Autizmo priežastys – genetika, toksinai ir kiti veiksniai

Šiandien mokslas mano, kad vienos vienintelės autizmo priežasties nėra. Priešingai – manoma, kad autizmo vystymuisi įtakos turi aplinkos ir biologinių veiksnių visuma. Nors raidą veikia daugybė faktorių, manoma, kad šie septyni veiksniai gali sukelti autizmą.

1. Autizmas paveldimas šeimoje

Genetika turi didelę reikšmę tam tikrų būklių pasireiškimo tikimybei. Tas pats pasakytina ir apie autizmo atsiradimą, kadangi šeimos nariai turi bendrų genų. Vis dėlto tų pačių genų paveldėjimas dar negarantuoja, kad asmeniui išsivystys autizmo spektro sutrikimas.

Rizika susilaukti vaiko su autizmu yra 1 iš 68, o tai tėra 1,5 % tikimybė. Tačiau, jei šeimoje jau auga vaikas su autizmu, rizika, kad kitas vaikas taip pat turės autizmą, išauga 20 %. Be to, berniukams autizmas diagnozuojamas 2–3 kartus dažniau nei mergaitėms.

https://www.instagram.com/p/B-MvGvFCU4c

Atliekame logopedijos namų darbus.

Šeimoje, kurioje jau auga du ar daugiau vaikų su autizmu, tikimybė susilaukti dar vieno vaiko su autizmu šokteli net iki 30 %.

Mokslininkai nustatė, kad autizmo riziką didina ne tik broliai ar seserys su šia diagnoze, bet ir smegenų ligų istorija šeimoje. Švedijos moksliniame tyrime buvo ištirta daugiau nei 500 000 vaikų (tiek su autizmu, tiek be jo), taip pat jų giminaičiai bei šiems nustatytos diagnozės.

Šio tyrimo rezultatai parodė, kad vaikams, kurių brolis, sesuo ar vienas iš tėvų sirgo smegenų liga, rizika susirgti autizmu buvo 4,7 karto didesnė, o rizika turėti ir autizmą, ir intelekto sutrikimą – 7,6 karto didesnė.

Kiti tyrimai parodė panašius rezultatus. Autizmo rizika išauga, jei brolis ar sesuo turi aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADHD) arba jei tėvai serga depresija, nerimo sutrikimais, bipoliniu sutrikimu ar šizofrenija.

2. Gimdymo komplikacijos

Žurnale American Journal of Perinatology paskelbtame tyrime nustatyta, kad vaikams, patyrusiems komplikacijų prieš gimdymą arba jo metu, kyla didesnė rizika susirgti autizmu. Remiantis šiuo tyrimu, didžiausią riziką sukelti autizmą turi šios gimdymo komplikacijos:

Mano sūnui šiuo metu nustatinėjamas autizmas, ir aš negaliu nustoti galvoti, kad gimdymo komplikacijos galėjo turėti tam įtakos. Gimimo metu jis patyrė asfiksiją, jį teko gaivinti, o iškart po gimimo ligoninėje jam teko šešias dienas kovoti su virusine infekcija.

3. Genetiniai sutrikimai

Kadangi genai vaidina svarbų vaidmenį šeiminei autizmo rizikai, tam tikri genetiniai sutrikimai taip pat didina autizmo tikimybę. Kai kuriems vaikams autizmas formuojasi dar gimdoje dėl genetinių mutacijų.

Kitiems vaikams kaip autizmo spektro sutrikimo rizikos veiksniai įvardijami du genetiniai sutrikimai:

4. Vyresnis tėvų amžius

Keli tyrimai, atlikti Izraelyje, Danijoje, Švedijoje ir Kalifornijoje, parodė, kad vyrams, vyresniems nei 40 metų, rizika susilaukti vaiko su autizmu padidėja šešis kartus.

Nors vyresniems nei 40 metų vyrams ši rizika gali pasirodyti gerokai didesnė, tyrimų rezultatai skiriasi. Mokslininkų išvados tokios nevienodos, kad apžvelgus visus tyrimus apie vyresnį amžių ir autizmą, galutinio rizikos procento nustatyti neįmanoma. Vaiko autizmo rizikos padidėjimas, jei tėvui virš 40 metų, svyruoja nuo 5 % iki 400 %.

Nors tėvo amžius virš 40 metų negali būti laikomas pagrindine autizmo priežastimi, jo negalima atmesti kaip prisidedančio veiksnio. Mokslininkai kelia prielaidą, kad vyresni vyrai patys gali turėti tam tikrų autizmo bruožų, dėl kurių romantinio partnerio paieškos užtrunka ilgiau. Vis dėlto tai tėra hipotezė, kurios šiuo metu nepatvirtina jokie tyrimai.

