reakciją į specialiųjų poreikių turinčius vaikus.

Savo klientų šeimoms visada sakau: nors ir negalime pakeisti kitų žmonių reakcijos, galime pasirinkti, kaip patys reaguosime tokiose situacijose. Tiesa ta, kad patys neaugindami specialiųjų poreikių turinčio vaiko, nė neįsivaizduojate, kaip reaguotumėte ar kaip sunku ištverti aplinkinių žvilgsnius bei vertinimus.

Kontekstas

Pirmiausia, norint suprasti, kodėl žmonės nesuvokia, kas yra „specialieji poreikiai“, reikėtų žinoti, kad ši sąvoka įvairiose vietose ar teisinėse sistemose apibrėžiama nevienodai. Dėl to, negaudami aiškios informacijos, žmonės to nesupranta ir dažniausiai nežino, kaip elgtis šalia specialiųjų poreikių turinčio vaiko.

Šis terminas dažnai priskiriamas negalios apibrėžimui, pavyzdžiui, kaip įstatyme Americans with Disabilities Act. „Merriam-Webster“ žodynas specialiuosius poreikius apibrėžia kaip „įvairius sunkumus (pvz., fizinę, emocinę, elgesio ar mokymosi negalią ar sutrikimą), dėl kurių asmeniui reikalingos papildomos ar specializuotos paslaugos ar pritaikymai (pvz., švietimo ar laisvalaikio srityje)“. Šis labai bendras apibrėžimas anaiptol neatskleidžia visos specialiųjų poreikių turinčių vaikų įvairovės ar to, ką apima specialusis ugdymas.

Kuo daugiau praktikuositės, tuo geresni bus rezultatai!

Išbandykite programėlę Speech Blubs smagiems ir įtraukiantiems užsiėmimams su savo mažuoju.

Paruoškite informacinės medžiagos savo šeimai

Pirmiausia rekomenduočiau paruošti lankstinukų ar atmintinių artimiausiems šeimos nariams. Prieš susipažįstant su mano uošviais, nemanau, kad jie apskritai nutuokė, ką veikia logopedas, ir nežinojo apie įvairius sutrikimus. Tiesą sakant, mano vyras netgi sakė netikintis, kad autizmas išvis egzistuoja. Po daugybės pokalbių jo požiūris pasikeitė, ir dabar jis jau pats pastebi, kada vaikas gali būti autizmo spektre.

https://www.instagram.com/p/B2R2ux5pZAc/?igshid=1vqgse2t7yx9q

Turiu nemažai dalomosios medžiagos apie įvairius sutrikimus, kurią paruošiau pati arba gavau konferencijose. Kai į mano kabinetą ateina šeima, visada stengiuosi suteikti jiems kuo daugiau informacijos. Paraginu pasidaryti kopijų ir parodyti artimiesiems, kad šie geriau suprastų galimą elgesį ar simptomus.

Ar tai visada padeda? Ne. Ar praktiška dalyti tokius lapus nepažįstamiems žmonėms gatvėje? Tikrai ne. Vis dėlto pamėginti verta – artimiesiems tai gali padėti suprasti situaciją.

Priimkite savo vaiką, turintį specialiųjų poreikių

Dauguma šeimų prašo manęs paaiškinti sutrikimą ir lūkesčius tiems artimiesiems, kuriems sunku tai priimti. Konsultavau vieną šeimą, kurios vaikui neseniai buvo nustatytas autizmo spektras. Tėvui buvo LABAI sunku susitaikyti su diagnoze, todėl jis ėmė kitaip elgtis su sūnumi. Mama paprašė jo ateiti į užsiėmimą pasikalbėti su manimi, tikėdamasi, kad padėsiu jam „atsipeikėti“.

Pirmiausia paprašiau tėčio stebėti užsiėmimą už kabineto durų (turime ausines, tad tėvai, jei nori, gali girdėti visą eigą). Norėjau, kad tėtis pamatytų teigiamas sūnaus savybes (rūpestingumą, pagarbumą ir sumanumą), o ne vien nepageidaujamą elgesį, pasireiškiantį viešumoje.

Neteiskite to, ko nežinote. Jei jums rūpi, pasidomėkite mano sūnumi. Pažinti jį – tai pamilti jį.

Amy Stuart

Užsiėmimo metu berniukas pasirinko du herojus vaidmenų žaidimui. Paprašiau įvardyti veikėjus – jis pasakė: „tėtis“ ir „Ksavjeras“. Paklausiau, kodėl Betmeno figūrėlę pasirinko kaip savo tėtį. Jis atsakė: „nes aš jį myliu“.

To ir pakako. Po užsiėmimo tėtis braukė ašaras, o mama vėliau pasakojo, kad po to susitikimo jo požiūris į sūnaus diagnozę visiškai pasikeitė.

Šeimos nariai ir nepažįstami žmonės dažnai mato tik sunkiąsias akimirkas, kai vaikai stimuliuojasi (stimming), šaukia ar patiria isterijos priepuolį. Jie nepastebi visų nuostabių dalykų, kuriuos šie vaikai daro, ir kokie jie iš tiesų sumanūs. Kai atkreipiame dėmesį į šias stiprybes, tampa daug lengviau priimti ir suprasti patį sutrikimą.

Nekreipkite dėmesio į tuos, kurie nesupranta

Tai tikriausiai yra vienintelis kitas patarimas, kurį galiu duoti – ignoruokite. Žmonės spoksos, komentuos ar tyliai teis, ir mes nieko negalime padaryti. Susitelkite į savo vaiką. Darykite tai, ko jam reikia, kad palengvintumėte simptomus ar padėtumėte nusiraminti. Jei būsite įsitempę ar suirzę, vaikas šią būseną akimirksniu pajus.

Pasistenkite tą akimirką išlikti kuo ramesni. Labai lengva pasiduoti emocijoms ir aprėkti moterį, kuri spigina akis pastarąsias 20 minučių, tačiau patikėkite – geriau nuo to nepasijusite, tik dar labiau susinervinsite ir nusivilsite.