Laikas prie ekrano: išsamus gidas

Sveiki atvykę į mūsų išsamių gidų seriją, kurioje tinklaraščio autoriai gilinasi į svarbias temas, išsamiai nagrinėjamas mūsų svetainėje. Šiame gide aiškinamės, ar laikas prie ekrano yra naudingas mažiems vaikams.

Šiame straipsnyje

• Skirtingi laiko prie ekrano tipai
• • 1. Amerikos pediatrų akademija (AAP)
  • • Nustatykite aiškias ribas
  • 2. Amerikos kalbos, kalbėjimo ir klausos asociacija (ASHA)
  • 3. Pasaulio sveikatos organizacija (WHO)
  • Žiniasklaida ir vaikai
  • Maži vaikai ir ekranai COVID-19 metu – virtualus seminaras
  • • Kiek informacijos vaikai įsisavina iš ekranų?

Speech Blubs kas savaitę sulaukia tėvų ir logopedų klausimų, nerimaujančių, ar vaikams derėtų leisti laiką prie ekranų „edukaciniais“ tikslais. Taip pat dažnai klausiama: nuo kokio amžiaus vaikai gali pradėti naudotis ekranais, kiek laiko prie ekrano jau yra per daug, kokios programos geriausiai tinka mano vaikui ir ar televizoriaus žiūrėjimas nesulėtins vaiko kalbos raidos? Tai sudėtingi klausimai, apimantys paveldimumo, amžiaus ypatumų, socialinius-ekonominius veiksnius ir net diskusijas apie tai, ką iš tikrųjų reiškia „edukacinis“. Be to, nuomonės dažnai nesutampa: skirtingose kultūrose vertybės skiriasi, o samprata apie tai, kas sveika, nuolat kinta.

Šis tinklaraščio įrašas yra tęstinės diskusijos apie vaikų laiką prie ekrano dalis, papildanti jau esamus straipsnius mūsų svetainėje bei naujausius internetinius seminarus, tokius kaip „Tedx“ renginys „Žiniasklaida ir vaikai“ bei virtualus seminaras „Maži vaikai ir ekranai COVID-19 metu“, kuriame dalyvavo keturi žymiausi JAV šios srities ekspertai.

Šiame įraše remiamės šiais seminarais ir ekspertais, nes jų įžvalgomis grindžiamos trijų autoritetingiausių šios srities organizacijų nuomonės ir rekomendacijos: Amerikos pediatrų akademijos (AAP), Amerikos kalbos, kalbėjimo ir klausos asociacijos (ASHA) bei Pasaulio sveikatos organizacijos (WHO).

Ketvirtoji organizacija – CPLOL – yra Europos Sąjungos nuolatinis logopedų ryšių komitetas (angl. Standing Liaison Committee of Speech and Language Therapists/Logopedists in the European Union). Santrumpa CPLOL kilusi iš prancūziško pavadinimo: Comité Permanent de Liaison des Orthophonistes/Logopèdes de l'Union Européenne. Šiuo metu vis dar renkame informaciją apie jų rekomendacijas ir kitų pasaulinių organizacijų duomenis.

Klaidingas skaitmeninių medijų supratimas

Nors šiuo įrašu siekiame suteikti tėvams ir globėjams pačią naujausią informaciją, kad galėtumėte savarankiškai priimti sprendimus dėl laiko prie ekrano, dauguma sutinka: patys ekranai iš esmės nėra blogis – tobulinti reikia tai, kaip juos naudojame.

Skirtingi laiko prie ekrano tipai

Pradėkime nuo to, kaip laikas prie ekrano paprastai skirstomas:

Skirstymas pagal turinio tipą

1. Pramoginis – pats populiariausias; apima televizoriaus žiūrėjimą ir vaizdo žaidimus

2. Edukacinis:

• Nuotolinis mokymasis – vaizdo konferencijos ir internetiniai kursai
• Edukacinės programėlės – bet kokios programėlės, skirtos tam tikrai užduočiai ar įgūdžiui lavinti
• Kūrybiškumą skatinančios programėlės – „pasidaryk pats“ (DIY), mokomieji ir konstravimo vaizdo įrašai bei programėlės, taip pat dailės ir muzikos mokymasis.

