Artikuliacijos ir fonologinio apdorojimo palyginimas

Dažnai, kalbėdami apie įprastą kalbos raidą, atsižvelgiame į artikuliaciją ir fonologinį suvokimą. Todėl svarbu suprasti, kad yra daugybė priežasčių, kodėl vaikas nekalba arba kodėl jo kalbos suprantamumas (kiek jį supranta klausytojas) yra prastas, ir fonologinis apdorojimas yra viena iš jų.

Kuo daugiau praktikuojatės, tuo geresni rezultatai! Išbandykite programėlę „Speech Blubs“, kad logopediniai užsiėmimai su jūsų mažyliu būtų linksmi ir įtraukiantys.

Kalbos garsų tarimo sutrikimus galima suskirstyti į fonologinius sutrikimus ir artikuliacijos sutrikimus. Atkreipkite dėmesį, kad labai svarbu tinkamai diagnozuoti kalbos garsų sutrikimus, nes fonologinių ir artikuliacijos sutrikimų gydymas skiriasi.

https://www.youtube.com/watch?v=G-chx6_NCp0

Artikuliacijos sutrikimai kyla tuomet, kai vaikui sunku ištarti konkretų garsą (ar garsus), ir jie ištaisomi dirbant ties taisyklingu to garso (ar garsų) tarimu. Pavyzdžiui, vaikas gali padėti liežuvį ne į tą vietą tardamas garsą /r/, todėl /r/ garsas skamba kitaip, nei turėtų.

Jei jūsų vaikas turi artikuliacijos sutrikimą, jis:

• sunkiai taria tam tikrus kalbos garsus arba juos netinkamai formuoja (pvz., gali švepluoti, tardamas tarpdantinį garsą vietoj taisyklingo s);
• gali visai nesugebėti ištarti konkretaus garso (pvz., nemoka ištarti garso r ir vietoje „ratas“ sako „jatas“ arba „vatas“).

Artikuliacijos terapija leidžia lavinti konkrečių garsų tarimą:

• Artikuliacinė mankšta: išsamus vadovas tėvams
• Garso B tarimo lavinimas
• Garso H tarimo lavinimas
• Garsų DŽ ir Č tarimo lavinimas
• Garso L tarimo lavinimas
• Šveplavimo taisymas
• Garso M tarimo lavinimas
• Garso N tarimo lavinimas
• Nosinių garsų tarimo lavinimas
• Garso R tarimo lavinimas
• Garso S tarimo lavinimas
• Garso Š tarimo lavinimas
• Garsų T ir D tarimo lavinimas
• Garso V tarimo lavinimas

Fonologiniai sutrikimai yra sudėtingesni, nes tai yra vaiko kalboje susiformavę modeliai, kuriais siekiama supaprastinti kalbos garsų tarimą. Tokio elgesio pavyzdys – kai vaikas praleidžia paskutinį žodžio garsą. Jis gali sakyti /ka/ vietoje /katė/ arba /sė/ vietoje /sėdi/. Dauguma vaikų, kurių kalba yra sunkiai suprantama, turi fonologinį sutrikimą, nes jų kalbai būdingi pasikartojantys netaisyklingo tarimo modeliai.

Vaikai turi fonologinį sutrikimą, jei jie:

• geba taisyklingai ištarti garsus, tačiau vartoja juos netinkamoje žodžio vietoje arba netinkamame žodyje, pvz., vaikas gali vietoj garso g sakyti d, todėl vietoje „gėlė“ ištaria „dėlė“;
• daro klaidų tardami konkrečius garsus tam tikruose žodžiuose, pvz., geba ištarti k žodyje „katė“, bet kituose žodžiuose šį garsą praleidžia, sakydami „opa“ vietoje „kopa“.

Fonologinių procesų sutrikimų tipų lentelė:

Fonologinis procesas

Aprašymas

Pavyzdys

Priekinės eilės priebalsių vartojimas vietoje užpakalinės (angl. Fronting)

garso, paprastai tariamo burnos ertmės gale, pakeitimas priekiniu garsu

„tošė“ vietoje „košė“, „tata“ vietoje „katė“

Užpakalinės eilės priebalsių vartojimas vietoje priekinės (angl. Backing)

garso, paprastai tariamo burnos ertmės priekyje, pakeitimas užpakaliniu garsu

„kamulys“ vietoje „kamuolys“ arba „koma“ vietoje „toma“

Paskutinio priebalsio praleidimas

žodžio pabaigoje esančio priebalsio praleidimas / išmetimas

„na“ vietoje „namas“ arba „pupe“ vietoje „pupelė“

Priebalsių samplaikos supaprastinimas

priebalsių samplaikos (dviejų ar daugiau priebalsių junginio) supaprastinimas iki vieno garso

„pūnas“ vietoje „šaukštas“ ar „tatas“ vietoje „stalas“

Nekirčiuoto skiemens praleidimas

silpno, nekirčiuoto skiemens praleidimas žodyje

„fonas“ vietoje „telefonas“

Pusbalsių pakeitimas (angl. Gliding)

garsai /r/ ir /l/ pakeičiami garsais /j/ arba /v/

„jopata“ vietoje „lopeta“ arba „vanka“ vietoje „ranka“

Sprogstamųjų garsų vartojimas vietoje pučiamųjų (angl. Stopping)

pučiamųjų garsų pakeitimas sprogstamaisiais

„tatai“ vietoje „batai“ arba „tupė“ vietoje „sultys“

Reduplikacija

skiemenų kartojimas

„vava“ vietoje „vanduo“

Dusliųjų priebalsių skardinimas prieš balsius

dusliojo priebalsio pakeitimas skardžiuoju prieš balsį

„gėlė“ taria kaip „kėlė“ arba „bupa“ vietoje „pupa“

Pirmojo priebalsio praleidimas

žodžio pradžioje esančio priebalsio praleidimas

„osis“ vietoje „nosis“

Epentezė (papildomo garso įterpimas)

papildomo garso (pvz., trumpo balsio) įterpimas tarp dviejų priebalsių

„p-e-laukia“ vietoje „plaukia“

Svarbu žinoti, kad vaikų kalba natūraliai pereina tam tikrus artikuliacijos ir fonologinių klaidų etapus. Sulaukus 2 metų, svetimi žmonės turėtų suprasti apie 50 % vaiko kalbos, sulaukus 3 metų – 75 %, o sulaukus 4 metų – nepažįstamas klausytojas turėtų suprasti 100 % vaiko kalbos (ASHA).