Mamos kaltės jausmas – 12 būdų, kaip su juo susidoroti

Kiekvienai mamai (ir tėčiui!) tam tikru momentu kyla tokių dvejonių. Neseniai Serena Williams praleido pirmuosius savo mažylės Olympios žingsnius, o tai sukėlė savigraužą ir kaltės jausmą dėl to, ar ji yra „gera mama“.

Palyginimai, socialiniai tinklai, knygos, tinklaraščiai, draugai, šeima, tėvų kursai, mokyklos, slaugytojai ir kiti – visi dalijasi informacija, reiškia nuomonę, dalina patarimus.

Kalbant apie kalbos ir kalbėjimo raidą, situacija yra lygiai tokia pati. Bendravimas yra daugelio dalykų pagrindas, todėl kai viskas vyksta ne taip, kaip planuota, tai dažnai tampa didelių ginčų ir lyginimosi priežastimi.

Priešingai nei tokie dalykai kaip rašymo įgūdžiai, valgymo įpročiai ar miego režimas, kurie dažnai lieka nematomi ir daugelio nepastebėti, kalbėjimas yra pačiame dėmesio centre. Jo nepaslėpsi – jis iškart pastebimas.

Žmonės dažnai komentuoja sakydami: „ar jis jau pradėjo kalbėti?“, „ji šiek tiek nedrąsi, ar ne?“, „nesupratau, ką jis ką tik pasakė“, „et, berniukai visada pradeda kalbėti vėliau“ ir panašiai.

Kai bendravimas nesiklosto taip, kaip tikimės, tai tampa labai vieša ir atrodo, kad kiekvienas turi ką pasakyti.

Būdama mama ir logopedė, aš pati patiriu šį „kaltės jausmą“, ypač todėl, kad visi tikisi, jog logopedo vaikas pradės kalbėti anksti. Tačiau suprantu viena – visas šis spaudimas TIKRAI nepadeda, o kartais gali net pakenkti.

Taigi nusprendžiau pasidalyti tuo, ką sužinojau, tikėdamasi, kad tai padės jums suprasti: jūs nesate vieni ir dauguma mamų patiria šį „kaltės jausmą“!

12 būdų, kaip susidoroti su mamos kaltės jausmu

1. Jūs nesate vieni

Jei dienos pabaigoje jaučiate nemalonų nerimą pilve ir galvojate: „šiandien per mažai kalbėjausi su savo vaiku“ arba „šiandien per mažai žaidžiau su savo vaiku“, galiu jus patikinti – daugybė kitų mamų galvoja lygiai tą patį.

2. Jūs darote pakankamai

Mums ne visada viskas pavyksta tobulai, bet patikėkite – jūs jau dabar turite viską, ko reikia, kad padėtumėte savo vaikui lavinti bendravimo įgūdžius. Jums nereikia turėti kalbos ir kalbėjimo ar vaiko raidos diplomo, kad galėtumėte atliepti vaiko komunikacijos poreikius.

3. Jūs nesate kalti

Bendravimas yra sudėtingas procesas, kurį veikia daugybė veiksnių, ir kiekvienas vaikas yra unikalus. Kai kurių vaikų bendravimo įgūdžiai vystosi lėčiau nei kitų, lygiai taip pat, kaip vieniems vaikams matematika sekasi sunkiau nei kitiems. Vien jūsų auklėjimas nėra vienintelė kalbos sunkumų priežastis, tačiau jis daro įtaką, ir mes galime kuo geriau išnaudoti šį poveikį, jei veiksime sąmoningai.

4. Jūs greičiausiai esate sprendimas

Jūs esate pats svarbiausias žmogus savo vaiko gyvenime. Nors kai kuriems vaikams tikrai reikalinga intensyvi tiesioginė logopedo pagalba, jus jie myli labiausiai, jumis pasitiki labiausiai ir su jumis praleidžia daugiausia laiko.

Todėl jūs ir jūsų elgesys gali daryti didžiausią poveikį. Būtent todėl mes, logopedai, dažnai prašome JŪSŲ užsiimti terapija. Ne todėl, kad tingėtume ar būtume per daug užsiėmę, o todėl, kad žinome: pagalba bus pati efektyviausia, kai ji kils iš jūsų – tėvų.

