Kas yra dėmesio trūkumo sutrikimas?

Vaikams, kuriems diagnozuotas dėmesio trūkumo sutrikimas (ADD), pradėjus lankyti mokyklą, taip pat gali pasireikšti skaitymo ir mokymosi sunkumų požymiai. 

Labai daug tėvų manęs klausia, kuo skiriasi trys skirtingi ADD tipai (taip, jų yra trys) ir ką jie gali padaryti namuose, kad padėtų savo vaikui. Šiame straipsnyje aptariami būtent šie klausimai ir išsamiau paaiškinamas pats sutrikimas.

Kuo skiriasi ADD ir ADHD?

Vaikai, turintys ADD, gali patirti mokymosi sunkumų ir dažnai susiduria su pasikartojančiomis elgesio ar drausmės problemomis mokykloje. Tai vaikai, kurie sako: „Žinojau, kad elgiuosi blogai, bet tiesiog negalėjau susilaikyti.“ Iš tiesų, tiek suaugusieji, tiek bendraamžiai gali nuspręsti, kad tokie mokiniai yra tinginiai vien dėl to, kad jie nesugeba sutelkti dėmesio į užduotis ir jų neatlieka iki galo.

Nors ADD yra labai dažnas, apie šį sutrikimą vis dar sklando daugybė klaidingų įsitikinimų. Hiperaktyvumas taip pat gali būti šio sutrikimo dalis – tuomet tai vadinama dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimu (ADHD), kuriam būdingi ir elgesio sunkumai.

ADD / ADHD tipai

Yra trys ADD / ADHD tipai, sukeliantys panašius simptomus, ir visiems jiems būdingi dėmesio sutrikimai, tačiau pagrindinis skirtumas yra kitas elgesys, lydintis negalėjimą susikaupti.

1. ADHD-HI – šį sutrikimą turintiems vaikams bus ne tik sunku sutelkti dėmesį mokykloje, bet jie taip pat gali būti hiperaktyvūs ir impulsyvūs. Tai vaikai, kurie tiesiog negali nusėdėti vietoje, kad ir ką darytumėte, ir pasako ar padaro pirmą į galvą šovusį dalyką (net jei tai bloga idėja); 
2. ADHD-I – šis sutrikimas dažniau pasireiškia mergaitėms. Tokie vaikai yra itin neatidūs, ypač kai aplink yra daug dirgiklių; 
3. ADHD mišrus tipas – tikriausiai jau nuspėjote iš pavadinimo, tačiau taip – šio tipo ADHD turintiems vaikams pasireiškia VISŲ trijų sutrikimų simptomai. Laiku nenustačius diagnozės ir netaikant pagalbos, mišraus tipo ADHD turintys vaikai dažniausiai susiduria su elgesio problemomis mokykloje.

Diagnozė

Jei įtariate, kad jūsų vaikas turi ADD su hiperaktyvumu arba be jo, pasitarkite su vaiko mokyklos psichologu, mokytoju ar gydytoju dėl tinkamos pagalbos. Jei kyla kokių nors dvejonių, pradėkite šiuos pokalbius jau šiandien.

Jūsų pediatras gali rekomenduoti kreiptis į vaikų psichologą, kuris gali atlikti oficialų vaiko vertinimą, kad nustatytų, ar vaikas atitinka ADD kriterijus ir kurioje spektro vietoje jis yra. Šis tyrimas padeda ne tik atskirti ADD nuo kitų sunkumų, sukeliančių mokymosi problemų, bet ir stebėti vaiko pažangą bei reakciją į taikomas intervencijas.

Jei vaikui nustatoma diagnozė, gydytojai dažniausiai rekomenduoja medikamentinį gydymą simptomams suvaldyti. Iš tiesų, vaistai skiriami net 88 % vaikų, kuriems diagnozuotas ADD / ADHD. Yra keletas skirtingų vaistų rūšių, tad jei vienas tipas nepadeda, gydytojas greičiausiai parinks kitą.

Svarbu atsiminti, kad vaiką būtina iš naujo ištirti prasidėjus brendimui. Tuo metu vaiko organizmas smarkiai keičiasi, ir tai, kad vaistai veikė nuo penkerių metų, nereiškia, kad jie bus tokie pat veiksmingi pasiekus šį gyvenimo etapą. 

