Du vaikai – ar aš susitvarkysiu?

Norėjau parašyti šį įrašą, kad būsimos ar neseniai pagimdžiusios mamos žinotų, jog nesate vienos, jei jaučiatės taip pat. Taip pat norėjau priminti, kad TAIP, jūs tikrai galite mylėti abu savo vaikus vienodai – tiesą sakant, manau, kad mano meilė tik dar labiau išaugo.

Pradžia

Kai 2016 m. pastojau su dukra Nora, buvau susijaudinusi, nervinga ir kupina nerimo – patyriau visas tas emocijas, kurias jaučia pirmą kartą mama tampanti moteris. Nėštumas buvo labai lengvas, be jokių komplikacijų, todėl laikiau save tikra laimės kūdikiu. 

Nuo tos akimirkos, kai ją pamačiau, buvau pakerėta. Mylėjau ją stipriau, nei maniau, kad išvis įmanoma mylėti kitą žmogų. Nors beprotiškai mylėjau Norą ir stebėjausi tuo, ką mudu su vyru sukūrėme, mane kankino pogimdyvinė depresija, kol Norai sukako maždaug 9 mėnesiai. 

Tai buvo siaubingas, tamsus mano gyvenimo etapas, ir labai džiaugiuosi, kad jis nebepasikartojo gimus sūnui. Žvelgdama atgal, aš labai bijojau susilaukti dar vieno vaiko, nes nenorėjau vėl išgyventi šių jausmų.

 Tai buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl dvejojau dėl antro vaiko. Ne todėl, kad maniau, jog nesusitvarkysime – aš tiesiog bijojau, kad vėl teks kęsti depresiją.

Laimei, turiu nuostabų vyrą, kuris mane labai palaikė šiuo laikotarpiu, ir šeimą, kuri atskubėjo į pagalbą tuomet, kai man to labiausiai reikėjo. 

Dar vienas kūdikis?

Kai Norai buvo maždaug 1,5 metų, pradėjome kalbėtis apie antrą vaiką. Norėjau, kad Nora turėtų broliuką ar sesutę, nes žinojau, kiek daug naudos tai jai atneš. Ji turėtų šalia žmogų, su kuriuo kartu augtų, kuriuo galėtų pasitikėti ir kuris ją palaikytų. 

Vos po kelių mėnesių vėl pastojau. Pamačiusi tas dvi mažas juosteles, ėmiau jaustis keistai. Nerimavau, ar pavyks antrąjį kūdikį mylėti taip pat stipriai, kaip mylėjau Norą. Nora buvo mano mažoji partnerė. Ji buvo mano mažoji kopija ir visuomet šalia.

Viso nėštumo metu stengėmės kuo daugiau laiko praleisti su Nora: įtraukėme ją į broliuko kambario dekoravimą, pirkome jai skirtų knygelių apie didžiąsias sesutes ir leidome jai kalbėtis su mano pilvuku, kada tik ji panorėdavo. 

Jaučiu, kad tai jai LABAI padėjo pasiruošti Nicholo gimimui. 

Jis jau čia!

Nicholas gimė 2019 m., kai Norai buvo beveik 2,5 metų. Jis buvo tobulas, o ta baimė, kad nemylėsiu jo taip, kaip Noros? Tai buvo tiesiog neįmanoma. Ji išsisklaidė akimirksniu, kai tik pirmą kartą paėmiau jį ant rankų. 

Jei esate būsima mama ir nerimaujate dėl to paties – nustokite! Jūsų meilė didėja su kiekvienu vaiku.

Pirmoji Noros ir Nicholo pažintis iki šiol yra vienas gražiausių mano gyvenimo prisiminimų. Nora iškart norėjo jį paimti ant rankų, ir mačiau, kad Nicholas jos glėbyje jautėsi visiškai ramus. Šis brolio ir sesers ryšys atsirado net tada, kai Nicholas buvo vos vienos dienos amžiaus. 

Pamačiusi juos kartu, supratau, kad viskas bus gerai. Nicholui augant, šis ryšys tik dar labiau sustiprėjo.

Tiesą sakant, tai, kokia vyresniąja sesute tapo Nora, padarė dviejų vaikų auginimo pradžią daug lengvesnę. Ji norėjo padėti keisti sauskelnes, nešė jam žaislus, bandė jį raminti, kai šis verkė, ir stengėsi prajuokinti. Net ir dabar pasitaiko akimirkų, kai jis nusiramina tik būdamas su ja!

Patarimai

Nesu jokia ekspertė, tačiau galiu pasidalyti tuo, kas mums labiausiai padėjo šio virsmo metu!

1. Retkarčiais praleiskite laiko dviese tik su savo pirmagimiu. Aš arba mano vyras nusivesdavome Norą ledų, į parką ar į bet kurią kitą ypatingą vietą tik dviese, kad ji gautų individualaus dėmesio. Mes tai darome iki šiol, kad ji žinotų, jog mylime ją lygiai taip pat.
2. Atleiskite sau. Būna dienų, kai tiesiog pratrūkstu. Po to jaučiuosi kaip siaubinga mama. Nesu siaubinga mama. Mes visi kartais pasiekiame ribą, ypač su naujagimiu. Gyvenate beveik be miego ir negalite net nusnūsti, kai norisi, nes aplink laksto mažylis!
3. Fotografuokite visas akimirkas! Šios akimirkos prabėga per greitai, o vėliau tikrai norėsite prisiminti, kokie maži buvo jūsų vaikai! Sunkiomis dienomis peržiūriu nuotraukas ir prisimenu, kad kiekvienas etapas praeina.
4. Eikite pasivaikščioti. Mano vaikai dievina pasivaikščiojimus ir buvimą lauke. Net ir su naujagimiu tai padaryti visiškai įmanoma! Prisisekite jį nešioklėje prie krūtinės, vyresnėlį pasodinkite į vežimėlį ir eikite pakvėpuoti grynu oru!
5. Nebijokite prašyti pagalbos. Auginant abu mažylius, mes labai daug rėmėmės mano uošviais. Galbūt iš pradžių bus sunku atsitraukti, bet patikėkite – tėvai būna geresni, kai randa šiek tiek laiko sau.