3. Vaizdo pokalbiai – „WhatsApp“, „Skype“, „Zoom“, „Webex“ ir „Viber“

4. Socialiniai tinklai – „Facebook“, „Instagram“, „Snapchat“, „Tinder“, „Bumble“, „TikTok“, „Twitter“

Skirstymas pagal tai, kaip turinys naudojamas

1. Pasyvus – tiesiog televizoriaus ar muzikos vaizdo klipų žiūrėjimas

2. Aktyvus – žaidimai, naršymas, jogos pamokų žiūrėjimas ir kt.

• Sutelktas į aktyvų įsitraukimą (abipusė sąveika tarp programėlės ir naudotojo)
• Bendras naudojimas (internetu su draugais ir (arba) šeima)

3. Kūrybinis – gali būti kuriamas bendradarbiaujant arba vieno asmens, tačiau esmė – įgūdžių lavinimas ir kūrimas to, kuo vėliau galima pasidalinti ar atlikti. Svarbus tiek pateikiamo turinio turinys, tiek programinės įrangos kokybė bei įgūdžių įsisavinimas.

4. Komunikacinis – e. mokymasis, „WhatsApp“, „Instagram“, „Facebook“ ir kt.

**Atkreipkite dėmesį, kad net ir šis suskirstymas yra įvairių šaltinių sintezė. Svarbiausia pradėti suprasti galimybes ir diskusijos mastą.

Speech Blubs: edukacinė aktyvi programėlė jums ir jūsų mažyliui

LABAI SVARBU: KIEKVIENAS ekspertas sutinka, kad ekranų naudojimas kartu su aktyviais, įsitraukusiais tėvais yra geriausias būdas vaikams leisti laiką prie ekrano.

Na štai, tai išsiaiškinome, o dabar pažiūrėkime, ką apie laiką prie ekrano sako ekspertų organizacijos.

DIDŽIOJO TREJETO rekomendacijos dėl laiko prie ekrano!

Štai pagrindiniai aspektai ir gairės, lemiantys rekomenduojamą vaikų laiką prie ekrano. „DIDYSIS TREJETAS“ – tai AAP, ASHA ir WHO.

1. Amerikos pediatrų akademija (AAP)

Naujausios rekomendacijos ragina tėvus nustatyti ribas, kada, kur ir kiek laiko vaikai gali naudotis ekranais, tačiau kartu pripažįsta, kad elektroninės medijos teikia ne tik rizikų, bet ir naudos.

Akademija laikosi rekomendacijos visiškai neduoti ekranų vaikams iki 18–24 mėnesių amžiaus su viena išimtimi: vaizdo pokalbiais. Gydytojų teigimu, bendravimas su toliau gyvenančiais šeimos nariais per tokias platformas kaip „Skype“ ar „FaceTime“ gali padėti palaikyti ryšius. Jie vis dar pabrėžia, kad nėra pakankamai įrodymų, jog kūdikiai supranta ar gauna naudos iš televizoriaus žiūrėjimo, programėlių naudojimo ar kitos veiklos internete. Iš tiesų, daktarai Dimitri Christakis ir John Hutton (apie juos – vėliau) teigia, kad jų tyrimai rodo labai mažai fiziologinių tokios naudos įrodymų.

Jei tėvai nori supažindinti 18–24 mėnesių vaikus su laidomis ar programėlėmis, labai svarbu, kad tėvai žaistų ir bendrautų kartu su jais. Telefonai, planšetiniai kompiuteriai ir kiti įrenginiai jokiu būdu neturėtų pakeisti tėvų dėmesio ar tapti „nemokama aukle“. Nuo 2 iki 5 metų Akademija rekomenduoja ne daugiau kaip vieną valandą per dieną ir primygtinai ragina tėvus toliau aktyviai dalyvauti bei rinktis tik kokybišką turinį iš patikimų šaltinių, tokių kaip „PBS Kids“ ar „Sesame Workshop“.

