Auditorinio apdorojimo sutrikimas

Remiantis Geffner ir Kessler apžvalga, auditorinio apdorojimo sutrikimas (AAS) reiškia „tai, ką smegenys daro su tuo, ką girdi ausys“.

Štai vienas pavyzdys: senelė gėrė kavą sėdėdama kartu su mažu anūku. Išgėrusi kavą iki dugno, puodelyje ji rado mažą žalią žaislinį kareivėlį. Ji pažvelgė į anūką, o šis nusišypsojo ir tarė: „Matai, močiute, visai kaip per reklamą: geriausia ryto dalis – tai kariai tavo puodelyje.“

Klausa yra itin sudėtingas procesas. Tai, ką mūsų ausys ir smegenys atlieka per akimirką, kad išgirstų ir apdorotų informaciją, tiesiog stulbina. Mes naudojamės klausa, kad bendrautume, mokytumės ir sąveikautume su supančia aplinka.

Tyrimai rodo, kad klausa, ypač vaikystėje, yra kritiškai svarbi kalbos raidai ir mokymuisi. Mokymas, reikalaujantis garsinio grįžtamojo ryšio, sudaro net 75–80 % viso mokymo proceso klasėje. Tai reiškia, kad tradicinis akademinis ugdymas remiasi prielaida, jog visi vaikai girdi, geba sutelkti dėmesį ir supranta mokytojo balsą.

Bėgant metams, auditorinio apdorojimo sutrikimas (AAS) tapo vis dažniau linksniuojama diagnoze. Deja, vis dar trūksta aiškumo dėl AAS nustatymo ir pagalbos būdų. Vienas iš pirmųjų nesusipratimų kyla dėl šiam sutrikimui vartojamų trumpinių – centrinis auditorinio apdorojimo sutrikimas (CAAS) ar AAS. Abu trumpiniai apibūdina tą patį sutrikimą ir dažnai vartojami kaip sinonimai.

Kas yra AAS?

Katz, Stecker ir Henderson (1992) auditorinio apdorojimo sutrikimą apibūdino kaip „tai, ką mes darome su tuo, ką girdime“. Tai yra smegenų gebėjimas apdoroti gaunamus garso signalus. Kai informacija patenka į smegenis, jos analizuoja garso dažnį, stiprumą ir laiko ypatybes. Jei vaikui diagnozuojamas AAS, tai reiškia, kad smegenims sunkiau teisingai interpretuoti šias savybes.

Garso informacijai apdoroti mes naudojame šešis klausos įgūdžius, kuriuos 1996 m. išskyrė ASHA (Amerikos kalbos ir klausos asociacijos) darbo grupė:

1. Garso lokalizavimas / lateralizacija: gebėjimas nustatyti, iš kur sklinda garsas.
2. Garsinė diskriminacija: gebėjimas išgirsti skirtumą tarp panašių garsų.
3. Auditorinių dėsningumų atpažinimas: gebėjimas atskirti aukštus ir žemus tonus bei garsų modelius.
4. Prastesnis suvokimas esant konkuruojantiems garsiniams signalams: sunkumas klausytis fone esant triukšmui (pvz., išgirsti pašnekovą restorane).
5. Prastesnis suvokimas esant iškraipytiems garsiniams signalams: sunkumas klausytis neidealiomis sąlygomis (pvz., klasėje).
6. Garsinės informacijos laiko aspektai: garsinės informacijos eiliškumas ir trukmė.

Auditorinio apdorojimo sutrikimas nėra klausos praradimas, ir jo negalima nustatyti atliekant įprastą klausos testą („pakelkite ranką, kai išgirsite pyptelėjimą“). Šis sutrikimas pasireiškia 3–5 % mokyklinio amžiaus vaikų. Be to, berniukams jis nustatomas du kartus dažniau nei mergaitėms.

Sutrikdomi įgūdžiai

Auditorinio apdorojimo įgūdžiai daro įtaką vaiko gebėjimui aiškiai girdėti ir suprasti žodžius. Tai taip pat gali paveikti vaiko ekspresyviosios ir receptyviosios kalbos įgūdžius, atmintį, dėmesį bei pažintinius gebėjimus.