5. Viskas gana paprasta

Nėra jokio greito ir stebuklingo būdo bendravimui pataisyti. Taip pat nėra jokių paslaptingų, sudėtingų ir sunkiai įsivaizduojamų pratimų rinkinių, kuriuos mes, specialistai, slėptume nuo viso pasaulio, kad atrakintume kalbą. Dažniausiai geriausi atsakymai yra patys paprasčiausi. Tai gali skambėti neįspūdingai, bet tiesiog daugiau kalbėdami, daugiau klausydamiesi ir daugiau žaisdami su savo vaiku kasdien ateinančius kelerius metus, pasieksite didesnį poveikį, nei galite įsivaizduoti.

6. Tačiau tam reikia nuoseklumo

Roma nebuvo pastatyta per vieną dieną, ir jūsų vaiko kalba taip pat per dieną neatsiras.

Jei jūsų paklausčiau, kiek laiko užtruktų laisvai išmokti naują kalbą, pavyzdžiui, rusų, jei pradėtumėte šiandien? Tikriausiai atsakytumėte, kad nemažai laiko.

Jei norėtume išmokti laisvai kalbėti per metus, mums tikrai reikėtų kasdien skirti nemažai laiko praktikai su žmogumi, kuris rodytų mums kalbos pavyzdį, padėtų plėsti žodyną, taisyti tarimą, gramatiką ir klaidas.

Mūsų vaikams perimti kalbą ir išmokti kalbėti yra lygiai taip pat sudėtinga, todėl jiems reikia tokio paties kasdienio palaikymo ilgą laiką.

7. Nekreipkite dėmesio į aplinkinių kalbas

Šeima, draugai, tėvai, mamos prie darželio vartų... visi jie gali turėti ką pasakyti – vieni naudingų patarimų, kiti nelabai. Pasirinkite, ką priimti į širdį, o ką tiesiog praleisti pro ausis.

8. Ieškokite pagalbos

Jums nereikia viso to pakelti vieniems. Logopedai, šeimos gydytojai, slaugytojai, mokyklos darbuotojai ir šeimos centrų specialistai – visi jie yra apmokyti išklausyti ir palaikyti jus bei jūsų šeimą. Jie gali patarti, nukreipti pas reikiamus specialistus ir padėti rasti teisingą informaciją.

9. Penkios minutės yra sunkiau, nei manote

Jei ketinate pradėti, pradėkite nuo mažų žingsnelių – skirkite vos 5 minutes per dieną. Tai paprasta, bet nėra lengva. Visi gyvename beprotiškai užimtą gyvenimą, kuriame nuolat verda reikalai.

Tad tiesiog pradėkite nuo 5 minučių: išjunkite televizorių, padėkite į šalį telefoną, atsisėskite ant grindų su vaiku ir pažaiskite veiklą, kuri jam įdomi. Tai gali būti stalo žaidimas, mašinėlių ridenimas, šaukštų barškinimas į puodą, muilo burbulų sprogdinimas, knygelės skaitymas, purvo pyragų lipdymas ir panašiai.

10. Penkios minutės daro didesnį poveikį, nei manote

Prieš pradėdamas kalbėti, vaikas turi išmokti klausytis, o prieš išmokdamas klausytis, jis turi išmokti sutelkti dėmesį į kalbantįjį. Visi šie įgūdžiai lavinami žaidžiant ir teigiamai bendraujant. Žaidimas su kitu žmogumi, kuris palaiko, seka vaiko iniciatyva, demonstruoja kalbos modelį, įsitraukia į pokalbį (kad ir koks paprastas jis būtų) ir skiria vaikui visą savo dėmesį, sukuria puikų pagrindą bendravimo raidai.

11. Niekada ne per vėlu

Nesvarbu, ar jūsų vaikui 5 savaitės, 5 mėnesiai, ar 5 metai. Niekada nevėlu sukurti teigiamų galimybių vaiko bendravimui. Neleiskite „kaltės jausmui“ sulaikyti jūsų nuo pradžios.

Galite skirti 5 minutes žaidimui šią popietę, pradėti vartyti knygelę prieš miegą, paskambinti slaugytojui, apsilankyti logopedo konsultacijoje, automobilyje pažaisti žaidimą „atspėk gyvūną“ arba atsisiųsti kalbos ugdymo programėlę, tokią kaip Speech Blubs. Pamąstykite ir pabandykite.

12. Bet neatidėliokite rytojui

Kalbant apie komunikaciją – kuo anksčiau, tuo geriau. Todėl, nors ir nereikia jaustis kaltiems, kad dar nepradėjote... nelaukite kitos dienos... nes dažnai kuo anksčiau suteikiama pagalba, tuo geresnių rezultatų pasiekiama.