Laisvasis mokymasis (angl. unschooling) – išsamus vadovas tėvams

Šiame straipsnyje

• Mokykitės namuose su programėle „Speech Blubs“
• Filosofija, slypinti už šios koncepcijos
• Kodėl verta apsvarstyti laisvąjį mokymąsi?
• • Daugiau pasirinkimo laisvės?
• Laisvojo mokymosi tėvų vaidmuo
• Ar statistika ir skaičiai pasiteisina?
• Pabaigai

Besikeičiantys laikai ir augantys poreikiai lemia naujų koncepcijų atsiradimą. Laisvasis mokymasis (angl. unschooling) – tai koncepcija, kuri sparčiai keičia tradicinę, nusistovėjusią mokyklų sistemą. Pasitelkdami laisvąjį mokymąsi, jūs perkeliate nedidelę klasės dalelę į savo namų jaukumą.

Mokykitės namuose su programėle „Speech Blubs“

Kuo daugiau praktikuositės, tuo daugiau išmoksite! Išbandykite programėlę „Speech Blubs“, skirtą smagiam ir įtraukiančiam kalbos mokymuisi kartu su savo mažyliu.

Kadangi tai yra neformaliojo ugdymo forma, apie laisvąjį mokymąsi reikia daug ką suprasti iš esmės. Ši namų mokymo atmaina remiasi nuostata, kad paties besimokančiojo pasirinktos veiklos turi tapti pagrindiniu būdu suprasti ir įsisavinti sąvokas. Laisvajame mokyme didžiausias dėmesys skiriamas tam, kad mokiniai įgytų reikalingą išsilavinimą per realias gyvenimo patirtis: žaidimus, namų ruošos pareigas, asmeninių interesų puoselėjimą ir smalsumo ugdymą.

Dažniausiai laisvasis mokymasis orientuojasi į pačius vaikus, suteikdamas jiems labiau pritaikytą ir prasmingą ugdymą. Ši netradicinė švietimo forma kelia klausimų dėl tradicinio modelio vertės ir efektyvumo, kadangi pastarasis yra susitelkęs į iš anksto nustatytą mokymo programą ir pernelyg priklausomas nuo pažymių.

https://www.youtube.com/watch?v=cqkYQ-3etxE

Filosofija, slypinti už šios koncepcijos

„Gyvenu, vadinasi, mokausi“, – rašo Pam Sorooshian, apibūdindama, ką reiškia gyventi pagal laisvojo mokymosi filosofiją. Mokymasis yra toks pat natūralus kaip pats gyvenimas, todėl šio metodo šalininkai tvirtina, kad jis teikia didžiulį pasitenkinimą. Kalbant apie tokį natūralų procesą kaip mokymasis, vaikų nereikėtų nuolat testuoti norint išsiaiškinti, ką ir kiek jie išmoko; tai savaime atsiskleidžia per tai, kaip jie pritaiko žinias realiose situacijose.

Pagrindinė laisvojo mokymosi idėja – ugdymasis vaikui turi vykti natūraliai. Šis metodas deramai įvertina smalsumą ir vaizduotę – tai, ko dažnai trūksta tradiciniuose švietimo modeliuose.

Laisvuoju mokymusi siekiama gerbti kiekvieno vaiko unikalumą ir individualumą. Jis puikiai tinka mokiniams, turintiems labai skirtingus mokymosi stilius. Be to, lygiai taip pat, kaip vaikai skirtingu metu pasiekia raidos etapus, jie natūraliai skirtingame amžiuje išmoksta skirtingų dalykų. Čia itin tinka žinomi Alberto Einšteino žodžiai:

„Kiekvienas yra genijus. Bet jei teisite žuvį pagal jos gebėjimą įlipti į medį, ji visą gyvenimą nugyvens manydama, kad yra kvaila.“

Tradicinės mokyklos, deja, turi liūdną istoriją – jose neretai formuojamas menkavertiškumo jausmas tiems mokiniams, kurie neatitinka standarto ir nėra laikomi pakankamai „protingais“.

Kodėl verta apsvarstyti laisvąjį mokymąsi?

Pastaruoju metu laisvojo mokymosi idėja kelia daug diskusijų. Galbūt susimąstėte, kaip mokymasis namuose gali pakeisti tradicinį, šimtmečiais nusistovėjusį mokyklos lankymą. Tačiau laisvojo mokymosi šalininkai su tuo nesutinka.

Gyvename epochoje, kai bendravimo atotrūkis tarp tėvų ir vaikų sparčiai gilėja. Todėl laisvojo mokymosi koncepcija gali tapti tikru gaivaus oro gūsiu. Taikant šį metodą, tėvai ir vaikai įprastai praleidžia daugiau laiko kartu, o tai itin teigiamai veikia jų tarpusavio ryšį.