Nustatykite aiškias ribas

Gairėse šeimoms su vyresniais vaikais rekomenduojama nustatyti griežtas medijų ribas per dieną, kurioje privalo likti bent viena valanda fizinio aktyvumo, pakankamai miego (nuo 8 iki 12 valandų, priklausomai nuo amžiaus) bei kokybiško laiko su šeima. Tokios ribos padeda sumažinti nutukimo, miego trūkumo ir prastesnių mokymosi rezultatų riziką, kartu suteikdamos vaikams galimybę bendrauti internetu su draugais bei šeima ir pažinti supantį pasaulį.

Akademija taip pat rekomenduoja tėvams:

• Uždrausti įrenginius ir televizorius likus valandai iki miego bei miegamuosiuose naktį. Šviesa ir triukšmas gali sutrikdyti miegą.
• Nenaudoti pramoginio turinio ruošiant namų darbus. Įrodyta, kad toks dėmesio blaškymas trukdo mokymuisi.
• Paskirti zonas ir laiką be medijų (pavyzdžiui, vakarienės metu) visiems šeimos nariams, įskaitant suaugusiuosius.
• Nuolat stebėti, ką vaikai žiūri, ir kalbėtis su jais apie patyčias internete, intymaus pobūdžio žinučių siuntinėjimą bei kitus pavojus.

2. Amerikos kalbos, kalbėjimo ir klausos asociacija (ASHA)

ASHA teigia, kad „tėvai nuolat stengiasi rasti tinkamas taisykles vaikams, tačiau tai ne visada taip paprasta, kaip tiesiog nustatyti ne daugiau kaip 30 minučių per dieną“.

„Išbandykite šiuos patarimus šeimoms, kad padėtumėte rasti ekrano laiko pusiausvyrą prasidedant naujiems mokslo metams:

1. Sukurkite planą ir jo laikykitės. Jei dar nesukūrėte šeimos technologijų plano, mokslo metų pradžia tam puikiai tinka. Daugybė patikimų organizacijų, tarp jų Amerikos pediatrų akademija ir Common Sense Media, siūlo šablonus, kurie šį procesą palengvina. Net jei planą jau turite, raskite laiko jį peržiūrėti ir kartu su vaikais aptarkite, ar nereikia atnaujinti taisyklių. Kas veikia, o kas ne? Ar vaikai jau pakankamai paaugo naujoms ar kitokioms privilegijoms? Laiko prie ekrano taisyklės turi keistis, kad išliktų veiksmingos.
2. Dėmesys kokybei. Nors kiekybinės ribos (dienos ar savaitės laiko limitai) daugeliui šeimų vis dar tinka, ne visas laikas prie ekrano yra vienodas. Kaip pabrėžia daugelis ekspertų, 30 minučių, skirtų ką nors kurti – piešti, rašyti istorijas, programuoti – nėra tas pats, kas 30 minučių pasyvaus „YouTube“ vaizdo įrašų žiūrėjimo. Skatinkite kūrybą ir apsvarstykite galimybę suteikti daugiau laisvės, jei laikas leidžiamas prasmingai.
3. Vakarienės laikas – šventas. Klasikinis, bet puikus patarimas: vakarienės metu visi prietaisai turi būti išjungti. Prie stalo svarbiausias turi būti pokalbis. Reguliarios šeimos vakarienės ne tik lavina vaikų komunikacinius gebėjimus – kalbėjimą, kalbą ir socialinius įgūdžius – bei suteikia neįkainojamą progą stiprinti šeimos ryšį, bet ir teikia daugybę kitų privalumų. Technologijos beveik visada blaško dėmesį, todėl jokių atsakymų į žinutes, el. laiškus ar informacijos paieškos internete. Kiekvienas gali susilaikyti tas 30 minučių.
4. Jokių ekranų prieš miegą. Dar viena klasikinė, bet dažnai ignoruojama rekomendacija. Naujausi tyrimai, kuriuos atliko „Common Sense Media“, parodė, kad 68 % paauglių ir 74 % tėvų nešasi mobiliuosius įrenginius į lovą. Tai ne tik atima laiką iš naudingų vakaro ritualų, pavyzdžiui, kasdienio skaitymo, bet ir trikdo kokybišką miegą, kuris būtinas fizinei ir psichinei sveikatai bei geram mokymuisi.
5. Apribokite ruošiant namų darbus. Vaikams augant ir užduotims reikalaujant informacijos paieškos internete, tai neabejotinai tampa sunkiau. Todėl kiek įmanoma sumažinkite technologijų naudojimą ir leiskite jomis naudotis tik tiek, kiek reikia namų darbams atlikti. Ruošiant namų darbus neleiskite blaškytis socialiniuose tinkluose ar susirašinėjant žinutėmis.
6. Įsitraukite. Paverskite technologijų naudojimą bendra veikla. Žiūrėkite, kaip vaikai žaidžia „Fortnite“, arba stebėkite jų mėgstamus „YouTube“ kūrėjus kartu su jais. Užduokite klausimų. Rodykite – o dar geriau, iš tiesų jauskite – susidomėjimą. Tai ne tik palaiko atvirą bendravimą ir suteikia progą pasikalbėti bei suartėti, bet ir gali sumažinti tėvų nerimą dėl vaiko laiko internete – t. y. tai gali būti ne taip baisu, kaip manote. Kita vertus, tai padės laiku pastebėti netinkamą turinį.
7. Pakelkite pokalbį į gilesnį lygį. Žvelkite plačiau nei vien ribos, taisyklės ir draudimai. Žinoma, jie reikalingi, tačiau skatinkite vaikus kritiškai ir savarankiškai mąstyti apie tai, kaip jie naudoja technologijas (rizika ir nauda), bei padėkite jiems įvertinti ir branginti laiką be ekranų – tiek veiklą, tiek tarpusavio santykius, teikiant pirmenybę žmonėms, o ne įrenginiams.

Tėvai negali visko sukontroliuoti, ypač vaikams augant. Kalbėkite apie savo lūkesčius dėl atsakingo skaitmeninio piliečio elgesio ir apie savo šeimos vertybes, kad vaikai jų laikytųsi ir svečiuose pas draugus, mokykliniame autobuse ar kitur. Suteikite jiems įrankius priimti teisingus sprendimus.“

3. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)

Pagal naujas PSO gaires, kuriomis labai siekiama riboti vaikų laiką prie ekranų, 2–5 metų vaikams laikas prie ekrano turėtų būti ribojamas iki 60 minučių per dieną (ir kuo mažiau, tuo geriau). Teigiama, kad vaikai iki 2 metų prie ekranų apskritai neturėtų leisti laiko. Idealiu atveju bet koks laikas prie ekrano turėtų būti leidžiamas kartu su įsitraukusiais suaugusiaisiais. Ši rekomendacija tiesiogiai susijusi su PSO pateiktais duomenimis apie paplitusį vaikų nutukimą ir bendrą judėjimo trūkumą kasdienėje vaikų dienotvarkėje.

Įdomus faktas: šios gairės per pastaruosius penkerius metus ne kartą keitėsi, o tai rodo, kad prieinamų tyrimų šia tema daugėja, o rezultatai pirmiausia atspindi dvi nuomones: ekranai niekur nedings ir bus mažų vaikų gyvenimo dalis, o turinys tobulėja ir tampa vis labiau vertas dėmesio. „Didžiojo trejeto“ nuomonė taip pat šiek tiek pasikeitė, todėl mes ir toliau atnaujinsime jų rekomendacijas.

Dabar pažvelkime į du renginius, kuriuos vedė tas pats ekspertas.

