Baisusis dvimetis – ar šis amžius iš tiesų toks baisus?

Nusivylusi bandžiau su juo kalbėtis. Rodžiau jam daiktus, o jis tiesiog viską stūmė šalin. Mano veidas ėmė kaisti, karštligiškai ieškojau tuščios eilės prie drabužių skyriaus, kad pasislėpčiau. Tačiau pabėgti nebuvo kur, ir aš pati vos neapsiverkiau. Kaip sustabdyti dvejų metų vaiko isteriją parduotuvės viduryje? Man tiesiog pritrūko idėjų.

Šiame straipsnyje

• Kas yra „baisusis dvimetis“?
• Kiek laiko trunka „baisiojo dvismečio“ etapas?
• Kaip elgtis šiuo etapu?
• Kaip sustabdyti dvejų metų vaiko pykčio priepuolius?
• Pykčio priepuoliai, nepaklusnumas ir elgesio problemos

Kas yra „baisusis dvimetis“?

Buvau atsidūrusi tame vaiko raidos etape, kuris vadinamas „baisiuoju dvismečiu“ (angl. terrible twos).

Tai etapas, apie kurį kalba daugelis mamų, susižvalgydamos su atodūsiu: „O, prisimenu tas dienas...“

Maždaug dvejų metų mažylis pradeda siekti didesnės nepriklausomybės. Formuojasi jo nuomonė, atsiranda tai, kas jam nepatinka. Tai didžiulio raidos šuolio metas. Būtent dabar jie gali greitai nusivilti ir supykti, jei jų norai ar poreikiai nėra suprasti. Taip nutinka dėl ribotų kalbos įgūdžių, smulkiosios motorikos sunkumų ir menko gebėjimo palaukti.

Tėvams tai gali būti sunkus metas, tačiau patikiname – jūs tikrai nesate vieni.

Tikriausiai pastebėsite, kad vaikas pravirksta lygioje vietoje. Priešinasi dalykams, dėl kurių anksčiau niekada neprieštaraudavo, ir viską nori daryti tik savo sąlygomis. Kartais pereinamieji momentai užtrunka daug ilgiau, pavyzdžiui, kai ateina laikas baigti žaisti ar kitą veiklą.

Kiek laiko trunka „baisiojo dvismečio“ etapas?

Nėra aiškiai apibrėžtos pradžios ar pabaigos, kada šis etapas prasideda ir baigiasi. Dažniausiai jis prasideda sulaukus dvejų ir gali tęstis iki trečiųjų metų pradžios.

Mano patirtis rodo, kad kiekvienas vaikas yra skirtingas. Mano sūnui šis etapas prasidėjo vos sulaukus dvejų, o dukroms – labiau į dvejų metų pabaigą ir tęsėsi iki trejų. Be to, dukros per šį etapą demonstravo kur kas daugiau užsispyrimo ir kaprizų.

Man kur kas svarbesnis klausimas buvo: kiek laiko truks šie pykčio protrūkiai? Kaip padaryti juos retesnius ir kaip su jais elgtis?

Kaip elgtis šiuo etapu?

Prasidėjus šiam etapui pastebėsite, kad vaikas kur kas dažniau rodo savo valią. Tai gali pasireikšti renkantis drabužius, maistą ar žaislus.

Pirmiausia supraskite, kad vaiko nepaklusnumo epizodai bus trumpi. Pykčio priepuoliai paprastai trunka 5–20 minučių. Šie protrūkiai gali ištikti pačiomis netinkamiausiomis kasdienybės akimirkomis. Vis dėlto yra skirtumų tarp pykčio priepuolių ir sensorinių ar emocinių perkrovų (meltdowns).

Atsidūrę tokioje situacijoje pasistenkite ant vaiko nešaukti ir jo nebausti. Pirmiausia pabandykite suprasti jo nusivylimą. Ir giliai įkvėpkite. Kartoju – giliai įkvėpkite. Pasistenkite išlikti ramūs.

Vaikai dar per maži, kad patys gebėtų valdyti savo emocijas ir nusivylimą. Todėl mes, tėvai, turime leisti jiems saugiai išgyventi šiuos jausmus.

Lengviau pasakyti, nei padaryti. Žinau, ką dabar galvojate: „Leisti išgyventi jausmus?! Aš stovėjau parduotuvės viduryje su pirkinių krepšeliu, o mano vaikas klykė ant grindų!“

Tačiau pagalvokite apie šį pavyzdį. Kartais net mums, suaugusiesiems, sunku rasti tinkamus žodžius. Ir mes patys susierzindami pykstame, kai nepavyksta sklandžiai susikalbėti.

Užduokite vaikui klausimų, kad išsiaiškintumėte situaciją – jausmas, kad yra suprastas, dažnai padeda jam nusiraminti.