Laisvojo mokymosi šalininkai teigia, kad didelė dalis to, ko vaikai mokosi įprastose mokyklose, nėra labai naudinga realiame gyvenime. Manoma, kad vaikai tiesiog išmoksta vykdyti nurodymus, tačiau taip ir nesusiduria su „tikro gyvenimo iššūkiais“ bei neišmoksta jų spręsti.

Daugiau pasirinkimo laisvės?

Kitas dažnas argumentas yra tas, kad konformistinė mokyklų sistema nepalanki tiems, kurie vertina pasirinkimo laisvę. Laisvasis mokymasis suteikia galimybę patiems rinktis, ką, kaip ir kada studijuoti. Būtent čia laisvojo mokymosi metu įgytos pamokos nusveria tradicines; vaikai turi tvaresnę ir realesnę pasirinkimo laisvę. Jie mokosi susidoroti su sudėtingomis gyvenimiškomis situacijomis, o ne tik spręsti teorines užduotis.

Panašu, kad mokyklą lankantiems vaikams didžiulę įtaką daro bendraamžių grupės, kurioms tėvai dažnai negali daryti jokios įtakos ar net apie tai nežino. Nors negalima paneigti, kad bendraamžių įtaka dažniausiai gali būti sveika ir net naudinga vaikui,

vis dėlto yra daugybė atvejų, kai neigiama bendraamžių įtaka tampa žalinga ir destruktyvi. Nors tėvai sprendžia, ar vaikai lankys tradicinę mokyklą, laisvąjį mokymąsi pasirinkę vaikai atranda savo vietą kur kas įvairesnėje žmonių grupėje – bendraudami tiek su jaunesniais, tiek su vyresniais.

Pridėkite ir tai, kad vaikai patys renkasi mokytojus, su kuriais dirba. Tradiciniame ugdyme tėvai praktiškai negali pasirinkti mokytojų, o štai čia viskas visiškai kitaip. Tėvai gali neskubėdami parinkti mentorius bei mokytojus, su kuriais dirbs jų vaikai. Taip kuriamas tvaresnis ir ilgalaikis ryšys.

Laisvojo mokymosi tėvų vaidmuo

Pats sprendimas pasirinkti laisvąjį mokymąsi atrodo bauginantis, tačiau tėvams nerimą kelia ir tai, kaip reikės atlikti šį vaidmenį. Dalis baimių neabejotinai kyla dėl papildomos atsakomybės, kurią atneša šis pasirinkimas.

Tačiau būti laisvojo mokymosi tėvais nėra taip sudėtinga. Taip, tam reikia pastangų, bet tai neabejotinai atsiperka. Pirmasis žingsnis norint būti gerais ugdytojais – gebėti atpažinti savo vaiko pomėgius. Suprasdami, ką jie mėgsta ir ko ne, bei rodydami nuoširdų susidomėjimą, padarysite puikią pradžią.

Visada rekomenduojama atliepti vaiko interesus. Laiko leidimas kalbantis įvairiausiomis temomis tikriausiai yra svarbiausias tėvų žingsnis. Tiesiog neįmanoma pervertinti to, kaip svarbu stebėti savo vaiko veiksmus. Ir galiausiai, nepamirškite tiesiog pasilinksminti.

Ar statistika ir skaičiai pasiteisina?

Remiantis 75 dalyvių (suaugusiųjų nuo 18 iki 49 metų) apklausa, beveik visi, išskyrus tris, manė, kad laisvojo mokymosi pranašumai nusveria trūkumus. Beveik 70 % jų teigė, kad „ši patirtis leido jiems tapti labai motyvuotais, savarankiškais asmenimis. Ji suteikė platesnį mokymosi galimybių spektrą, turtingesnį, įvairaus amžiaus socialinį gyvenimą ir gana sklandų perėjimą į suaugusiųjų gyvenimą“.

Stebina ir tai, kad labai nedaugelis turėjo kokių nors rimtų ar esminių priekaištų laisvajam mokymuisi. Daugiau nei trečdalis respondentų nurodė, kad apskritai nepastebėjo jokių trūkumų. Kiti paminėjo keletą pastebimesnių nepatogumų, tarp kurių – visuomenės pasmerkimas, tam tikra socialinė izoliacija ir sunkumai derinantis prie bendraamžių socialinio bendravimo stiliaus.

Pabaigai

Tik jūs ir jūsų vaikas galite nuspręsti, ar pasirinkti tradicinį kelią, ar pasukti mažiau pramintu švietimo taku. Be to, pirmiausia išsiaiškinkite, ar laisvasis mokymasis yra teisėtas jūsų šalyje, ir tik tada tęskite paieškas.

Tačiau bet kuriuo atveju nėra abejonių, kad, nepaisant kelių trūkumų, laisvasis mokymasis gali būti puikus būdas mokytis ir patirti džiaugsmą. Jis gali veikti nepriekaištingai, jei tiek jūs, tiek jūsų vaikas esate pasiruošę šiai mokymosi ir eksperimentavimo sistemai. Trumpai tariant, svarbiausia – išmokti darniai gyventi savo pasaulyje, neprarandant ryšio su išore.