Logopedinis vertinimas ir testai kalbos raidai nustatyti

Ruošdamiesi vaiko kalbos ir kalbėjimo raidos įvertinimui, daugelis tėvų nori sužinoti, kokie testai bus atliekami, kada reikėtų kreiptis dėl tyrimo ir kaip...

shutterstock_708493267 (1)

Ruošdamiesi vaiko kalbos ir kalbėjimo įvertinimui, daugelis tėvų nori žinoti: kokie testai laukia jų atžalos, kada verta atlikti tyrimą ir kaip susirasti logopedą? Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime įvairius testų rinkinius, su kuriais gali susidurti jūsų vaikas, ir paaiškinsime, kada bei kaip šis vertinimas turėtų būti atliekamas.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų žodyno testas (TOPV)

Ikimokyklinio amžiaus vaikų žodyno testas (TOPV) vertina vaiko gebėjimą atpažinti ir vartoti pavienius žodžius, apimančius visas kalbos dalis bei įvairias bazines sąvokas – daiktus, įvykius ir patirtis. Žodžiai pateikiami sunkėjimo tvarka: palaipsniui pereinama nuo gerai pažįstamų žodžių bei sąvokų prie mažiau girdėtų (wbspublish.com).

TOPV testas skirstomas į ekspresyvųjį žodyną (ką vaikas geba ištarti žodžiu ir perteikti raštu) ir receptyvųjį žodyną (kokius žodžius vaikas supranta). Šis testas taikomas vaikams nuo 2 metų iki 5 metų ir 11 mėnesių. Tyrimas padeda:

  • Nustatyti vaikus, turinčius sakytinės kalbos sutrikimų
  • Įvertinti ankstyvuosius semantinius gebėjimus
  • Palyginti pasyvųjį (suprantamą) ir aktyvųjį žodyną
  • Stebėti kalbos ugdymo ir korekcijos pažangą
  • Atlikti mokslinius tyrimus
preschool-children.jpg

Klinikinis kalbos pagrindų vertinimas (CELF)

Yra keletas skirtingų CELF testo versijų, pritaikytų vaiko amžiui. Kad ir kuriai amžiaus grupei priklausytų jūsų vaikas, testo formatas iš esmės yra panašus. Gali keistis nurodymai, o užduočių sudėtingumas atitinkamai koreguojamas. Man, kaip logopedei, tai vienas mėgstamiausių testų, nes jis iš tiesų visapusiškai įvertina kiekvieną vaiko kalbinių gebėjimų aspektą. CELF apima įvairius subtestus, kurie leidžia nuodugniai ištirti vaiko gebėjimus: sąvokų suvokimą ir nurodymų vykdymą, žodžių darybą, aktyvųjį žodyną, sakinių atkartojimą, sakinio struktūrą, bazines sąvokas, sakinių atkartojimą kontekste, žodžių klases ir fonologinį suvokimą.

CELF testavimas pradedamas nuo ikimokyklinio amžiaus ir tęsiasi iki pat pilnametystės. Šis testas skiriamas vaikui ar paaugliui, jei kyla sunkumų formuojant sakinius, įsimenant žodinę informaciją, vykdant kelių žingsnių nurodymus ar trūksta žodyno.

Sakytinės kalbos supratimo vertinimas (CASL)

CASL testas vertina kalbos apdorojimo įgūdžius ir žinias. Jį galima taikyti jau nuo trejų metų amžiaus ir naudoti tiriant jaunuolius iki 21 metų. Šis testas itin patogus, nes padeda atsakyti į daugybę siuntimo klausimų: ar vaikui reikalinga logopedo pagalba, ar reikalingas specialusis ugdymas, ar stebimas kalbos vėlavimas arba sutrikimas, taip pat padeda įvertinti anglų kalbos besimokančiųjų kalbinius gebėjimus.

Goldman-Fristoe artikuliacijos testas (GFTA-3)

GFTA yra testas, skirtas įvertinti artikuliacijos įgūdžius, arba, kitaip tariant, kaip jūsų vaikas taria garsus, skiemenis, žodžius, sakinius ir kaip kalba pokalbio metu. Jis gali būti atliekamas vaikams nuo 2 metų iki pat 21 metų amžiaus.

Didžiulis GFTA privalumas – jis trunka vos 15–20 minučių, todėl idealiai tinka mažiems vaikams, kuriems dar sunku ilgai išlaikyti dėmesį. Šis testas beveik neabejotinai bus įtrauktas į vertinimą, jei jūsų vaikas jau lanko mokyklą, bet vis dar kalba neaiškiai.

Sakytinės ir rašytinės kalbos skalės (OWLS)

OWLS testas vertina, kaip gerai vaikas geba rašyti ir formuluoti sakinius žodžiu. Priklausomai nuo vaiko gebėjimų lygio, jis gali trukti nuo 40 minučių iki 2 valandų. Nors testą galima atlikti jau nuo 3 metų, nerekomenduočiau jo skirti vaikams, kol jie dar nemoka sklandžiai rišti sakinių ir nėra pradėję rašyti raidžių.