Pasiūlykite nusiraminti padedančių daiktų ar žaislų, kurie galėtų nukreipti dėmesį. Tačiau jei pykčio priepuolis kilo, pavyzdžiui, dėl saldumyno ar žaislo, kurio nenorite duoti – nenusileiskite.

Neduokite norimo daikto vien tam, kad nutildytumėte verksmą. Jūsų taisyklė yra taisyklė. Jei pasiduosite, galite sukurti ydingą elgesio modelį: „Jei rėksiu ir verksiu, gausiu tai, ko noriu.“

Jei esate viešumoje, kaip nutiko man, kuo greičiau pasitraukite į nuošalesnę vietą, kur galėtumėte paguosti vaiką ir patiems pavyktų išlikti ramiems. Jūsų pačių susierzinimas tik įpils žibalo į ugnį, o to mažiausiai norisi.

Kaip sustabdyti dvejų metų vaiko pykčio priepuolius?

Per 19 motinystės metų išmokau keletą veiksmingų būdų.

Pirmiausia laikykitės dienotvarkės: mažiems vaikams itin svarbus miegas. Nustatykite aiškų ėjimo miegoti laiką ir laikykitės pietų miego režimo. Gali būti, kad pykčio priepuolį lėmė tiesiog nuovargis ar alkis. Vaikams reikia rutinos, o tėvams ji atneša dar daugiau naudos. Žinodami, ko tikėtis, vaikai jaučiasi daug ramiau. Rutina leidžia planuoti dieną ir nuveikti darbus, kol vaikai miega.

Niekada neišeikite be užkandžių: tai paprasta, bet veiksminga taisyklė – vaikai mėgsta užkandžiauti, ir tai gali tapti tikru išsigelbėjimu. Mažylių apetitas kartais atrodo beribis! Užkandžiai yra puikus būdas nukreipti vaiko dėmesį apsiperkant ar tvarkant reikalus.

Planuokite reikalus pirmoje dienos pusėje: ryte vaikai turi daugiausia energijos ir apskritai būna geresnės nuotaikos. Mūsų šeimos odontologė netgi paminėjo, kad visus vaikus iki 5 metų jie sąmoningai registruoja iki vidurdienio. Jos teigimu, rytais vaikai labiausiai linkę bendradarbiauti ir pavyksta išvengti pervargimo prieš pietų miegą.

Pasiimkite žaislų ar lavinamųjų priemonių, kurios užimtų vaiką išvykus iš namų. Tai puikiai padės nukreipti dėmesį, jei teks kur nors ilgiau palaukti. Jei situacija itin sudėtinga, nebijokite pasitelkti ir telefono ar planšetės – svarbiausia protingai parinkti turinį ir ekrano laiką.

Užuot tiesiog leidusi žiūrėti filmukus, aš mieliau renkuosi mokomąsias programėles, pavyzdžiui, Speech Blubs.

Pykčio priepuoliai, nepaklusnumas ir elgesio problemos

Mano vyriausioji dukra šiame amžiuje priešinosi gerokai labiau nei jaunesnieji vaikai. Vis dėlto aiškus signalas man buvo tai, kad toks elgesys ėmė kartotis kasdien ir po kelis kartus. Ji dažniau tiesiog demonstratyviai nepaklusdavo, o ne tiesiog rodydavo pykčio priepuolius.

Kol ji buvo vienintelis vaikas, nesupratau šio skirtumo. Tačiau vėliau jos mokytojai pradėjo pastebėti tam tikrų elgesio problemų mokykloje, kurios kėlė vis didesnį nerimą.

Vėliau paaiškėjo, kad mano dukra turėjo ADD (dėmesio trūkumo sutrikimą), ODD (prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimą), nerimo sutrikimą ir depresiją.

Jei jums neramu dėl vaiko elgesio, būtinai kreipkitės pagalbos ir pasitarkite su savo gydytoju.

Požymiai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:

• Dažnėjantys ir ilgai trunkantys pykčio priepuoliai
• Agresyvus elgesys
• Atsiribojimas, užsisklendimas
• Savęs žalojimas
• Kandžiojimasis, kitų mušimas
• Atsikalbinėjimas, šaukimas ir stiprus pyktis

Pasikonsultuokite su savo pediatru, o prireikus kreipkitės į kitus specialistus: konsultantus, terapeutus ar psichologus. Pastebėjus sunkumus kuo anksčiau, ateityje bus kur kas lengviau padėti vaikui.

Galiausiai suteikite laiko emocijoms nurimti – tiek vaikui, tiek sau. Pykčio priepuoliai gali užklupti visai netikėtai. Padėkite vaikui įveikti šį nusivylimą.

Visi tėvai pereina šį etapą. Labai svarbu suprasti, kad tai nėra netinkamo auklėjimo pasekmė. Pykčio priepuoliai yra visiškai normali raidos dalis.