IQ testas vaikams – kodėl verta ištirti vaiko intelektą?

Pažinimas (kognityvinė funkcija) – tai protinis procesas, kurio metu žinios ir supratimas įgyjami per patirtį, mokymąsi ir pojūčius. Vaikai mokosi nuolat – nuo pat ankstyvo amžiaus jie tarsi kempinės sugeria ir įsimena informaciją. Kartais mokyklos specialistas, pavyzdžiui, mokytojas, gali pastebėti tam tikrų jūsų vaiko mokymosi stiprybių ar sunkumų. Tokiu atveju vaikas gali būti nukreiptas kognityviniam vertinimui atlikti.

Kas yra IQ testas?

Kitas kognityvinio vertinimo pavadinimas yra IQ testavimas arba intelekto koeficiento nustatymo testas. Psichologas jūsų vaikui pateikia tam tikrų užduočių seriją. Atliekant vaikų IQ testą, vertinamos šios pažintinės funkcijos (ladybughouse.com, 2020):

• Verbalinis supratimas – šioje srityje vertinamas jūsų vaiko žodynas bei gebėjimas išreikšti bendrąsias žinias ir informaciją
• Vaizdinis-erdvinis mąstymas – vertinamas jūsų vaiko loginis mąstymas, supratimas, sąvokų formavimas ir vaizdinės žinios
• Sklandus mąstymas – vertinamas vaiko gebėjimas spręsti naujas problemas nepriklausomai nuo anksčiau įgytų žinių
• Darbinė atmintis – vertinamas vaiko gebėjimas įsisavinti, apdoroti ir išlaikyti informaciją atliekant naujas užduotis
• Apdorojimo greitis – vertinamas vaiko gebėjimas greitai apdoroti vaizdinę informaciją ir priimti sprendimus

Kodėl verta ištirti vaiko IQ?

Paprastai kognityvinis vertinimas arba vaikų IQ testai atliekami tada, kai vaikams ima kilti sunkumų mokykloje. Gali suprastėti jų pažangumas, pasireikšti su nusivylimu susijęs elgesys ar polinkis vengti namų darbų.

Tačiau pasitaiko atvejų, kai vaikai nukreipiami atlikti IQ testą, nes mokykloje jiems sekasi itin puikiai. Dažniausios priežastys, kurias siuntime nurodo mokytojai ar kiti specialistai, gali būti:

• Intelekto sutrikimų nustatymas – vaikų kognityvinis/IQ testas padės atmesti mokymosi negalias
• Mokymosi sutrikimų identifikavimas ir diagnozavimas – jei sunkumų iš tiesų kyla, testas padės specialistui suprasti, kuriose srityse vaikas patiria didžiausių iššūkių
• Kognityvinių procesų stiprybių ir silpnybių įvertinimas – tai svarbu pritaikant ugdymo procesą klasėje
• Gabumų įvertinimas – kognityvinis testavimas taip pat gali atskleisti, ar vaiko intelektas yra aukštesnis už vidutinį ir ar jam reikalingos sudėtingesnės, aukštesnio lygio užduotys
• Galvos smegenų traumų pasekmių įvertinimas

Kognityvinio vertinimo rūšys

Konkretus vertinimo metodas priklausys nuo jūsų vaiko amžiaus. Tyrimas atliekamas nedideliame kabinete, kuriame lieka tik psichologas ir jūsų vaikas. Prireikus galima daryti pertraukas. Be to, psichologas bendraudamas su vaiku nevartos žodžio „testas“, kad sumažintų juntamą nerimą. Vietoj to jis greičiausiai vartos tokius žodžius kaip „galvosūkiai“ ar „žaidimai“, kad vaikui būtų smagiau ir lengviau įsitraukti.

Nuo 4 iki 7 metų ir 3 mėnesių amžiaus – WPPSI-IV (Wechsler Preschool & Primary Scale of Intelligence, ketvirtoji laida)

Nuo 6 iki 16 metų ir 11 mėnesių amžiaus – WISC-V (Wechsler Intelligence Scale for Children, penktoji laida)

Kognityvinio testavimo eiga

Kas vyksta pradžioje? Rekomendavus atlikti vaiko IQ testą, taikomas tam tikras nuoseklus procesas. Tai neįvyksta per vieną naktį.

1. Pirmasis susitikimas su tėvais ir vaiku

Tai pirmasis žingsnis vertinimo procese. Iš tėvų surenkama pradinė informacija: raidos istorija, akademiniai gebėjimai, medicininiai ypatumai, šeimos santykiai ir tėvams kylantys klausimai – visa tai leidžia susidaryti išsamų vaiko aplinkos vaizdą. Būkite kuo atviresni ir nuoširdesni su psichologu – tai padės susidaryti kuo tikslesnį vaiko portretą.

2. Testavimas per vieną ar du susitikimus

Tai priklauso nuo jūsų vaiko gebėjimų ir nusiteikimo, tačiau testavimas dažniausiai atliekamas per vieną ar du susitikimus. Aš savo kalbos ir kalbėjimo vertinimus paprastai atlieku per 2–3 susitikimus, nes pastebiu, kad maždaug po 40 minučių mokinių dėmesys ima blaškytis.

3. Rezultatų vertinimas ir interpretavimas

Kiekvienas vertinimas bus įvertintas balais ir palygintas su standartizuotomis normomis. Šie rezultatai parodys, kaip jūsų vaikas atrodo tarp savo bendraamžių.

4. Ataskaitos rengimas

Tai tikriausiai pati ilgiausia vertinimo proceso dalis. Joje užfiksuojami vaiko elgesio stebėjimai testavimo metu, gauti rezultatai bei pateikiamos rekomendacijos.

5. Aptarimo susitikimas

Šio susitikimo metu psichologas kartu su mokytojais, likusia vaiko gerovės komanda, tėvais ir prireikus kitais specialistais (pvz., slaugytoju) aptars testavimo rezultatus bei pateiks rekomendacijas tėvams ir mokyklai.

Svarbu prisiminti, kad bet koks vertinimas atliekamas tik tam, kad padėtų jūsų vaikui. Stenkitės to nesureikšminti vaiko akivaizdoje, kad jis nesinervintų ir nepagalvotų, jog su juo kažkas negerai. Nepamirškite iš anksto pasiruošti klausimų, kuriuos norėtumėte užduoti prieš vertinimo procesą ir po jo!