5. Mažas gimimo svoris

Naujagimis laikomas mažo svorio, jei jis gimsta sverdamas 2,5 kg (5,5 svaro) ar mažiau. Ypač mažu gimimo svoriu laikomas svoris, nesiekiantis 1 kg (2 svarų ir 3 uncijų). Kai kūdikis gimsta per mažo svorio arba per anksti, jam trūksta tinkamo vaisiaus augimo laiko, būtino raidai.

Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) atliktame tyrime buvo išnagrinėti 1986–1993 m. Atlantos regiono gimimo įrašai. Šie duomenys parodė, kad vaikams, gimusiems sveriant mažiau nei 2,5 kg, rizika susirgti autizmu buvo 2,3 karto didesnė. Taip pat nustatyta, kad mažo svorio gimusioms mergaitėms autizmo rizika išauga 3 kartus.

Tai labai įdomus tyrimas, nes paprastai berniukams autizmo rizika yra didesnė nei mergaitėms. Tačiau šis CDC tyrimas atskleidė skirtumus tarp berniukų ir mergaičių autizmo atvejų. Reikia atlikti daugiau tyrimų, kad būtų geriau suprastos sąsajos tarp mažo gimimo svorio ir lyties.

6. Sunkiųjų metalų ir aplinkos toksinų poveikis

Mokslinių tyrimų dėka nėščios moterys gali vengti tam tikrų toksinų, kurie kenkia besivystančiam vaisiui. Šiandien mes, kaip visuomenė (o ypač būsimos mamos), daug labiau rūpinamės sveikata ir geriau žinome apie aplinkos toksinus.

Tačiau aplinkos toksinai niekur nedingo! Kartais moterys kurį laiką nežino, kad laukiasi, arba nesuvokia, jog susidūrė su toksinėmis medžiagomis.

Kadangi pasaulyje toksinų yra tiek daug, kurie iš jų sukelia autizmą? Paprastas atsakymas: mokslininkai to tiksliai nežino! Taip yra todėl, kad daugelio šiandien naudojamų cheminių medžiagų toksiškumas vis dar nėra ištirtas.

Pasak Vaikų aplinkos sveikatos centro (CEHC), šie 10 dažniausiai pasitaikančių aplinkos toksinų ir cheminių medžiagų yra įtariami sukeliantys autizmą bei kitus mokymosi sunkumus:

Nepamirškite, kad šios 10 cheminių medžiagų tėra įtariamos autizmo ir mokymosi sunkumų priežastys. Šių cheminių medžiagų ir toksinų poveikiui nustatyti vis dar reikalingi išsamesni tyrimai.

7. Virusinės infekcijos

Naujausi tyrimai rodo didelę tikimybę, kad autizmas formuojasi dar iki gimimo. Žurnale mSphere Amerikos mikrobiologijos draugijos (ASM) paskelbtame tyrime nustatyta, kad nėščiosioms, sirgusioms aktyviomis infekcijomis, tikimybė pagimdyti vaiką su autizmu buvo dvigubai didesnė.

Nors virusines infekcijas dažniausiai tapatiname su įprastu gripu, tyrimas parodė, kad autizmo išsivystymą gali skatinti konkrečios virusų grupės. Šios virusinės infekcijos nėštumo metu moterims dvigubai padidino riziką susilaukti vaiko su autizmu.

Tyrimo duomenimis, riziką vaikui labiausiai kėlė herpeso šeimos virusai, pasireiškę nėštumo metu. Tačiau kodėl virusinės infekcijos nėščiosioms net dvigubai padidina riziką susilaukti vaiko su autizmu?

Nors tai nėra galutinai patvirtinta, keliama prielaida, kad susilpnėjęs nėščiosios imuninis atsakas į infekcijas sukelia uždegimą, kuris paveikia vaisiaus smegenų raidą. Be to, herpeso šeimos virusinės infekcijos gali sukelti negrįžtamų nervinio audinio pažeidimų.

Išvada

Ar yra viena vienintelė autizmo priežastis? Ne. Moksliniai tyrimai rodo, kad autizmą gali sukelti biologinių ir aplinkos veiksnių derinys. Mokslininkams analizuojant statistinius duomenis ir atliekant vis daugiau tyrimų apie autizmo spektro sutrikimus, svarbiausia tampa atrasti tą konkrečią veiksnių kombinaciją, tiesiogiai lemiančią autizmo atsiradimą.

Tačiau šiuo metu mokslas vis dar tebeieško veiksnių, susijusių su autizmo vystymusi.

Manau, visuomenė norėtų matyti vieną aiškią autizmo priežastį. Tačiau taip nėra. Autizmo raida yra gerokai sudėtingesnė, nei manyta anksčiau.

Kadangi mano vaikas šiuo metu praeina autizmo vertinimo procesą, dažnai kaltinu save ir vis pagaunu save klausiant: „Ką aš padariau ne taip, kad mano sūnui atsirado autizmas?“ Eidama per šį vertinimo etapą suprantu, kad šie „kodėl“ klausimai yra be galo sudėtingi – lygiai taip pat, kaip ir autizmo spektro sutrikimo terapija bei pagalba vaikui.