Ar vidurinės ausies uždegimas (otitas) turi įtakos vaiko kalbai?

Pasak Amerikos kalbos ir klausos asociacijos (ASHA) svetainės, eksudacinis otitas yra būklė, kai vidurinė ausis vietoj oro prisipildo tiršto, į klijus panašaus skysčio. Tai gali pasireikšti vienoje arba abiejose ausyse ir nebūtinai kyla po infekcijos.

Dėl to susilpnėja klausa. Įsivaizduokite, kad esate po vandeniu ir kažkas su jumis kalba – būtent taip garsus girdi vaikai, kuriems diagnozuotas eksudacinis otitas.

Daugeliu atvejų ši būklė praeina be jokio gydymo. Jei eksudacinis otitas nepraeina, gali būti rekomenduojama operacija, skirta pašalinti skystį ir įstatyti vėdinimo vamzdelius (šuntus). Ši procedūra yra dažna ir trunka mažiau nei 30 minučių.

Kaip veikia ausis?

Ausį sudaro trys dalys – išorinė, vidurinė ir vidinė ausis. Garso bangos patenka į išorinę ausį ir pasiekia būgnelį, priversdamos jį vibruoti. Šie virpesiai iš būgnelio perduodami vidurinės ausies kauliukams. Tada šie kauliukai perduoda virpesius į vidinėje ausyje esančią sraigę. Sraigė virpesius paverčia elektros signalais, kurie klausos nervu keliauja į smegenis. Smegenys šiuos signalus interpretuoja kaip garsą.

Vidurinė ausis paprastai būna užpildyta oru. Ji jungiasi su nosiarykle per nedidelį kanalą, vadinamą Eustachijaus vamzdžiu. Vaikų šis vamzdelis yra beveik horizontalus.

Štai kodėl maži vaikai ausų infekcijomis serga daug dažniau nei suaugusieji – infekuotam skysčiui tiesiog nėra kaip ištekėti. Jis lieka vietoje ir sukelia ausies uždegimą. Mums augant, šis vamzdelis pakrypsta kampu, todėl jame esantis turinys gali lengvai nutekėti.

Kas sukelia eksudacinį otitą?

Priežastis greičiausiai slypi sutrikusioje Eustachijaus vamzdžio veikloje. Skysčio ir oro pusiausvyra vidurinėje ausyje gali pakisti, jei Eustachijaus vamzdis yra susiaurėjęs, užsikimšęs arba tinkamai neatsidaro. Paprastai šis vamzdelis būna uždaras, tačiau atsiveria mums čiaudint, kosint ar žiovaujant.

Iki 10 metų amžiaus net 8 iš 10 vaikų bent kartą bus patyrę vidurinės ausies uždegimą.

Oras iš vidurinės ausies gali palaipsniui pereiti į gretimas ląsteles, jei jo nepakeičia naujas oras, patenkantis per Eustachijaus vamzdį. Tuomet vidurinėje ausyje gali susidaryti vakuumas. Dėl to iš aplinkinių ląstelių į vidurinę ausį gali pradėti sunktis skystis.

Kai kuriems vaikams eksudacinis otitas išsivysto po kosulio, peršalimo ar ausies infekcijos, kuomet ausyje pasigamina daugiau gleivių. Gleivės gali susikaupti vidurinėje ausyje ir sunkiai nutekėti Eustachijaus vamzdžiu. Visgi daugeliu atvejų eksudacinis otitas prasideda be jokios pirminės ausies infekcijos.

Kaip dažnai pasitaiko eksudacinis otitas?

Eksudacinis otitas vaikystėje yra labai dažnas. Iki 10 metų amžiaus 8 iš 10 vaikų bus patyrę bent vieną jo epizodą. Dažniausiai jis pasireiškia 2–5 metų amžiaus vaikams, berniukams dažniau nei mergaitėms, ir paprastai paūmėja žiemos mėnesiais.

Be to, ši būklė dažniau pasitaiko vaikams, kurie:

• Lanko vaikų darželį.
• Turi vyresnį brolį ar seserį.
• Gyvena namuose, kur rūkoma.
• Gimė turėdami vilko gomurį (gomurio nesuaugimą), kuris gali paveikti Eustachijaus vamzdžio veiklą.
• Turi Dauno sindromą.
• Serga alerginiu rinitu, pavyzdžiui, šienlige.

Kalba ir vidurinės ausies uždegimas

Savaime suprantama, kad jei jūsų vaikas blogai girdi mokykloje, jam gali būti sunkiau mokytis. Vaikas taip pat gali jausti nusivylimą, jei nesupranta, kas vyksta aplinkui. Jis gali pasijusti atstumtas ir nedalyvauti kai kuriose veiklose, nes tiesiog neišgirdo nurodymų. Galiausiai mokytojas gali pradėti manyti, kad vaikas turi elgesio problemų, jei šis nereaguoja arba nekreipia dėmesio.

Būta nuogąstavimų, kad dėl susilpnėjusios klausos sergant eksudaciniu otitu gali sutrikti kalbos ir kalbėjimo raida. Dažnai manoma, kad tai savo ruožtu lemia prastesnius mokymosi rezultatus bei elgesio sunkumus.

Tačiau šią problemą nagrinėję moksliniai tyrimai nuteikia raminančiai. Tyrimai parodė, kad vaikai, kuriems buvo nustatytas eksudacinis otitas, vidutiniškai neturėjo didesnės rizikos (arba turėjo tik labai nežymiai didesnę riziką) patirti ilgalaikių elgesio problemų ar prastesnių mokymosi rezultatų, palyginti su vaikais, nesirgusiais šia liga.

Visgi šiuose tyrimuose buvo vertinamas tik bendras vidurkis. Išlieka tikimybė, kad kai kurių vaikų raidai eksudacinis otitas vis dėlto gali turėti įtakos – ypač tų vaikų, kuriems pasireiškia sunki, užsitęsusi ir negydoma šios ligos forma.

Trumpai tariant, raidos, įskaitant kalbos ir komunikacijos, vėlavimas daugumai vaikų, sergančių otitu ar eksudaciniu otitu, yra mažai tikėtinas. Tačiau jei nerimaujate dėl savo vaiko raidos, būtinai pasitarkite su gydytoju.