Mažylių pykčio priepuoliai – logopedo patarimai

Pykčio priepuoliai gali pasireikšti įvairiai: verkimu, kritimu ant grindų, lūpų pūtimu, rėkimu ar net mušimusi bei kandžiojimusi. Tačiau kodėl jie kyla ir – svarbiausia – ką tėvai gali padaryti susidūrę su mažylio pykčio priepuoliais?

Mano brolis buvo tikras pykčio priepuolių karalius. Kartą jis negalėjo išbėgti pro laukines duris, nes mama jas užrakino. Jis taip supyko, kad negali išeiti į verandą, jog nuėjo prie mūsų įstiklintos spintelės ir tiesiog galva išdaužė stiklą. Laimei, jam viskas baigėsi gerai – nebuvo jokių įbrėžimų, įpjovimų ar mėlynių.

Tai nebuvo pirmas jo pykčio priepuolis ir tikrai ne paskutinis!

Kodėl kyla mažylių pykčio priepuoliai?

https://www.youtube.com/watch?v=XMw3Vv880b4

Vaikai, o ypač mažyliai, patiria daug emocinių ir fizinių pokyčių. Jie dar nepajėgia visiškai suprasti ar išreikšti žodžiais to, ką galvoja ir jaučia, o tai sukelia emocinius protrūkius. Kaip ir suaugusiesiems, kai jie yra pavargę ar alkani, problemos tik dar labiau paaštrėja. 

Licencijuota santuokos ir šeimos terapeutė Merriam Saunders pataria:

„Svarbu prisiminti, kad mažyliai dar nemoka konstruktyviai išreikšti savo norų, poreikių ir emocijų.

Dažnai pykčio priepuolis yra tiesiog nepatenkinto poreikio išraiška. Tėvų užduotis – pabūti detektyvais ir išsiaiškinti, kokia yra šio pykčio priepuolio priežastis. Ar mano vaiko pyktis yra fizinė reakcija į alkį, nuovargį, per didelį stimulų kiekį? O gal tai nusivylimo išraiška siekiant dėmesio, norint išvengti užduoties ar todėl, kad buvo atimtas mėgstamas daiktas?“

Vienas dalykas, kurį verta prisiminti, jei jūsų mažylis patiria pykčio priepuolį viešumoje – vaikas tikrai nebando jūsų sugėdinti. Jis tiesiog dar neturi pakankamai emocinės savireguliacijos įgūdžių, kad suvaldytų šį protrūkį. Svarbiausia – išlikti ramiems, kai jie patys to padaryti negali. 

Skirtingos pykčio priepuolių rūšys

Yra daugybė mažylių pykčio priepuolių priežasčių. Dažniausios iš jų:

1. Pyktis
2. Frustracija
3. Nuovargis
4. Nerimas

Ekspertė Christina Furnival, licencijuota profesionali klinikinė konsultantė, aiškina: „Mažylių pykčio priepuolių spektras yra labai platus. Vieno vaiko priepuolis gali atrodyti kaip paprastas lūpų pūtimas. Kito vaiko priepuolis gali priminti bandymą pabėgti nuo stichinės nelaimės. Kiekvienas vaikas turi savo temperamentą, o kartu su juo – ir savitus pykčio priepuolių tipus. Dažnai būna atskiras priepuolis, kai vaikas negauna to, ko nori, kitoks – kai iš jo kažkas atimama, dar kitas – kai nenori valgyti tam tikro maisto arba nenori eiti miegoti.

Būna ir tokių pykčio priepuolių, kai tėvai visiškai neįsivaizduoja, kas juos sukėlė. Taip pat pasitaiko atvejų, kai vaikas yra taip įsisukęs į savo paties emocijų tornadą, kad iš esmės nieko nebegali pranešti, o tėvai karštligiškai bando suprasti, kas nutiko, neturėdami jokios informacijos.“

Dažnai tikrąją pykčio priepuolio priežastį sužinome tik jam pasibaigus. Tai gali varginti, tačiau kartu tai ir vertinga pamoka.

Patarimai, kaip elgtis per pykčio priepuolius

Svarbiausia, ką galite padaryti ištikus vaiko pykčio priepuoliui – išlikti ramiems ir užtikrinti fizinį jo saugumą. Pykčio priepuoliai yra normali augimo dalis. Pasirūpinkite, kad šalia nebūtų daiktų, kurie galėtų vaiką sužeisti. Jūsų tikslas – padėti vaikui nusiraminti. 

Kai kurie tėvai pastebi, kad padeda priepuolių ignoravimas, o kiti stengiasi padėti ar nukreipti vaiko dėmesį, pavyzdžiui, pasiūlydami giliai pakvėpuoti, kad nutrauktų priepuolio ciklą. Ko tikrai nereikėtų daryti pykčio priepuolio metu – tai nuvertinti vaiko jausmų.

Neįmanoma visiškai išvengti pykčio priepuolių, tačiau labai praverčia nuosekli dienotvarkė. Taip pat galite dienos metu suteikti vaikui galimybę rinktis, kad jis jaustųsi labiau kontroliuojantis savo pasaulį. Be to, svarbu vengti pykčio dirgiklių, tokių kaip praleistas pietų miegas ar alkis.