DU įdomūs internetiniai seminarai apie laiką prie ekranų

Dr. Dimitri A. Christakis yra Sietlo vaikų tyrimų instituto Vaikų sveikatos, elgesio ir raidos centro direktorius, mokslinių straipsnių bei knygų autorius, nuolatinis „CNN“, „NPR“, „Today“, „CBS News“, „ABC News“, „NBC News“ ekspertas ir neseniai pasirodęs „TEDx“ pranešėjas.

Medijos ir vaikai

https://www.youtube.com/watch?time_continue=421&v=BoT7qH_uVNo&feature=emb_logo

Penkios pagrindinės šio seminaro įžvalgos daugiausia susijusios su pasyviu ekranų naudojimu ir teigia, kad:

1. Vaiko smegenys per pirmuosius dvejus metus patrigubėja!
2. Ilgalaikis greitai besikeičiančių vaizdų poveikis kritiniu smegenų vystymosi laikotarpiu iš anksto nuteikia protą tikėtis stiprios stimuliacijos, o tai vėlesniame amžiuje sukelia dėmesio sutrikimų.
3. Kiekviena iki trejų metų amžiaus žiūrėta televizoriaus valanda dėmesio sutrikimų tikimybę padidina maždaug 10 %. Taigi vaikui, kuris žiūri televizorių dvi valandas per dieną, dėmesio sutrikimų tikimybė yra 20 % didesnė nei vaikui, kuris televizoriaus nežiūri.
4. Kognityvinė stimuliacija (tėvų skaitymas ar dainavimas vaikui) iš tiesų sumažina dėmesio sutrikimų tikimybę vėlesniame amžiuje.
5. Edukacinis turinys nekelia jokios dėmesio sutrikimų rizikos, pramoginis kelia 60 % riziką, o smurtinis turinys dėmesio sutrikimų riziką padidina net 110 %.

Maži vaikai ir ekranai COVID-19 metu – virtualios dirbtuvės

Pandemijos metu dr. Christakis taip pat vedė šį naujesnį internetinį seminarą, pavadintą „Maži vaikai ir ekranai COVID-19 metu – virtualios dirbtuvės“, kuriame dalyvavo dar trys vaikų ir jų raidos ekspertai: John S. Hutton, Brandon T. McDaniel ir Ellen Wartella.

https://www.youtube.com/watch?v=t4ib95CxzD8

• Dimitri A. Christakis
• John S. Hutton
• Brandon T. McDaniel
• Ellen Wartella

Štai keletas svarbių šių keturių ekspertų citatų. Atkreipkite dėmesį į jų pasirengimą vertinti ekranų naudojimo efektyvumą – net jų nuomonės skiriasi.

Dr. Christakis apie laiką prie ekranų: 

Kiek (pramoginio) laiko prie ekrano turėtume leisti ir ar šiuo laikotarpiu turėtume daryti išimčių?

„Amerikos pediatrijos akademijos gairėse 18 mėnesių – 5 metų amžiaus vaikams nurodoma 1–2 valandos (atkreipkite dėmesį, kad jis yra vienas iš žmonių, padėjusių rengti šias AAP gaires).“

Dr. Hutton apie laiką prie ekranų:

1. Kur yra ekranas (tai, ką vadiname prieiga)?
2. Kiek laiko naudojamas ekranas (kiek minučių per dieną ir kokiame amžiuje)?
3. Kokį turinį jie žiūri?
4. Ar žiūrima kartu (tėvai ir vaikas naudojasi kartu)?

„Yra daug įrodymų, kad vaikai iki 2 metų iš ekranų tikrai išmoksta daug mažiau arba visai nieko. Didelė dalis šių tyrimų buvo susiję su televizija, kuri yra labai pasyvi.“

„O su labiau interaktyviomis medijomis gali būti tam tikrų skirtumų. Atrodo, kad iki 2 metų amžiaus iš tiesų yra tam tikrų apribojimų, susijusių su tuo, ką vaikai išmoksta iš ekranų.“

