Pasiruošimas skaityti: patarimai tėvams

Šiame straipsnyje

• Raidžių garsų mokymas
• Kasdienis garsų kartojimas
• Patarimai, kaip mokyti raidžių garsų namuose

Ta paslaptinga veikla, kurią suaugusieji atlieka taip lengvai – skaitymas – nebėra visiška paslaptis. Naujų žodžių garsinimas paraidžiui yra tikras virsmo etapas vaikams tampant skaitytojais.

Raidžių garsų mokymas

Tėvai ir mokytojai turi daugybę būdų padėti vaikui pasiruošti šiai akimirkai, o vienas žinomiausių – mokyti raidžių garsų. Sukurta puikių programų, kurios padeda raidėms atgyti, pavyzdžiui, „Letterland“ ir „Sounds in Motion“ – abi jos naudoja itin svarbius multisensorinius metodus. „Letterland“ programa su kiekviena raide susieja žavius personažus, daineles ir istorijas. „Sounds in Motion“, kaip ir sufleruoja pavadinimas, raidžių garsų mokymąsi susieja su tam tikru judesiu. Daugelis tėvų ir mokytojų taip pat yra girdėję apie įprastą seką: raidės pavadinimas, žodžio susiejimas ir garsas (b, batas, /b/), padedantį vaikams įsisavinti garsus. Nepriklausomai nuo pasirinkto metodo, svarbu žinoti štai ką:

Garsinant naujus žodžius svarbiausia yra automatinis raidės garso, o ne jos pavadinimo atpažinimas.

Pasitelkdami šias multisensorines patirtis, kuriose vaikas gali „pamatyti, pasakyti ir padaryti“, užtvirtinsite naujų garsų mokymąsi. Kitas paprastas būdas – naudoti pirktines putplasčio raides. Vaikas gali apvedžioti tokią raidę pirštuku tardamas jos garsą, o tai sustiprins šio garso įsiminimą. Ypač svarbu, kad pradiniame skaitymo procese vaikas garsus atgamintų sklandžiai.

Kasdienis garsų kartojimas

Siekiant sutelkti dėmesį į raidės garso tarimą, labai rekomenduojama ilgainiui kartoti raides be pagalbinių „kabliukų“, pavyzdžiui, be raidės pavadinimo ar konkretaus su ta raide siejamo daikto. Tėvai ir mokytojai gali pasigaminti kortelių su raidėmis, kurių garsus vaikas jau žino. Kartokite šiuos garsus kasdien. Kartojant gali paaiškėti, kad vaikui vis dar sunkiau sekasi tam tikras garsas. Tuomet grįžkite atgal ir pasinaudokite pagalbiniais „kabliukais“, primenančiais garsą (pavyzdžiui, koks garsas tariamas prisiminus paveikslėlį, daiktą ar judesį, susietą su raide „b“).

Pritaikykime šią garsų žinojimo sampratą ir panagrinėkime vieną pirmųjų žodžių, kurį vaikai paprastai išmoksta perskaityti: „katė“. Mokydamasis ištarti šį žodį paraidžiui, vaikas turi lengvai prisiminti kiekvienos raidės garsus – /k/ /a/ /t/ /ė/, o ne raidžių pavadinimus, kad sujungtų garsus į žodį „katė“. Daugybė išsamių tyrimų rodo, kad garsinimo ir garsų jungimo procesas yra būtinas pradedantiesiems skaitytojams, ir daugumą vaikų šio pamatinio proceso reikia išmokyti. Tėvai ir mokytojai gali palengvinti šį etapą kasdien kartodami raidžių garsus. Kai vaikai geba lengvai pritaikyti šiuos garsus nežinomiems žodžiams, tikimybė, kad jie pajėgs juos sujungti į žodį, išauga keleriopai. O išmokę ištarti trumpus, paprastus žodžius, pavyzdžiui, „katė“, vaikai ateityje kur kas lengviau perskaitys ilgesnius, nežinomus žodžius, tokius kaip „katedra“ ar „kategorija“.

Patarimai, kaip mokyti raidžių garsų namuose

Tiems, kurie neturi prieigos prie mokomųjų programų, raidžių garsų mokymas namuose pasitelkiant vertingas multisensorines veiklas yra pasiekiamas kiekvienam – tereikia šiek tiek kūrybiškumo. Ant popieriaus lapo nupieškite didelę, storą mokomo garso raidę. Jos viduje vaikas klijuos paveikslėlius ar daiktus, susijusius su tuo garsu. Klijuodamas vaikas praktikuojasi tarydamas raidės garsą. Pavyzdžiui, mokydami raidės „m“, į burbulinės „m“ raidės vidų klijuokite zefyriukus (angl. marshmallows) ar morkų paveikslėlius. Klijuodami tarkite garsą /m/. Ši veikla puikiai tinka raidei „m“, nes skanėstai yra labai gardūs, o garsas /m/ dažnai siejamas su gardumu („m-m-m, kaip skanu!“).