Medikamentai nėra vienintelis galimas pagalbos būdas. Dauguma gydytojų patars išbandyti elgesio modifikavimo terapiją. Čia gali padėti specialistas, kurio sritis – ADD / ADHD. Taip pat verta pasidomėti mitybos pokyčiais.

Tyrimai rodo, kad baltymai yra nepaprastai svarbūs mokyklinio amžiaus vaikams. Jie turėtų gauti nuo 28 iki 45 gramų baltymų per dieną, tačiau dauguma vaikų šio kiekio nesuvartoja. Kai kurie tyrimai parodė, kad eliminacinės dietos, pavyzdžiui, atsisakant pieno produktų, kviečių / glitimo, kiaušinių ir kukurūzų, padėjo pasiekti teigiamų pokyčių vaikams, turintiems ADD / ADHD. 

Baimė „klijuoti etiketes“

Esu dalyvavusi daugybėje individualaus ugdymo plano (IUP) susirinkimų, kur atmečiau klausos suvokimo sutrikimus ar kalbos apdorojimo sutrikimus ir priėjau išvados, kad vaikas turi ADD arba ADHD. Tėvų reakcija dažniausiai būna didžiulis liūdesys ir baimė. Kai kurie tėvai baiminasi, kad ištyrus vaiką dėl ADD, jam bus „priklijuota etiketė“.

Tačiau jūs, kaip tėvai, galite padaryti labai daug, kad to išvengtumėte. Svarbu pasikalbėti su vaiku, kad jis suprastų, jog patirdamas sunkumų dėl ADD nedaro nieko blogo. Verčiau padėkite jam suprasti, kad jūsų, kaip tėvų, užduotis – padėti jam išmokti įgūdžių, kurie leistų mokytis kuo lengviau, atsižvelgiant į jo unikalų būdą.

Pritaikymai klasėje

Jei jūsų vaikui buvo diagnozuotas ADD arba ADHD, svarbu, kad jam būtų sudarytas individualus ugdymo planas ir paskirtas reikiamas pritaikymas. Su šia diagnoze klasėje galima pritaikyti tam tikras sąlygas, kurios padės vaikui sėkmingai mokytis. Šie pritaikymai gali apimti:

1. Prailgintą atsiskaitymų laiką kartu su pagalba, padedančia nenukrypti nuo užduoties;
2. Papildomą laiką atsakymui pateikti; 
3. Akių kontakto užmezgimą prieš pradedant vykdyti užduotis;
4. Sėdėjimo vietą tiesiai priešais mokytoją;
5. Atsiskaitymus: pateikti žodžių sąrašus arba leisti naudotis formulėmis;
6. Elektroninius vadovėlius arba papildomą vadovėlių komplektą namuose, kad sumažėtų neatliktų užduočių skaičius;
7. Rašytines instrukcijas greta žodinių, esant silpnesnei atminčiai.

Nors kartais tai gali būti sunku, bet kokius dirgiklius reikėtų sumažinti iki minimumo. Tai galioja tiek klasėje, tiek namų aplinkoje. Tai ypač svarbu, kai vaikas turi mokytis.

Be to, pagirkite ir pastebėkite teigiamą elgesį. Jei vaikas išsėdi 15 minučių ir mokosi, paprašius leiskite jam pailsėti. Jam reikės šių dažnų pertraukėlių, kad protas galėtų pailsėti ir atsikvėpti. 

Šiems vaikams judėjimas yra be galo svarbus. Leiskite jiems daryti judriąsias pertraukėles klasėje arba namuose. Fizinis aktyvumas didina dopamino ir norepinefrino kiekį, kurio ADD / ADHD turintiems mokiniams paprastai trūksta, taip pat gerina susikaupimą, savikontrolę ir nuotaiką. 

Nebijokite pasiūlyti kai kurių iš šių pritaikymų susitikę su mokytojais ar pagalbos specialistų komanda. Užtikrinus tinkamą pagalbą, jūsų vaikas išmoks strategijų, padedančių kompensuoti silpnąsias sritis!