„Ekrano turinys turėtų būti paprastas, lėtai judantis ir švelnus. Mokymasis geriausiai vyksta socialiniame kontekste, bendraujant žmonėms. Įdomu tai, kad atliekant bendrą skaitymo veiklą, tėvų ir vaikų smegenų veikla sinchronizuojasi.“

„Kol kas nėra aišku, kaip gerai prie ekrano įgyti įgūdžiai persikelia į realų pasaulį. Esmė turėtų būti paimti tai, kas yra ekrane, ir praktikuoti tai realiame pasaulyje, kad šie įgūdžiai būtų kuo geriau išugdyti.“

Dr. McDaniel apie laiką prie ekranų:

• Vaikams reikia jautriai reaguojančio globėjo
• Tėvų naudojimasis telefonu ir technologijomis greičiausiai daro įtaką visiems jautrumo aspektams
• Sukurkite šeimos medijų planą
• Skirkite laiko kokybiškam, sutelktam bendravimui šeimoje
• Nustatykite nuo technologijų laisvą laiką ir zonas
• Kalbėkite apie technologijų naudojimo lūkesčius
• Bendraudami užmegzkite ir palaikykite akių kontaktą
• Atminkite, kad esate žmogus (o ne antžmogis).
• Nesijauskite blogai dėl savo pastangų riboti ekranų naudojimą.

Kaip sukurti kokybišką, sutelktą laiką su vaikais, kai neatlieku kelių užduočių vienu metu, o mano reakcijos nėra prislopintos?

Jis siūlo „sukurti tam tikrą planą, padedantį kovoti su jausmu, kad tiesiog pasodinote vaiką priešais televizorių. Labai mažiems vaikams reikia daug tėvų bendravimo ir dėmesio, todėl tai nėra lengva. PATARIMAS: darbo dienos metu darykite daug trumpų pertraukėlių.“

Dr. Wartella apie laiką prie ekranų:

• Vaiko prigimtis. „Veiksmingiausias būdas vaikams vystytis – turėti rūpestingą suaugusįjį ir bendrauti su įdomiais objektais ar juos supančiu įdomiu pasauliu... naudingos medijos yra puikus išteklius, kai tėvai aiškiai jas prižiūri. Medijų naudojimo skirtumai priklauso nuo jomis besinaudojančio vaiko tipo.“
• Turinys. „Koks yra turinys, su kuriuo jie susiduria? (Ar jis) atitinka amžių? Ar turinys atitinka jūsų šeimos vertybes? (Ar jame yra) kas nors, kas galėtų sukelti neigiamą poveikį ir t. t. Ji teigia, kad reikia atskirti edukacinį turinį nuo needukacinio.“
• Kontekstas – „Kai suaugusysis bendrauja su vaiku arba kartu su juo įsitraukia į medijų naudojimą: kalbatės su vaiku, rodote į dalykus, kuriuos norite, kad vaikas pastebėtų.“

Kiek vaikai įsisavina iš ekranų?

„...tai vadinama ‚perkėlimo užduotimis‘. Pastaraisiais metais atlikome keletą tyrimų ir žinome: jei parodote vaizdo įrašą, kuriame vaikas bando ką nors rasti ekrane, bet jis nėra interaktyvus, jei vaikui nereikia nieko daryti, perkėlimas neįvyksta. Visa tai kol kas preliminaru. Mes dar nepakankamai žinome apie tai, kas yra interaktyvumas ir kas jį sudaro, kad vaikai galėtų perkelti tai, ką mato ekrane, į realią aplinką.“

Kaip tėvai gali nustatyti, ar atskiros programėlės yra edukacinės ir ar programėlė tikrai atlieka tai, ką teigia?

„Štai į ką reikėtų atkreipti dėmesį nustatant, ar turinys yra edukacinis:

1. Ar tempas lėtesnis?
2. Ar tai turinys, kuriuo programėlė bando paskatinti vaiką įsitraukti už technologijų ribų?
3. Paklauskite savęs, ar turinys ramina?
4. Pažiūrėkite, ar medžiaga susijusi su tuo, kas domina jūsų vaiką?
5. Ar programėlė apgalvotai skatina vaiką žengti už ekrano ribų, ar ji bendrauja su jūsų vaiku remdamasi vertybėmis, kurios jums, kaip tėvams, yra svarbios, ir vėlgi – ar ji ramina vaiką?