Sutrikus auditorinio apdorojimo įgūdžiams, vaikas vietoj žodžio „katė“ gali išgirsti „kaltė“. Tai neabejotinai apsunkina gebėjimą išmokti tikslią žodžio reikšmę. Tiksliai diagnozuoti auditorinio apdorojimo sutrikimą paprastai galima tik sulaukus 6–7 metų. Tačiau audiologai jau nuo ketverių metų gali atlikti tam tikrus patikrinimus, kurie parodo, ar vaikui kyla AAS rizika.

AAS požymiai ir simptomai

Vaikams, turintiems AAS, būdingas elgesys iš pradžių tampa pastebimas per jų klausymosi įgūdžius. Šie sunkumai taip pat gali priminti kitus iššūkius, tokius kaip mokymosi sunkumai, kalbos sutrikimai, dėmesio trūkumas bei kiti raidos vėlavimai. Auditorinio apdorojimo sutrikimą turintis vaikas gali patirti šių sunkumų:

• Skaitymo ir rašybos sunkumai,
• Sunkumas įsiminti daugiau nei vieną nurodymą vienu metu,
• Jautrumas garsiems garsams,
• Lėtas arba uždelstas atsakymas, kartais atrodantis kaip visiška reakcijos stoka,
• Dėmesio išlaikymo sunkumai aplinkoje, kurioje girdimas foninis triukšmas,
• Sunkumas suprasti humorą ar sarkazmą, perteikiamą balso intonacija,
• Sunkumas suprasti žmones, kalbančius su akcentu ar labai greitai,
• Sunkumas nustatyti kryptį, iš kurios sklinda garsas.

Kaip atliekamas auditorinio apdorojimo sutrikimo vertinimas?

Gydytojas audiologas (klausos specialistas) yra vienintelis medicinos specialistas, galintis diagnozuoti auditorinio apdorojimo sutrikimą. Deja, ne visi audiologai turi reikiamos įrangos ar yra apmokyti vertinti AAS, todėl svarbu tuo pasidomėti prieš registruojantis vizitui. Audiologas diagnozuoja sutrikimą naudodamas įvairius tyrimo metodus, kuriais tikrinami vaiko pažintiniai gebėjimai, dėmesys, atmintis, šeimos istorija, ugdymo aplinka ir kt.

Kodėl verta atlikti vertinimą?

1. Norint nustatyti, ar sutrikimas yra, ir jei taip, kokio jis sunkumo. Tai padės vaikui tiek mokykloje, tiek namų aplinkoje. Jei vertinamas paauglys, ši informacija yra be galo svarbi pačiam vaikui, kad jis suprastų, kodėl jam kyla sunkumų ir kodėl taikomos tam tikros pagalbos priemonės.
2. Norint atmesti šį sutrikimą kaip priežastį, lemiančią vaiko sunkumus. Jei tyrimas nepatvirtina AAS diagnozės, šeimai svarbu gauti specialistų rekomendacijas, kaip toliau ieškoti tikrosios sunkumų priežasties.

Pagalba esant auditorinio apdorojimo sutrikimui

Kiekvienas vaikas yra unikalus, o tai reiškia, kad ir pagalbos planas kiekvienam vaikui, turinčiam AAS, bus skirtingas. Vienas iš specialistų, kuris būtinai turėtų dalyvauti pagalbos procese, yra logopedas. Su juo galima dirbti ugdymo įstaigoje arba privačiai.

Daugelyje šalių ar regionų AAS nėra oficialiai priskiriamas prie būklių, suteikiančių teisę į specialiąją mokyklos paramą, pavyzdžiui, individualų ugdymo planą (IUP). Vis dėlto vaikui gali būti nustatytas „komunikacijos sutrikimas“, leidžiantis gauti logopedo pagalbą mokykloje. Užsiėmimai paprastai trunka 30–40 minučių, ir kai kuriems mokiniams to gali nepakakti. Tokiu atveju vaikui gali prireikti intensyvesnės, individualios privačios terapijos.