Selektyvus mutizmas ar drovumas

Pastebite tokį elgesį ir šalia nepažįstamųjų ar tam tikrų šeimos narių. Kalbantis su draugais, jie ramina nesijaudinti ir sako, kad mažylis tiesiog tai išaugs, tačiau mamos nuojauta kužda ką kita. O kas, jei tai kažkas rimtesnio? Šiame tinklaraščio įraše aptarsime, kaip atskirti selektyvų mutizmą nuo drovumo.

Šiame straipsnyje

• Selektyvaus mutizmo ir vaiko drovumo apibrėžimas
• Kokie yra pagrindiniai skirtumai?
• Papildomi šaltiniai

Selektyvaus mutizmo ir vaiko drovumo apibrėžimas

Selektyvus mutizmas – tai nerimo sutrikimas, dėl kurio vaikas negali bendrauti tam tikroje aplinkoje (klasėje ar šalia nepažįstamųjų), nors namuose kalba visiškai be vargo. Paprastai jis prasideda ankstyvoje vaikystėje, tarp 2 ir 4 metų. Mokslininkai vis dar tiria, kas sukelia selektyvų mutizmą, tačiau daugelis mano, kad tam įtakos turi aplinkos ir genetiniai veiksniai.

Remiantis healthline.com, vaiko drovumas yra baimės ar diskomforto jausmas, kurį sukelia kiti žmonės, ypač naujose situacijose arba tarp nepažįstamųjų. Nors daugelis mano, kad kai kurie vaikai tiesiog tokie gimsta, tyrimai rodo, jog drovumui įtakos gali turėti socialinė patirtis bei pernelyg globėjiški tėvai.

Atskirti selektyvų mutizmą nuo drovumo dažnai būna sudėtinga, nes selektyvų mutizmą turintis vaikas elgiasi labai panašiai kaip drovus vaikas. Štai keli selektyvaus mutizmo požymiai:

• Verkimas
• Sustingimas
• Socialinė izoliacija
• Akių kontakto vengimas arba jo nebuvimas
• Gebėjimas laisvai kalbėti namuose, bet ne su kitais (mokykloje ar su nepažįstamaisiais). Bendraudami su kitais jie taip pat gali naudoti neverbalinius bendravimo būdus arba šnabždėti.
• Baugštus temperamentas ir stiprus prisirišimas prie tėvų ar globėjų

Kokie yra pagrindiniai skirtumai?

Drovūs vaikai ilgainiui apsipranta su naujomis situacijomis, o vaikai su selektyviu mutizmu – ne. Pavyzdžiui, droviam vaikui gali prireikti savaitės, kad apsiprastų ir pradėtų kalbėti mokykloje, o selektyvų mutizmą turintis vaikas dažnai neprabyla net po daugelio mokykloje praleistų mėnesių. Be to, selektyvų mutizmą turinčių vaikų veido išraiška tam tikroje aplinkoje dažnai būna sustingusi arba primena „automobilio šviesų apakintą elnią“. Šis sutrikimas apsunkina daugelį gyvenimo sričių – tiek mokslus, tiek socialinį gyvenimą. Nesiimant priemonių, jis gali tęstis ir suaugus.

Papildomi šaltiniai

Nors drovus vaikas ir selektyvų mutizmą turintis vaikas gali elgtis panašiai, tai nėra tas pats. Drovumas dažnai laikomas asmenybės bruožu, o selektyvus mutizmas yra sutrikimas, lemiantis vaiko gebėjimą bendrauti tam tikroje aplinkoje. Jei vis dar nerimaujate, kad jūsų vaikas gali turėti selektyvų mutizmą, pirmasis žingsnis – pasikonsultuoti su vaiko pediatru ir kitais sveikatos priežiūros specialistais. Nustačius diagnozę, jam padėti gali būti taikomi įvairūs pagalbos būdai. Jei norite sužinoti daugiau apie selektyvų mutizmą, štai keletas naudingų šaltinių:

• Helping Your Child with Selective Mutism, autoriai: Angela E. McHolm, Charles E. Cunningham ir Melanie K. Vanier
• Understanding Katie, autoriai: Adrienne Wallage ir Elisa Shipon-Blum
• Overcoming Selective Mutism: The Parent’s Field Guide, autoriai: Aimee Kotrba ir Shari J. Saffer
• The Selective Mutism Resource Manual, autoriai: Maggie Johnson ir Alison Wintgins