Kaip pasiruošti tėvų ir mokytojų susirinkimui

Šiame straipsnyje

• Dešimt klausimų, kuriuos tėvai turėtų užduoti tėvų ir mokytojų susirinkime
• • Jei nerimą kelia bendravimo ar patyčių problemos, tėvai gali paklausti;
  • Jei nerimą kelia dėmesio problemos, tėvai gali paklausti;
  • Jei nerimą kelia mokymosi sunkumai, tėvai gali paklausti;
  • Vaiko gerovės / tyrimo komandą sudaro tėvai ir šie specialistai:
  • Prieš pasibaigiant kiekvienam susitikimui su mokytoju, tėvai turėtų pasiteirauti;
  • Kokie yra penki svarbiausi dalykai, kuriuos tėvai turėtų sužinoti per tėvų ir mokytojų susirinkimą?
• Kokia tema dažniausiai pamirštama bendraujant tėvams ir mokytojams?
• Kokius klausimus tėvai gali užduoti, kad anksti pastebėtų galimus mokymosi sutrikimus?
• • Jei jūs arba mokyklos darbuotojai manote, kad jūsų vaikui mokykloje gali prireikti papildomos pagalbos ir paslaugų, kitas žingsnis – paprašyti atlikti įvertinimą dėl pritaikytos pagalbos plano (504 plano) arba individualizuotos ugdymo programos (IUP / angl. IEP)

Rekomenduoju tėvams užsirašyti pastabas ir kiekvieno susitikimo pabaigoje susitarti dėl aiškaus veiksmų plano. Labai svarbu, kad tėvai neišeitų iš susitikimo nesupratę, kokie bus tolesni veiksmai užtikrinant individualius jų vaiko poreikius. 

Dešimt klausimų, kuriuos tėvai turėtų užduoti tėvų ir mokytojų susirinkime

Jei nerimą kelia bendravimo ar patyčių problemos, tėvai gali paklausti;

• „Ar mano sūnus gerai sutaria su bendraamžiais?“
• „Ar kiti vaikai noriai su juo bendrauja per pamokas ir laisvu laiku?“
• „Ar jis turi vieną ar du draugus, su kuriais jaučiasi patogiai?“
• „Kokių veiksmų imamasi, kad būtų padedama puoselėti jo santykius su bendraamžiais?“

Jei nerimą kelia dėmesio problemos, tėvai gali paklausti;

• „Ar mano dukra dalyvauja klasės diskusijose ir veiklose?“
• „Ar ji sukaupia dėmesį per pamokas, ar įsitraukia į aiškinimą ir atlieka užduotis?“
• „Ar ji atrodo „paskendusi savo mintyse“, ar aktyviai blaško kitus?“
• „Kokias strategijas taikote, kad sugrąžintumėte jos dėmesį prie užduočių?“
• „Kokie yra stipriausi ir silpniausi mano vaiko dalykai?“
• „Kokie būtų šių stiprybių ir silpnybių pavyzdžiai?“
• „Ar yra tam tikrų dalykų, per kuriuos mano dukra atrodo atidesnė ir labiau įsitraukusi į mokymosi procesą?“
• „Ką patartumėte daryti, kad padėtume pagerinti jos dėmesio koncentraciją?“
• „Ar ji sugeba savarankiškai pradėti ir pabaigti užduotį be pagalbos?“
• „Ar jai sekasi geriau, kai užduotį suskaidote į mažesnes, lengviau įveikiamas dalis?“ 
• „Ar ji supranta, kaip susiplanuoti ir atlikti užduotis, kad dirbtų efektyviai ir sklandžiai?“
• „Ar mano dukra geba valdyti savo impulsus ir pagalvoti prieš veikdama?“
• „Ar jūsų nerimas dėl jos dėmesio problemų yra pakankamas, kad vertėtų sušaukti Vaiko gerovės komisijos posėdį?“
• „Ar manote, kad reikalingas išsamus įvertinimas, siekiant suprasti, kodėl kyla dėmesio sunkumų?“

Jei nerimą kelia mokymosi sunkumai, tėvai gali paklausti;

• „Kokie yra stipriausi ir silpniausi mano sūnaus mokomieji dalykai?“
• „Kokie būtų jo stiprybių ir silpnybių pavyzdžiai?“
• „Kaip vertinami jo akademiniai pasiekimai?“
• „Ar jis laiku pateikia namų darbus?“
• „Kokia yra jo atliekamų namų darbų kokybė?“
• „Ar jis atrodo pasiruošęs atsiskaitymams ir testams?“
• „Kokie yra jo šių atsiskaitymų ir testų rezultatai?“
• „Ar pastebimas atotrūkis tarp to, ką jis moka pamokoje, ir jo rezultatų per testus?“
• „Kokiomis pritaikymo priemonėmis (pvz., skaičiuotuvu ar elektronine rašybos tikykle) jis gali naudotis atlikdamas užduotis klasėje?“
•  „Kokią papildomą pagalbą ar paslaugas rekomenduotumėte šiuo metu, kad būtų sprendžiamos jūsų paminėtos problemos?“
• „Kada bus sušaukta Vaiko gerovės komanda aptarti mano vaiko poreikius ir dabartinius pasiekimus?“

Vaiko gerovės / tyrimo komandą sudaro tėvai ir šie specialistai:

• Klasės mokytojas
• Mokyklos psichologas
• Direktorius
• Specialusis pedagogas
• Logopedas

Prieš pasibaigiant kiekvienam susitikimui su mokytoju, tėvai turėtų pasiteirauti;

• „Kada susitiksime kitą kartą aptarti šiandien iškeltų klausimų ir pasidalinti naujienomis apie mano vaiko pažangą bei pasiekimus?“

Kokie yra penki svarbiausi dalykai, kuriuos tėvai turėtų sužinoti per tėvų ir mokytojų susirinkimą?

