Selektyvus mutizmas: įvadas tėvams

Šiame straipsnyje sužinosite, kas tai yra, kaip šį sutrikimą atpažinti, kokie taikomi selektyvaus mutizmo gydymo būdai ir kokie mitai jį supa.

Šiame straipsnyje

• Kas yra selektyvus mutizmas? 
• Dažniausi mitai
• Nerimaujate, kad jūsų vaikas gali turėti selektyvų mutizmą? 
• Dažniausiai sveikatos priežiūros specialistų taikomi gydymo būdai ir metodai
• • Kelios knygos apie selektyvų mutizmą 

Kas yra selektyvus mutizmas? 

Selektyvus mutizmas yra nerimo sutrikimas, kai vaikas negali kalbėti tam tikroje aplinkoje (klasėje ar šalia nepažįstamų žmonių), tačiau namuose bendrauja be jokių sunkumų. Paprastai jis prasideda ankstyvoje vaikystėje, tarp 2 ir 4 metų amžiaus. Nors ir retai, vaikas gali nekalbėti ir su tam tikrais šeimos nariais, jei su jais matosi rečiau. Kalbant apie šio sutrikimo priežastis, kai kurie mokslininkai mano, kad tam įtakos gali turėti aplinkos ir genetiniai veiksniai. 

Keli požymiai, kuriuos galite pastebėti, jei vaikui pasireiškia selektyvus mutizmas:

• Laisvai kalba namuose, bet nekalba su kitais (vaikais mokykloje ar nepažįstamaisiais); 
• Vengia akių kontakto; 
• Emocijų ar veido išraiškos stoka baimę keliančiose situacijose;
• Socialinė izoliacija / atsiribojimas;
• Baugštus, nedrąsus temperamentas;
• Prieraišumas prie tėvų ar globėjų;
• Atskyrimo nerimas; 
• Bendraudamas su kitais naudoja neverbalinę kalbą arba šnabžda.

Dažniausi mitai

1. Selektyvus mutizmas yra etapas, kurį vaikai ilgainiui tiesiog išauga. 

Tai netiesa! Tai nėra tiesiog etapas ir tai liečia ne tik vaikus. Tai nerimo sutrikimas, kuris, jei nėra gydomas, gali išlikti paauglystėje ir suaugus.

2. Selektyvus mutizmas yra autizmo forma.

Nors simptomai gali atrodyti panašūs į autizmą, tai yra skirtingi sutrikimai. Vaikai, turintys selektyvų mutizmą, elgiasi skirtingai, priklausomai nuo aplinkos. Mokykloje jie gali visai nekalbėti, tačiau namuose yra bendraujantys ir šnekūs.

3. Vaikai šį sutrikimą įgyja dėl apleistumo ar patirtos traumos.

Vienas iš dažniausiai girdimų klaidingų įsitikinimų yra tas, kad vaikai selektyvų mutizmą įgyja patyrę traumą. Tyrimai rodo, kad toks mitas gali netgi pakenkti, nes gali sutrukdyti vaikui gauti tinkamą pagalbą dėl tikrojo nerimo. (Kai mutizmas atsiranda dėl potrauminio streso, vaikas nustoja kalbėti net ir tose aplinkose, kuriose anksčiau bendraudavo be jokių sunkumų.) 

4. Galiausiai – selektyvus mutizmas yra kalbos ar kalbėjimo sutrikimas.

Tai nėra kalbos ar kalbėjimo sutrikimas. Vis dėlto įmanoma, kad vaikas, turintis selektyvų mutizmą, kartu turės ir kalbos ar kalbėjimo sutrikimą.

Ar jūsų vaikas nekalba? Atlikite mūsų nemokamą testą ir sužinokite, kaip jam padėti:

Nerimaujate, kad jūsų vaikas gali turėti selektyvų mutizmą? 

Kilus nerimui, be galo svarbu pasikalbėti su vaiko pediatru ir kitais sveikatos priežiūros specialistais (logopedais ir psichologais). Nustačius diagnozę, vaikui padėti gali būti taikomi įvairūs gydymo būdai. Vis dėlto gydymo veiksmingumas priklauso nuo daugelio veiksnių, pavyzdžiui, kelerius metus vaikas su tuo susiduria ar turi papildomų kalbos sutrikimų.

Dažniausiai sveikatos priežiūros specialistų taikomi gydymo būdai ir metodai

Štai naujausia informacija apie selektyvaus mutizmo gydymą:

Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra specialistų taikomas terapinis metodas, padedantis žmogui sutelkti dėmesį į tai, kaip jis vertina save.

Ekspozicinė terapija (KET forma) yra metodas, kuriuo siekiama sumažinti baimę palaipsniui pratinant vaiką prie jam nerimą keliančių situacijų. Iš tiesų, gali atrodyti, kad geriausia išeitis – tiesiog vengti nerimą keliančių situacijų. Būkime atviri, mes ir patys taip darome. Tačiau toks elgesys nėra išeitis, nes jis gali dar labiau suvaržyti vaiką ir sustiprinti jo nerimą. 

Stimulo silpninimas (angl. stimulus fading) yra technika, kai vaikui leidžiama bendrauti su žmogumi, su kuriuo jis laisvai kalbasi, ir prie jų pamažu prijungiamas naujas asmuo.

Kai kuriais atvejais vyresniems vaikams, patiriantiems sunkių formų nerimą, skiriami medikamentai.

Teigiamas paskatinimas – dar viena terapijoje taikoma priemonė norimam elgesiui paskatinti (pvz., žaislas, sausainis ar lipdukai).

Logopedija: Kaip minėta anksčiau, selektyvus mutizmas nėra kalbos sutrikimas. Tačiau vaikas kartu su selektyviu mutizmu gali turėti ir kalbos bei kalbėjimo sutrikimų; tokiu atveju jam reikalinga logopedija.

Kelios knygos apie selektyvų mutizmą 

• Helping Your Child with Selective Mutism: Practical Steps to Overcome a Fear of Speaking, autoriai: Angela E. McHolm, Charles E. Cunningham ir Melanie K. Vanier 
• Maya’s Voice Book, autorė: Wen-Wen Cheng 
• Overcoming Selective Mutism: The Parent’s Field Guide, autorės: Aimee Kotrba ir Shari J. Saffer

Jei įtariate, kad jūsų vaikas gali turėti selektyvų mutizmą, ankstyva intervencija yra labai svarbi. Kreipkitės į psichologą arba logopedą, kad sužinotumėte, kokių veiksmų imtis toliau. Kuo anksčiau žengti žingsniai gali padėti jūsų vaikui įveikti patiriamus sunkumus.