Skaitymas ar bendravimas su suaugusiaisiais?

Skaitymas nepaprastai naudingas daugeliui įgūdžių, ne tik kalbos raidai. Jis lavina dėmesį, supratimą, žodyną, mokėjimą palaukti savo eilės ir smulkiąją motoriką, pavyzdžiui, rodymą pirštu. 

Mano vaikai

Mano vaikai, kalbant apie knygų skaitymą, yra visiška vienas kito priešingybė. Dukra LABAI mėgo glaustytis prieš miegą ir skaityti po kelias knygeles – tai buvo jos miego rutinos dalis. Didžiausias vakaro džiaugsmas jai būdavo, kai paaugusi galėjo knygas išsirinkti pati. Tiesą sakant, būdama trejų metų, ji vis dar prašo, kad prieš miegą paskaitytume kiekvieną vakarą.

O sūnus... et, mano sūnui knygos visiškai neįdomios. Gal todėl, kad jis berniukas? Nežinau. O gal aš jam atrodau nuobodi? Tikriausiai. Sulaukęs 10 mėnesių, jis knygą tiesiog nustumia arba bando apgraužti jos kampus. Prašau, pasakykite, kad aš tokia ne viena!

Iš pradžių labai išgyvenau, kad jis nenori ramiai sėdėti ir skaityti kartu. Vėliau apie tai vis daugiau galvojau. Neskaitytą laiką atperku žaisdama su juo ir daugiau bendraudama visos dienos metu!

Tikriausiai atrodau šiek tiek pamišusi, kai viską aplinkui įvardiju ir pasakoju, kas yra kas, BET noriu būti tikra, kad jis girdi visus žodžius ir apibūdinimus, kurių prireiks, kai po kelių mėnesių pradės jungti žodžius!

Mano vaikas nemėgsta knygų. Ką daryti dabar?

Ką daryti, jei jūsų kūdikiui knygos ne prie širdies? Neseniai atliktame tyrime buvo lyginamas knygų skaitymas ir paprastas kalbėjimasis su vaiku. Ar yra koks nors skirtumas? Ar vienas iš jų svarbesnis už kitą? 

Tyrime, kuriame dalyvavo 275 šeimos su 0–4 metų amžiaus vaikais, buvo siekiama nustatyti veiksnius, darančius įtaką kūdikių ir mažylių kalbos raidai. Tiriamųjų girdima suaugusiųjų kalba, vaikų kalba ir televizijos garsai buvo matuojami nedideliu skaitmeniniu kalbos įrašymo įrenginiu arba procesoriumi, vadinamu „LENA System“. 

Ši inovatyvi technologija leido tyrėjams išgirsti, kas iš tiesų vyksta vaiko kalbinėje aplinkoje, ir suteikė vertingų naujų įžvalgų.

Tyrimas parodė, kad abipusis pokalbis yra glaudžiai susijęs su geresniais vaiko kalbos rezultatais ateityje. Taigi – puiki žinia!

Jei tiesiog kalbamės su vaikais, jau kuriame ir formuojame būsimus jų kalbos įgūdžius!

Visi tie žodžiai!

Kasdien vaikai iš suaugusiųjų vidutiniškai išgirsta apie „13 000 žodžių ir sudalyvauja maždaug 400 pokalbio apsikeitimų replikomis su suaugusiaisiais“ (ScienceDaily). 

Daugiau pokalbių reiškia daugiau galimybių klysti, o kartu ir daugiau progų vertingiems pataisymams. Be to, tai suteikia vaikams progą praktikuoti naujus žodžius.

Ką turėtų daryti tėvai?

Tyrimo išvadose teigiama, kad tėvai turėtų ne tik praturtinti vaiko kalbinę aplinką skaitydami ar pasakodami istorijas, bet ir įtraukti vaikus į abipusius pokalbius. 

Nieko tokio, jei jūsų vaikas dar negali atsakyti rišliai ar pilnavertiškai įsitraukti; svarbiausia, kad suteikiate jam progą sureaguoti. 

Šis apsikeitimas replikomis pokalbio metu moko vaiką, kad tikitės tam tikro atsako – nesvarbu, gestais ar žodžiais. 

„Kalbėjimas turi didelę galią, tačiau dar galingesnis dalykas yra vaiko įtraukimas į prasmingą bendravimą – tą abipusį dialogą, kuris toks svarbus kūdikių ir mažylių socialinei, emocinei bei pažintinei raidai“, – sako dr. Jill Gilkerson, „LENA Foundation“ kalbos tyrimų vadovė ir tyrimo bendraautorė.

Esmė – svarbu ir skaitymas, ir pokalbiai! Nereikėtų apsiriboti tik vienu iš jų. Jei jūsų vaikui nepatinka skaityti, viskas gerai! Galbūt jam tiesiog reikia šiek tiek laiko priprasti. Nenustokite bandyti kiekvieną dieną ir toliau nuostabiai kalbėkitės!