1. Dabartinis akademinių pasiekimų lygis
2. Socialinio ir akademinio įsitraukimo klasėje lygis
3. Ar namų darbai ir testų rezultatai atitinka stebėjimus klasėje
4. Ar mokytojas pastebi socialinių, dėmesio ar mokymosi problemų
5. Ką tėvai gali padaryti bendradarbiaudami su mokykla, kad padėtų savo vaikams patirti sėkmę

Kokia tema dažniausiai pamirštama bendraujant tėvams ir mokytojams?

Nuolatinio ir atviro bendravimo tarp namų ir mokyklos palaikymas neretai lieka nuošalyje. Būtent per bendravimą tėvai ir mokytojai gali tapti partneriais. Tėvai turi būti informuoti. Jie turi suprasti savo vaiko ypatumus ir žinoti, kaip jį užstoti bei palaikyti. Bendradarbiaudami su klasės mokytojais, tėvai supras, kokias strategijas jie gali taikyti namuose, kad skatintų gebėjimų ugdymą mokykloje. Ryšio tarp namų ir mokyklos stiprinimas yra geriausias būdas padėti vaikams atskleisti visą savo potencialą.

Kokius klausimus tėvai gali užduoti, kad anksti pastebėtų galimus mokymosi sutrikimus?

Tėvai kasdien stebi savo vaikus kelerius metus prieš šiems pradedant lankyti mokyklą. Jie praleidžia su vaikais daugiausia laiko. Būtent jie patys pirmieji pamato, ar kyla bendravimo, nerimo, dėmesio ar mokymosi sunkumų. Jie gali nežinoti tikslaus termino tam, ką mato, tačiau jaučia, kad kažkas ne taip. Savo knygoje The ABC’s of Learning Issues išsamiai aptariu dvidešimt keturis mokymosi sunkumus, įskaitant elgesį, kurį tėvai gali pastebėti, jei jų vaikas susiduria su konkrečia problema. 

Norėdami anksti pastebėti galimą mokymosi sutrikimą, tėvai gali užduoti klausimus kreipdamiesi į specialistus, išmanančius konkrečią sritį. Pavyzdžiui, jei įtariate, kad jūsų vaikui sunku tarti garsus, taisyklingai artikuliuoti arba kyla klausos suvokimo sunkumų, kreipkitės į logopedą. Jei įtariate, kad vaikui sunku socializuotis, jis patiria socialinį nerimą arba jam pasireiškia selektyvus mutizmas, kreipkitės į vaikų psichologą. Jei įtariate mokymosi sunkumus, pasitarkite su klasės mokytoju ir paprašykite atlikti formalų įvertinimą.

Ankstyvoji intervencija yra itin svarbi padedant vaikams įveikti bendravimo, dėmesio ir mokymosi sunkumus. Tėvai yra geriausi savo vaikų užtarėjai. Jiems reikia drąsiai klausti, ieškoti patarimų ir užtikrinti reikiamą pagalbą bei paslaugas. 

Jei jūs arba mokyklos darbuotojai manote, kad jūsų vaikui mokykloje gali prireikti papildomos pagalbos ir paslaugų, kitas žingsnis – paprašyti atlikti įvertinimą dėl pritaikytos pagalbos plano (504 plano) arba individualizuotos ugdymo programos (IUP / angl. IEP)

504 planai numato mokyklos lygmens pagalbą (pagalbą vaiko mokykloje), kad padėtų vaikams įveikti akademinių pasiekimų spragas. Šis planas suteikia galimybę gauti neformalią pagalbą mokiniams, turintiems mokymosi ir dėmesio sunkumų, atitinkantiems tam tikrus kriterijus. 

504 plane numatyta, kaip konkretūs vaiko poreikiai tenkinami taikant pritaikymus, modifikacijas ir kitas paslaugas. Šios priemonės diegiamos siekiant pašalinti mokymosi kliūtis.

Taikant 504 planą, vaikai visą dieną lieka bendrojo ugdymo klasėje ir mokosi pagal bendrojo ugdymo programą. Bendrojo ugdymo mokytojas, specialusis pedagogas, skaitymo specialistai, logopedas, ergoterapeutai ir kiti specialistai atneša reikiamas priemones tiesiai į klasę ir dirba su mokiniu vietoje.

IEP (individualizuota ugdymo programa) yra planas arba programa, sukurta siekiant užtikrinti, kad pagal įstatymus negalią turintis vaikas gautų specializuotą ugdymą ir susijusias paslaugas. Paprastai vaikai, kuriems reikalingas ugdymo programos modifikavimas, turi IEP, o ne 504 planą. Kai kuriems vaikams nustatoma konkreti diagnozė, garantuojanti, kad jiems bus sudaryta IEP.

Kaip jau minėta, nėra vieno nustatyto klausimų sąrašo tėvų ir mokytojų susirinkimams, todėl tėvams pravartu pasiruošti klausimus prieš oficialius susitikimus mokykloje. Rekomenduoju tėvams užsirašyti pastabas ir kiekvieno susitikimo pabaigoje susitarti dėl aiškaus veiksmų plano. Labai svarbu, kad tėvai neišeitų iš susitikimo nesupratę, kokie bus tolesni veiksmai užtikrinant individualius jų vaiko poreikius.