Atliekant OWLS testą, vaiko paprašoma sukurti ar užbaigti pasakojimą pagal logopedo rodomą paveikslėlį. Vertinama, ar pasakojimas yra nuoseklus ir rišlus, ar turtingas žodynas, ar nėra skyrybos bei didžiųjų raidžių rašybos klaidų, ir ar gramatika atitinka amžių. Taip pat tikrinama, kaip sudaromi sakiniai pagal pateiktus žodžius (jų apibrėžimus).

writing-skills.jpg

Peabody paveikslėlių žodyno testas (PPVT)

Peabody paveikslėlių žodyno testas, pataisyta versija (PPVT-R), „matuoja asmens receptyvųjį (girdimąjį) standartinės amerikiečių anglų kalbos žodyną ir kartu leidžia greitai įvertinti verbalinius gebėjimus bei bendruosius mokymosi gabumus“ (Dunn ir Dunn, 1981). PPVT-R sukurtas asmenims nuo 2,5 iki 40 metų. Angliškąją PPVT-R versiją sudaro 175 žodyno užduotys, kurių sudėtingumas palaipsniui didėja. Vaikas klauso tyrėjo ištarto žodžio ir pasirenka vieną iš keturių paveikslėlių, geriausiai atspindintį to žodžio reikšmę.

PPVT taip pat turi ekspresyviosios kalbos dalį, kurioje vaikas turi įvardyti jam rodomą paveikslėlį. Šie žodžiai, tęsiantis testui, taip pat tampa vis sudėtingesni.

Raidos apraksijos atrankinis testas (STDAS)

STDAS yra vertinimo priemonė, skirta nustatyti, ar vaiko receptyviosios kalbos (supratimo) rezultatai yra aukštesni už ekspresyviosios kalbos (išraiškos). Jei vaikas supranta gerokai daugiau, nei geba pasakyti, tai yra vienas iš pagrindinių požymių, kad jam gali būti kalbos apraksija. Pastebėjęs šį atotrūkį, logopedas atliks išsamesnius tyrimus galutinei diagnozei nustatyti. Apraksija yra įgytas oralinės motorikos kalbos sutrikimas, pažeidžiantis gebėjimą sąmoningą kalbos planą paversti artikuliaciniais judesiais, todėl kalbėjimas tampa labai ribotas ir sunkus. Paprastai tariant, vaikui niekaip nepavyksta ištarti to, ką jis jau suformulavo savo galvoje.

STDAS testas trunka apie 15 minučių ir yra tinkamas 4–12 metų vaikams.

speech-services

Kalbos raidos testas (TOLD)

TOLD testas yra panašus į CELF. Tai vertinimo priemonė, tirianti vaiko gebėjimą suprasti ir formuluoti kalbą. TOLD testai taip pat pritaikyti konkrečioms amžiaus grupėms. Pavyzdžiui, yra „TOLD-Primary“, skirtas mažiems vaikams. Taip pat egzistuoja TOLD versija, skirta paaugliams ir jauniems suaugusiesiems.

TOLD testavimas gali trukti nuo 40 minučių iki 2 valandų. Tyrimo trukmė labai priklauso nuo jūsų vaiko gebėjimų ir to, ar pasireiškia kiti kognityviniai ar dėmesio sutrikimai, galintys apsunkinti vertinimo procesą.

Kada kreiptis į logopedą

Mes, „Speech Blubs“ komanda, esame parašę ne vieną straipsnį apie tai, kada vaikui prireikia specialistų pagalbos. Užuot leidęsi į ilgus pasikartojimus, visada dalijamės svarbiausiu patarimu, kurį duodame tėvams: pasikliaukite savo nuojauta. Jūs geriausiai pažįstate savo vaiką. Jei jaučiate, kad kažkas ne taip – kreipkitės pagalbos. Jei specialistas apžiūrės vaiką ir patikins, kad jo raida „atitinka normą“, bent jau būsite ramūs. O jei paaiškės, kad pagalba reikalinga, vaikas laiku gaus reikiamą paramą.

Pasikliaukite savo nuojauta. Jūs geriausiai pažįstate savo vaiką!

Family Sticker

Kodėl reikalinga logopedija?

Vieni tėvai mūsų paklausė, kodėl vaikui apskritai reikalinga terapija. Yra keletas priežasčių, kodėl verta pasinaudoti šiomis paslaugomis:

  1. Vėluoja kalba ar bendravimo įgūdžiai
  2. Vaiko kalba neaiški, jos nesupranta bendraamžiai, šeimos nariai ir draugai
  3. Vaikas nebando bendrauti gestais ar čiauškėjimu
  4. Vengia akių kontakto arba stokoja socialinių įgūdžių
  5. Silpni rašytinės kalbos įgūdžiai
  6. Sunkumai apdorojant informaciją (tiek rašytinę, tiek žodinę)
  7. Atminties sunkumai

Jei jūsų vaikui būdingi bent keli iš minėtų požymių, primygtinai rekomenduoju paprašyti vaiko gydytojo siuntimo pas logopedą.

Tikėtina, kad patekti pas logopedą teks palaukti eilėje. Šiuo laikotarpiu atsisiųskite programėlę „Speech Blubs“, kad pradėtumėte lavinti kalbos ir kalbėjimo įgūdžius namuose. Tai naudingas laikas prie ekrano, leidžiantis vaikui mokytis rímavimo, plėsti žodyną, lavinti artikuliaciją, socialinius įgūdžius bei atlikti burnos motorikos pratimus. Nesvarbu, kokia vaiko diagnozė – ši programėlė taps puikia pagalbininke mokantis ir tobulinant kalbą!

Atgal į visus straipsnius