Kitas būdas sužinoti, ar tai tinkama, – pasiteirauti draugų.“

Dr. Wartella taip pat rekomendavo apsilankyti svetainėje Common Sense Media, kur rasite idėjų ir informacijos apie jūsų vaikui tinkamą turinį.

Svarbiausia internetinio seminaro išvada: nuomonės apie laiką prie ekranų šiek tiek skiriasi, tačiau visi sutarė, kad jis turėtų būti edukacinis, vadovaujamas tėvų ir aktyviai stebimas, o pasyvaus laiko prie ekrano vaikams iki dvejų metų reikėtų vengti.

Mūsų logopedai apie vaikų laiką prie ekranų

Kitame mano parašytame straipsnyje „Išmanus laikas prie ekranų: ar tai protinga mažiems vaikams?“ aptariami bendri klausimai, susiję su laiku prie ekrano, pateikiamos trijų didžiųjų organizacijų (ASHA, AAP ir PSO) rekomendacijos, ekrano laiko rekomendacijų lentelė pagal amžių ir net penki patarimai, kaip lavinti kalbą namuose kartu su vaikais.

Savo straipsnyje „Vaikai ir ekranai: laikas prie ekrano gali būti bendras laikas“ logopedė El Robertson nagrinėja, kaip parinkti veiklas prie ekrano savo vaikui, ragina tėvus įsitraukti į vaikų laiką prie ekranų, visada rinktis edukacinį turinį ir, kas labai svarbu, keistis vaidmenimis su vaiku bei naudoti laiką prie ekrano pokalbiams pradėti.

Logopedė Natalie Barnes aptaria skaitmeninės priklausomybės pavojus bei priežastis ir paaiškina, kaip su tuo kovoja Speech Blubs, savo straipsnyje Išmanus laikas prie ekrano puikiems kalbos įgūdžiams. Siekiant pabrėžti, kaip stipriai rūpinamės „mūsų vaikais“, straipsnyje vėl išvardijamos Amerikos pediatrijos akademijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos bei bandoma į šią problemą pažvelgti sveiko proto požiūriu.

Reikėtų pažymėti, kad šiame straipsnyje nenagrinėjamas socialinių tinklų poveikis. Manome, kad ši tema yra per plati, jog būtų įtraukta į šį straipsnį.

Koks kelias yra TIKROSIOS VERTĖS?

Apibendrinant galima teigti, kad ekspertai mano:

1. Aktyvus laikas prie ekrano yra DAUG geresnis nei pasyvus laikas prie ekrano.
2. Tėvų vadovaujamas / tėvų kartu žiūrimas / tėvų įsitraukimu paremtas laikas prie ekrano yra DAUG geresnis nei vaiko palikimas vieno be priežiūros su bet kokiu turiniu.
3. Laiko ir zonų be technologijų organizavimas namuose yra DAUG geresnis nei chaotiškas požiūris į ekranus.
4. KIEKVIENAS ekspertas teigia, kad JOKIU BŪDU nereikėtų leisti vaikui naudotis ekranais einant miegoti ar vakarienės metu.
5. Jie taip pat sako, kad yra DAUG geriau pasirinkti tinkamą erdvę, tinkamą ekrano laiko trukmę (pagal „Didžiojo trejeto“ rekomendacijas) ir jūsų šeimai tinkamiausią turinio pobūdį.

Taip pat nepamirškite sekti „Didžiojo trejeto“ naujienų, kad žinotumėte apie visus jų rekomendacijų pasikeitimus, atsirandant vis daugiau tyrimų.

Speech Blubs yra vienas iš edukacinio turinio pavyzdžių, kuris, kaip įrodyta, duoda realių rezultatų padedant vaikams kalbėti. Įsitikinkite patys!